R. Budbergytė: pataupę galime turėti subalansuotus viešuosius finansus
So­cial­de­mo­kra­tų par­ti­jos de­le­guo­ta fi­nan­sų mi­nis­trė Ra­sa Bud­ber­gy­tė ne­at­si­sa­ko ke­ti­ni­mų su­ba­lan­suo­ti val­džios sek­to­riaus fi­nan­sus ir tvir­ti­na, kad vie­šų­jų fi­nan­sų tva­ru­mas yra bū­ti­na są­ly­ga, sie­kiant ma­žin­ti so­cia­li­nę at­skir­tį ir iš­veng­ti mo­kes­čių au­gi­mo at­ei­ty­je.

In­ter­viu BNS R.Bud­ber­gy­tė sa­kė ma­nan­ti, kad bū­ti­na per­žiū­rė­ti da­bar ga­lio­jan­čias įvai­rias mo­kes­čių leng­va­tas, skep­tiš­kai ver­ti­no siū­ly­mus įves­ti nau­jas pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) leng­va­tas. Mi­nis­trė taip pat tei­gė ke­ti­nan­ti dar šiai Vy­riau­sy­bei pa­teik­ti siū­ly­mus dėl biu­dže­to san­da­ros pla­na­vi­mo pert­var­kos.

„To­kį sau ke­liu ar­ti­miau­sią tiks­lą. Pa­ma­čiu­si, kaip yra for­muo­ja­mas mū­sų biu­dže­tas, kaip yra pla­nuo­ja­mi vie­šie­ji fi­nan­sai, ma­tau, kad yra ką tvar­ky­ti“, – BNS tvir­ti­no R.Bud­ber­gy­tė.

– Ar ma­to­te rea­lių ga­li­my­bių rin­ki­mi­niais me­tais su­ba­lan­suo­ti val­džios fi­nan­sus?

– Ge­riau­sia bū­tų tu­rė­ti kons­ti­tu­ci­nį įsta­ty­mą, ku­ris ko­kius pu­sę me­tų prieš rin­ki­mus aps­kri­tai ne­leis­tų teik­ti siū­ly­mų, ga­lin­čių tu­rė­ti įta­kos vie­šų­jų fi­nan­sų tva­ru­mui. Ma­žai rin­kai, kaip Lie­tu­va, vie­šų­jų fi­nan­sų tva­ru­mas yra la­bai svar­bus, be jų ne­tu­rė­si­me vals­ty­bė­je fi­nan­si­nio sta­bi­lu­mo, augs mū­sų sko­la. Tai reiš­kia ne tik au­gan­čią naš­ta at­ei­ties kar­toms – de­fi­ci­to tu­rė­ji­mas pa­vo­jin­gas ir tuo, kad ky­la ri­zi­ka, jog at­ei­ty­je rei­kės ka­da nors di­din­ti mo­kes­čius. Žmo­nėms vals­ty­bės sko­los dy­dis daž­nai yra ne­įdo­mus, sa­ko­ma, kad tai yra „ne ma­no ta ro­na“, ta­čiau pra­dė­jus kal­bė­ti apie mo­kes­čius, tai stai­ga tam­pa „ma­no žaiz­da“, ku­rią jau­čia­me kiek­vie­nas.

De­fi­ci­to ne­tu­rė­ji­mas yra la­bai svar­bus ne dėl Vy­riau­sy­bės pa­tvir­tin­tos Sta­bi­lu­mo prog­ra­mos, ne dėl Fis­ka­li­nės draus­mės įsta­ty­mo ar nuo­gas­ta­vi­mų, kad Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ga­li mums pa­grū­mo­ti. Tai yra la­bai svar­bu dėl eko­no­mi­kos ir jos au­gi­mo cik­liš­ku­mo. Iš­ori­nių ri­zi­kų ap­link mus yra daug – Bre­xit (Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ke­ti­ni­mas trauk­tis iš ES – BNS), ga­na lė­tas Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių eko­no­mi­kų au­gi­mas, Ki­ni­jos eko­no­mi­kos būk­lė, tam ti­kros ri­zi­kin­gos ten­den­ci­jos Šve­di­jos ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rin­ko­je. To­dėl aš la­bai no­rė­čiau, kad vi­si po­li­ti­kai elg­tų­si la­bai at­sa­kin­gai ir su­pras­tų, jog žmo­nėms rei­kia pa­dė­ti ne tik prieš rin­ki­mus. Žmo­nėms vi­sa­da rei­kia skir­ti dė­me­sį, vie­šų­jų fi­nan­sų in­ves­ti­ci­jos pir­miau­siai tu­ri bū­ti nu­kreip­tos į žmo­gų, bet tuos da­ly­kus rei­kia da­ry­ti su­ba­lan­suo­tai.

