R. Čepaitis: visuomenei valstybė – dažniausiai tik paslaugų teikėja
In­for­ma­ci­nės vi­suo­me­nės plė­tros ko­mi­te­to už­sa­ky­mu at­lik­ta apk­lau­sa par­odė, kad in­for­ma­ci­jos apie val­džios pri­im­tus, vyk­do­mus ar pla­nuo­ja­mus spren­di­mus in­ter­ne­te ieš­ko­jo tik 10 iš 100, o pa­siū­ly­mus, kaip ir ką da­ry­ti, tei­kė tik 2 iš 100 gy­ven­to­jų. „Vi­suo­me­nės san­ty­kiai su vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jo­mis, de­ja, klien­tū­ri­niai. T. y. vi­suo­me­nė su­in­te­re­suo­ta vals­ty­be kaip tam ti­kra pa­slau­gų tei­kė­ja, nau­do­ja­si jos pa­slau­go­mis, bet pa­sy­viai da­ly­vau­ja for­muo­jant spren­di­mus“, – ma­no ko­mi­te­to di­rek­to­rius Ra­mū­nas Če­pai­tis.

Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius, po­li­to­lo­gas Al­gis Kru­pa­vi­čius su­tin­ka, kad Lie­tu­vos vi­suo­me­nė pa­sy­vo­ka, ta­čiau sa­ko, kad tai bū­din­ga vi­soms vals­ty­bėms, ku­rio­se de­mo­kra­ti­ja yra pa­ly­gin­ti ne­se­na. Be to, ne­rei­kia pa­mirš­ti, kad aps­kri­tai pa­sta­rai­siais me­tais žmo­nių su­si­do­mė­ji­mas po­li­ti­ka kri­to – ja do­mi­si tik penk­ta­da­lis ša­lies gy­ven­to­jų.

Val­džios vyk­do­muo­se pro­ce­suo­se da­ly­vau­ja ne­di­de­lė vi­suo­me­nės dalis

In­for­ma­ci­nės vi­suo­me­nės plė­tros ko­mi­te­to už­sa­ky­mu So­cia­li­nės in­for­ma­ci­jos cen­tras 2014 m. spa­lio 16–22 d. at­li­ko apk­lau­są, ku­rios me­tu ban­dy­ta iš­siaiš­kin­ti, kiek yra pa­klau­sios vie­šos elek­tro­ni­nės pa­slau­gos ir e. de­mo­kra­ti­jos ak­ty­vu­mo ap­raiš­kos Lie­tu­vo­je, sa­ko ko­mi­te­to di­rek­to­rius R. Če­pai­tis. „Kon­kre­čiai apie e. de­mo­kra­ti­jos as­pek­tą no­rė­jo­me su­ži­no­ti, kaip žmo­nės bend­rau­ja su at­sto­vau­ja­mo­sio­mis val­džios ins­ti­tu­ci­jo­mis, ar do­mi­si jų veik­la, ar tei­kia tam ti­krus siū­ly­mus, ar ini­ci­juo­ja tei­sės ak­tų pa­kei­ti­mus“, – kal­ba jis.

Apk­lau­sa ro­do, kad in­for­ma­ci­jos apie val­džios pri­im­tus, vyk­do­mus ar pla­nuo­ja­mus spren­di­mus in­ter­ne­te ieš­ko­jo tik 10 iš 100 gy­ven­to­jų, o pa­siū­ly­mus, kaip ir ką da­ry­ti, yra tei­kę tik 2 iš 100 gy­ven­to­jų. Tai­gi, pa­ste­bi R. Če­pai­tis, ša­lies gy­ven­to­jų da­ly­va­vi­mas e. de­mo­kra­ti­jos pro­ce­suo­se daž­niau­siai ap­si­ri­bo­ja in­for­ma­ci­jos apie vie­šo­jo sek­to­riaus ins­ti­tu­ci­jų pri­im­tus ar­ba pla­nuo­ja­mus pri­im­ti spren­di­mus: „Ki­taip ta­riant, žmo­nes do­mi­na, ko­kius spren­di­mus ruo­šia­si pri­im­ti Sei­mas, Vy­riau­sy­bė ir sa­vi­val­dos ins­ti­tu­ci­jos.“

Pa­klaus­tas, ko­dėl, jo nuo­mo­ne, val­džios vyk­do­muo­se pro­ce­suo­se ak­ty­viai da­ly­vau­ja la­bai ne­di­de­lė vi­suo­me­nės da­lis, ko­mi­te­to va­do­vas si­tua­ci­ją va­di­na par­adok­sa­lia, nes Lie­tu­vos vi­suo­me­nė yra ak­ty­vi in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų var­to­to­ja, to­dėl ne­ga­li­ma sa­ky­ti, kad pri­ėji­mas prie vie­šų­jų ins­ti­tu­ci­jų in­ter­ne­tu ar ki­to­mis ry­šio prie­mo­nė­mis jai yra ne­ži­no­mas ar su­nkiai įkan­da­mas.