Pri­pa­žįs­tu, yra abe­jo­jan­čių mū­sų no­ru tu­rė­ti ne­de­fi­ci­ti­nį biu­dže­tą, yra kal­ban­čių, jog gal ga­li­ma mums be jo ap­siei­ti. Tie­siog no­riu pa­brėž­ti, jog la­bai at­sa­kin­gai žiū­riu į vals­ty­bės val­dy­mą, ir ko­kia Vy­riau­sy­bė, koks fi­nan­sų mi­nis­tras be­bū­tų po Sei­mo rin­ki­mų, aš jiems no­riu pa­lik­ti su­ba­lan­suo­tą biu­dže­tą.

– Vis­gi dau­ge­lis po­li­ti­kų to­kią ga­li­my­bę ver­ti­na skep­tiš­kai, pa­vyz­džiui, Dar­bo par­ti­jos ly­de­ris Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis įsi­pa­rei­go­ji­mą dėl ne­de­fi­ci­ti­nio biu­dže­to pa­va­di­no „per sku­biu ir am­bi­cin­gu“. Ar jūs jau­čia­te pa­lai­ky­mą Vy­riau­sy­bė­je, ar jus re­mia prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius?

– Aš ger­biu Va­len­ti­ną Ma­zu­ro­nį ir ki­tus mū­sų po­li­ti­nės koa­li­ci­jos par­tne­rius, jų nuo­mo­nė yra la­bai svar­bi. Po­li­ti­nė­je ta­ry­bo­je pri­im­ti spren­di­mai yra tos gai­rės, ku­rio­mis re­mian­tis ga­li­ma ti­kė­tis ir tam ti­krų tiek Vy­riau­sy­bės, tiek Sei­mo spren­di­mų. Ta­čiau ga­liu pa­ti­kin­ti, kad prem­je­ras ti­krai yra lin­kęs siek­ti, kad bū­tų su­ta­ri­mas (dėl su­ba­lan­suo­tų val­džios fi­nan­sų – BNS). Tam rei­kia ras­ti ar­gu­men­tų ir įro­dy­mų, ko­dėl tai rei­kia pa­da­ry­ti (....) Ne­sa­kau, kad bus leng­va, jei­gu no­rė­si­me tu­rė­ti su­ba­lan­suo­tą biu­dže­tą, kaž­kur tu­rė­si­me ma­žin­ti iš­lai­das. Rug­sė­jo mė­ne­sį ti­krai ne­su­lauk­si­me prog­no­zių, jog eko­no­mi­kos au­gi­mas bus toks ste­buk­lin­gai di­de­lis, kad ga­lė­si­me leng­vai pa­siek­ti su­ba­lan­suo­tą biu­dže­tą. Ti­krai ne, tu­rė­si­me gal­vo­ti kaip kaip kaž­kur pa­ma­žin­ti asig­na­vi­mus, kur dar yra ga­li­my­bių pa­tau­py­ti. Jei jų ra­si­me, tai aš tvir­tai ti­kiu, kad ga­li­ma tu­rė­ti tą biu­dže­tą.

Ži­no­ma, fi­nan­sų mi­nis­tras ir prem­je­ras yra la­biau­siai at­sa­kin­gi už tai, kad mū­sų vie­šie­ji fi­nan­sai bū­tų tva­rūs, tai mums dėl to dau­giau­siai ir skau­da gal­vą. V.Ma­zu­ro­nis yra tie­siog par­ti­jos ly­de­ris, jis iš tie­sų nė­ra at­sa­kin­gas už vie­šuo­sius fi­nan­sus ir jų tva­ru­mą.

– Kaip ke­ti­na­te siek­ti pa­ja­mų ir iš­lai­dų su­ba­lan­sa­vi­mo? Įver­ti­nus pla­nuo­ja­mą šių me­tų 640 mln. eu­rų biu­dže­to de­fi­ci­tą ir pre­li­mi­na­rų 430 mln. eu­rų asig­na­vi­mų di­di­ni­mą 2017 me­tais, ga­li tek­ti už­deng­ti maž­daug 1 mlrd. eu­rų sky­lę?

– Yra tru­pu­tė­lį ki­to­kie skai­čia­vi­mai, tie skai­čiai yra ge­ro­kai ma­žes­ni. (....) Pa­brė­žiu, kad kal­ba­me apie val­džios sek­to­riaus su­ba­lan­sa­vi­mą, ku­rį su­da­ro vals­ty­bės biu­dže­to, ne­biu­dže­ti­nių fon­dų, so­cia­li­nio drau­di­mo fon­dų ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų vi­su­ma. Val­džios sek­to­riaus de­fi­ci­to, tai­gi – ir sko­los di­di­ni­mas bū­tų itin ne­pa­gei­dau­ti­nas ir pra­žū­tin­gas fi­nan­sų tva­ru­mui.

Šiuo me­tu ren­gia­mas eko­no­mi­nės rai­dos sce­na­ri­jus. At­siž­vel­giant į jį, rug­sė­jo pra­džio­je bus ren­gia­mos tri­me­tės val­džios sek­to­riaus fi­nan­sų ro­dik­lių pro­jek­ci­jos. Dėl to apie la­bai kon­kre­čius val­džios sek­to­riaus fi­nan­sų ro­dik­lius šiuo me­tu ne­bū­tų ko­rek­tiš­ka kal­bė­ti, ta­čiau bus lai­ko­ma­si pa­va­sa­rį pa­tvir­tin­to­je Sta­bi­lu­mo prog­ra­mo­je įtvir­tin­tų tiks­lų, na­cio­na­li­niais ir ES tei­sės ak­tais įtvir­tin­tų fis­ka­li­nės draus­mės tai­syk­lių – jos pa­de­da iš­lai­ky­ti val­džios sek­to­riaus fi­nan­sus sta­bi­lius, cik­liš­kai svy­ruo­jant eko­no­mi­kai ir su­ma­ži­na skaus­min­gų pa­da­ri­nių ri­zi­ką su­nkme­čio lai­ko­tar­piais.

Da­bar tu­ri­mais duo­me­ni­mis, 2017 me­tais pro­jek­tuo­ja­mi ne­de­fi­ci­ti­niai so­cia­li­nio drau­di­mo fon­dų ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tai, taip pat nu­ma­to­mi ir su­ba­lan­suo­ti ne­biu­dže­ti­niai fon­dai. Ka­dan­gi di­džiau­si nau­jo­jo so­cia­li­nio mo­de­lio įgy­ven­di­ni­mo kaš­tai teks vals­ty­bės biu­dže­tui, jis ir 2017 me­tais bus de­fi­ci­ti­nis. Nau­jo­jo so­cia­li­nio mo­de­lio įgy­ven­di­ni­mo kaš­tai dar tiks­li­na­mi, ta­čiau Sta­bi­lu­mo prog­ra­mos ren­gi­mo me­tu bu­vo aps­kai­čiuo­ta, kad jie sieks apie 0,6 proc. BVP. Ti­ki­ma­si, kad val­džios sek­to­riaus de­fi­ci­tas bus ar­ti­mas so­cia­li­nio mo­de­lio kaš­tams, ta­čiau tam rei­ka­lin­gos pa­pil­do­mos prie­mo­nės, ku­rios su­da­ry­tų ga­li­my­bę su­ma­žin­ti vals­ty­bės biu­dže­to iš­lai­das ir pa­di­din­ti pa­ja­mas. Tuo­met mes ga­lė­tu­me ra­miai sa­ky­ti, kad ne­pa­žei­džia­me fis­ka­li­nės draus­mės ir pri­siim­tų įsi­pa­rei­go­ji­mų.

Ma­to­me ga­li­my­bę dar 5 proc. ma­žin­ti val­dy­mo iš­lai­das, taip pat ver­ta pa­mąs­ty­ti ir apie da­lies nau­jų in­ves­ti­ci­nių pro­jek­tų įgy­ven­di­ni­mo su­stab­dy­mą. Vals­ty­bės in­ves­ti­ci­jų prog­ra­mo­je tu­ri­me be­ga­lę ne­baig­tų in­ves­ti­ci­nių pro­jek­tų – me­tai iš me­tų jie brangs­ta, tam­pa ne­eko­no­miš­kais ir ne­efek­ty­viais. As­me­niš­kai ma­tau di­de­lę prob­le­mą, kad mū­sų in­ves­ti­ci­jos yra dau­giau­siai nu­kreip­tos ne į eko­no­mi­kos inf­ras­truk­tū­rą, bet į ger­bū­vio su­tvar­ky­mą, į gro­žį, kul­tū­rą, so­cia­li­nę inf­ras­truk­tū­rą. Ti­krai ne­no­riu pa­sa­ky­ti, kad tai yra blo­gai, tu­ri­me in­ves­tuo­ti, kad Lie­tu­vo­je žmo­nėms bū­tų ge­ra gy­ven­ti, bet per du Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šų ga­vi­mo lai­ko­tar­pius mes di­džią­ją da­lį lė­šų in­ves­ta­vo­me į ke­lius, til­tus, fon­ta­nus, upių ir eže­rų kran­ti­nes, kul­tū­ros na­mus, mo­kyk­lų re­no­va­vi­mą. Vi­sa tai yra la­bai gra­žu, bet tai yra ne­eko­no­mi­nė inf­ras­truk­tū­ra.