„Be to, taip pat ne­ga­li­ma sa­ky­ti, kad vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos yra už­da­ros, ne­prii­ma nuo­mo­nių iš ša­lies, į jas ne­at­siž­vel­gia ir pan. Tiek sa­vi­val­dos ins­ti­tu­ci­jų, tiek Sei­mo sve­tai­nė­se yra tam ti­kri ins­tru­men­tai, ku­riais nau­do­da­mie­si pi­lie­čiai ga­li pa­teik­ti sa­vo nuo­mo­nę, o ne tik su­ži­no­ti apie pla­nuo­ja­mus ar pri­im­tus spren­di­mus“, – pa­ste­bi R. Če­pai­tis.

Pi­lie­čių ir vals­ty­bės san­ty­kiai – „klientūriniai“

R. Če­pai­čio tei­gi­mu, pa­ly­gi­nę, kaip pi­lie­čiai nau­do­ja­si vie­šo­sio­mis ad­mi­nis­tra­ci­nė­mis pa­slau­go­mis, ku­rias tei­kia vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos, ir kaip da­ly­vau­ja šių vals­ty­bės ir sa­vi­val­dos ins­ti­tu­ci­jų spren­di­mų pri­ėmi­mo pro­ce­se, pa­ma­ty­si­me aki­vaiz­džią ta­kos­ky­rą.

„Pa­ra­dok­sa­lu, bet, ne­pai­sant vi­sų tei­kia­mų ga­li­my­bių ir vi­suo­me­nės kom­pe­ten­ci­jos, vi­suo­me­nės san­ty­kiai su vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jo­mis, de­ja, klien­tū­ri­niai. Tai yra vi­suo­me­nė su­in­te­re­suo­ta vals­ty­be kaip tam ti­kra pa­slau­gų tei­kė­ja, nau­do­ja­si jos pa­slau­go­mis, bet pa­sy­viai da­ly­vau­ja for­muo­jant spren­di­mus“, – ma­no R. Če­pai­tis.

Pa­klaus­tas, ko­kio­mis pa­slau­go­mis žmo­nės ga­li pa­si­nau­do­ti, ko­mi­te­to va­do­vas sa­ko, kad jų spek­tras pa­kan­ka­mai pla­tus. In­ter­ne­tu ak­ty­viai nau­do­ja­si 71 proc. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų, o, 2014 m. duo­me­ni­mis, 41–45 proc. in­ter­ne­to var­to­to­jų į vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jas krei­pia­si vie­šų­jų pa­slau­gų klau­si­mais: „Tai – pa­čių įvai­riau­sių ad­mi­nis­tra­ci­nių pro­ce­dū­rų ini­ci­ja­vi­mas, dek­la­ra­vi­mas, įvai­rių mo­kes­ti­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų dek­la­ra­vi­mas, e. svei­ka­tos pa­slau­gos, tam ti­krų tei­si­nių pro­ce­dū­rų ini­ci­ja­vi­mas.“

Krin­ta ir žmo­nių do­mė­ji­ma­sis politika

Po­li­to­lo­gas A. Kru­pa­vi­čius su­tin­ka, kad šiuo po­žiū­riu Lie­tu­vos vi­suo­me­nę ga­li­ma va­din­ti ga­na pa­sy­via, bet pa­ste­bi, jog ne­rei­kia gal­vo­ti, kad kas an­tras Va­ka­rų ša­lių gy­ven­to­jas kas­dien ar bent ke­lis kar­tus per me­tus bend­rau­ja su po­li­ti­kais, tei­kia pa­siū­ly­mus par­la­men­tams ir pan.

„To­kiais da­ly­kais ten ir­gi už­sii­ma ma­žu­ma ir ak­ty­vių pi­lie­čių pro­cen­tai nė­ra aukš­ti. Be to, skai­čiai taip pat pri­klau­so nuo ša­lies. Pa­vyz­džiui, Skan­di­na­vi­jos ša­ly­se pi­lie­ti­nė vi­suo­me­nė daug ak­ty­ves­nė ne­gu Pie­tų Eu­ro­pos vals­ty­bė­se. Dar vie­na skir­tis – nau­jos ir se­nes­nės de­mo­kra­ti­jos: nau­jes­nių de­mo­kra­ti­jų pi­lie­čiai pa­pras­tai pa­sy­ves­ni ne­gu se­nes­nių“, – sa­ko Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius.

Jo tei­gi­mu, taip pat ne­rei­kia pa­mirš­ti, kad aps­kri­tai pa­sta­rai­siais me­tais žmo­nių su­si­do­mė­ji­mas po­li­ti­ka kri­to: 2008–2009 m. pra­džio­je be­si­do­min­tys po­li­ti­ka tei­gė maž­daug treč­da­lis pi­lie­čių, o kri­zės lai­ko­tar­piu jų su­ma­žė­jo maž­daug iki 20 proc.

„Tai, be abe­jo, ir­gi yra at­skai­tos taš­kas, kiek žmo­nių ga­li ieš­ko­ti in­for­ma­ci­jos apie po­li­ti­ką, val­džios spren­di­mus. Ki­tas da­ly­kas, pa­vyz­džiui, ne­vy­riau­sy­bi­nė­se or­ga­ni­za­ci­jo­se da­ly­vau­ja vos dau­giau nei 10 proc. pi­lie­čių. Vi­sa tai ir le­mia, kad vi­suo­me­nė nė­ra pa­kan­ka­mai ak­ty­vi“, – pa­brė­žia A. Kru­pa­vi­čius.