– Su ES par­amos lė­šo­mis yra su­si­jęs sa­vi­val­dos įsis­ko­li­ni­mo au­gi­mas. Ar sa­vi­val­dy­bės iš­liks pa­jė­gios fi­nan­suo­ti to­les­nes in­ves­ti­ci­jas, jau ne­kal­bant apie su­ku­ria­mos inf­ras­truk­tū­ros iš­lai­ky­mą?

– Mes ti­krai ma­to­me, kad in­ves­tuo­ta la­bai daug, prie­žiū­ros kaš­tai yra di­de­li ir sa­vi­val­dy­bės ne­tu­ri sa­vo biu­dže­tuo­se ga­li­my­bės juos pa­deng­ti. Yra ri­zi­ka, kad jos vėl at­sig­ręš į vals­ty­bės biu­dže­tą pra­šy­da­mos skir­ti pa­pil­do­mų lė­šų, nes yra ne­pa­jė­gios iš­lai­ky­ti su­kur­tos inf­ras­truk­tū­ros.

– Kal­bant apie vie­šuo­sius fi­nan­sus, jų su­ba­lan­sa­vi­mui tik iš­lai­dų ma­ži­ni­mo ne­pa­kaks. Ko­kius ma­to­te pa­grin­di­nius pa­ja­mų di­di­ni­mo šal­ti­nius?

– Ma­tau di­de­les ga­li­my­bes di­din­ti vers­lo ap­lin­kos skaid­ru­mą, su­da­ry­ti są­ly­gas vers­lui dirb­ti skaid­riau ir są­ži­nin­giau, su­da­ry­ti vie­no­das ir są­ži­nin­gas kon­ku­ren­ci­jos są­ly­gas vi­siems vers­lo rin­kos da­ly­viams. (....) Mums bū­ti­nai ge­rin­ti PVM su­rin­ki­mą, ko­vo­ti su ne­le­ga­liu dar­bu, mo­kes­čių lan­do­mis, iš tie­sų bau­džiant mo­kes­ti­nius su­kčius. Vi­sur ta prob­le­ma yra, šiuo me­tu ir tarp­tau­ti­nia­me lyg­me­ny­je ban­do­ma bend­ro­mis prie­mo­nė­mis ak­ty­vin­ti ko­vą, ypa­tin­gai su ag­re­sy­viu mo­kes­čių pla­na­vi­mu. Aš ti­kiu, kad mes taip pat tu­ri­me ak­ty­viai da­ly­vau­ti šiuo­se da­ly­kuo­se, kas ti­krai leis­tų mums pri­trauk­ti pa­pil­do­mų pa­ja­mų į biu­dže­tą.

– Ar ko­va su še­šė­liu ir griež­tes­nis mo­kes­čių ad­mi­nis­tra­vi­mas ne­virs prieš maž­daug de­šimt­me­tį Lie­tu­vo­je jau ma­ty­to­mis griež­to­mis ak­ci­jo­mis?

– Kaip jau sa­kiau, pir­miau­siai rei­kia skaid­rin­ti vers­lą, su­da­rant są­ži­nin­ges­nes kon­ku­ren­ci­jos ga­li­my­bes. Su mo­kes­ti­niais su­kčiais, ku­rie ban­do veik­ti gru­biau­siu bū­du, rei­kia ko­vo­ti dar bai­siau nei Vag­no­riaus (tuo­me­ti­nio prem­je­ro Ge­di­mi­no Vag­no­riaus vy­riau­sy­bės – BNS) lai­kais. Bet su tais, ku­rie no­rė­da­mi są­ži­nin­gai vyk­dy­ti eko­no­mi­nė veik­lą to da­ry­ti ne­ga­li, nes ša­lia yra mo­kes­ti­niai su­kčiai, su­da­ran­tys ne­vie­no­das kon­ku­ren­ci­jos są­ly­gas, to­kiems vers­li­nin­kams mes tu­ri­me pa­dė­ti. Mo­kes­čių ins­pek­ci­ja tu­ri at­lik­ti di­de­lį švie­čia­mą­jį ir pre­ven­ci­nį dar­bą, pa­de­da­ma tiems, ku­rie no­ri bū­ti są­ži­nin­gais. Rei­kia su­kur­ti są­ly­gas, kad žmo­nėms ap­si­mo­kė­tų bū­ti są­ži­nin­gais mo­kes­čių mo­kė­to­jais. Mes da­bar dis­ku­tuo­ja­me, gal rei­kė­tų įves­ti kaž­ko­kias pa­ska­tas gy­ven­to­jams. Pa­sau­ly­je yra toks da­ly­kas kaip lo­te­ri­jos (nau­do­jant ka­sos fis­ka­li­nius če­kius – BNS), gal­būt jas bū­tų ver­ta reng­ti ir Lie­tu­vo­je, nes, pa­vyz­džiui, tak­si, kir­pyk­lų, odon­to­lo­gi­jos, būs­to nuo­mos, vi­suo­me­ni­nio mai­ti­ni­mo pa­slau­gų, už ku­rias at­sis­kai­to­ma gry­nai­siais, sek­to­riai yra pa­kan­ka­mai jau­trūs bū­ti pil­ko­je zo­no­je.

– Kas dar ga­lė­tų ge­ne­ruo­ti pa­pil­do­mas vals­ty­bės pa­ja­mas?

– Ma­tau ga­li­my­bių ra­cio­na­liau nau­do­ti vals­ty­bės tur­tą. Šiuo me­tu vals­ty­bė yra di­džiau­sia ko­mer­ci­nio tur­to sa­vi­nin­kė, ta­čiau mes ti­krai ne­gau­na­me adek­va­čios grą­žos per pa­ja­mas, nes yra daug yra ne­ūkiš­ku­mo ir ne­efek­ty­vu­mo (....) Taip pat ir Tur­to ban­kas, de­ja, iki šiol nė­ra pa­jė­gus įvyk­dy­ti jam už­krau­tos cen­tra­li­zuo­to vals­ty­bės tur­to val­dy­to­jo funk­ci­jos, nes vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos ne­at­lie­ka sa­vo na­mų dar­bų – ne­su­re­gis­truo­ja, ne­per­duo­da vi­sų duo­me­nų apie jų pa­ti­kė­ji­mo tei­se val­do­mą tur­tą.

Cen­tra­li­zuo­tai ne­vyk­do­me pir­ki­mų to­kiu mąs­tu, kaip tu­rė­tu­me da­ry­ti. Vals­ty­bės įmo­nės yra at­ski­ra te­ma – di­vi­den­dai su­ren­ka­mi ge­riau, ne­se­niai pa­kei­tė­me jų mo­kė­ji­mo tvar­ką, tai yra dar vie­nas iš pa­pil­do­mų pa­ja­mų šal­ti­nių. Tai­gi, pi­ni­gų yra ir rei­kia gal­vo­ti kaip juos efek­ty­viai pa­nau­do­ti.

– Nau­jas so­cia­li­nis mo­de­lis, ypač šiuo me­tu strin­gan­tis Dar­bo ko­dek­sas, komp­li­kuo­ja pa­stan­gas siek­ti su­ba­lan­suo­tų vals­ty­bės fi­nan­sų?

– Ne. Kaip jau sa­kiau, so­cia­li­niam mo­de­liui Sta­bi­lu­mo prog­ra­mo­je mes jau esa­me įtvir­ti­nę leis­ti­ną 0,6 proc. de­fi­ci­tą. Tai yra struk­tū­ri­nė re­for­ma, ku­ri iš pra­džių kai­nuos ir mes pla­nuo­ja­me tas iš­lai­das, bet vė­liau su­teiks tei­gia­mą pos­tū­mį ki­toms rei­ka­lin­goms eko­no­mi­nėms struk­tū­ri­nėms re­for­moms, ku­rios au­gins mū­sų eko­no­mi­ką. Dar­bo ko­dek­so įta­ka ir­gi yra pa­skai­čiuo­ta, nors dar ne­ži­no­me ko­kį mes jį pri­im­si­me. Gal ne­rei­kė­tų už­bėg­ti už akių Sei­mo ru­dens se­si­jai, ta­čiau aš bet ko­kiu at­ve­ju džiaug­čiau­si, jei­gu bū­tų pri­im­tas Dar­bo ko­dek­sas, ku­ris bū­tų trak­tuo­ja­mas kaip struk­tū­ri­nė re­for­ma. Pro­tin­go ir su­ba­lan­suo­to Dar­bo ko­dek­so mums rei­kia dėl be­si­trau­kian­čios dar­bo rin­kos – gy­ven­to­jų skai­čius ma­žė­ja ir mes kaž­ko­kiu ste­buk­lin­gu bū­du šios de­mog­ra­fi­nės prob­le­mos ne­išsp­rę­si­me. Nau­jo Dar­bo ko­dek­so pri­ėmi­mas tu­rė­tų tei­gia­mos įta­kos ir vie­šų­jų fi­nan­sų tva­ru­mui, bet de­fi­ci­to pra­sme jis šiuo me­tu mums pa­pil­do­mų kaš­tų ne­su­ku­ria.

– Ne­ma­no­te, kad sie­kis bet ko­kia kai­na su­ba­lan­suo­ti biu­dže­tą ga­li tu­rė­ti ir ne­igia­mos įta­kos? Tu­riu ome­ny­je Vy­riau­sy­bės ga­li­my­bes ge­rin­ti vers­lo ap­lin­ką ir ma­žin­ti so­cia­li­nę at­skir­tį?

– Iš tie­sų, yra tei­gian­čių, kad jei­gu to­liau ne­au­gi­ni sko­los ir ne­di­di­ni de­fi­ci­to, tu kaip ir ne­lei­di aug­ti eko­no­mi­kai. Aš ti­krai su tuo ne­su­tin­ku. Fis­ka­li­nė po­li­ti­ka ga­li bū­ti ne­utra­li, ska­ti­nan­ti ar­ba ne­ska­ti­nan­ti, ji pri­klau­so nuo eko­no­mi­kos cik­liš­ku­mo. Mes šiuo me­tu esa­me eko­no­mi­kos fa­zė­je, ku­rio­je nė­ra po­rei­kio pra­dė­ti kaž­ką la­bai ska­tin­ti – pa­vyz­džiui, su­ma­žin­ti pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­tį ir taip pa­di­din­ti var­to­ji­mą. Pa­gal vi­sus ro­dik­lius mū­sų fis­ka­li­nė po­li­ti­ka šiuo me­tu tu­ri bū­ti ne­utra­li.

So­cia­li­nės at­skir­ties ma­ži­ni­mas kaip pri­ori­te­tas yra be ga­lo svar­bus. Dar­bo už­mo­kes­tis, pen­si­jos, ne­ap­mo­kes­ti­na­mų­jų pa­ja­mų dy­dis, įvai­rios leng­va­tos, ku­rios ga­li, pa­vyz­džiui, pa­dė­ti la­bai ma­žas pa­ja­mas už­dir­ban­čioms šei­moms au­gin­ti vai­kus, taip pat tu­ri bū­ti pa­gal iš­ga­les fi­nan­suo­ja­mos. Taip pat kaip ir ki­tas mū­sų pri­ori­te­tas – gy­ny­ba, ku­riai mes tu­ri­me pa­gal tarp­tau­ti­nius ir vi­di­nius su­si­ta­ri­mus di­din­ti ski­ria­mas lė­šas. Taip pat tu­ri­me nu­ma­ty­ti biu­dže­te in­ves­ti­ci­jas ir leng­va­tas, kad mū­sų in­ves­ti­ci­nis kli­ma­tas bū­tų pa­lan­kus, kad ga­lė­tu­me pri­trauk­ti tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų. Vi­sus tuos da­ly­kus mes dė­lio­ja­me la­bai at­sa­kin­gai, ne kaip pa­pras­ti bu­hal­te­riai.

Jau kal­bė­jo­me apie nau­ją so­cia­li­nį mo­de­lį, ta­čiau rei­kia ir ki­tų struk­tū­ri­nių re­for­mų, ku­rios dėl po­li­ti­nės va­lios sto­kos ar ki­tų prie­žas­čių iki šiol ne­pa­da­ry­tos – kal­bu apie švie­ti­mą ir svei­ka­tos ap­sau­gą. Mes tu­ri­me eks­per­ti­nių ty­ri­mų duo­me­nis, kad švie­ti­mo ir svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mos pa­gal joms ski­ria­mas iš­lai­das pas mus yra vi­du­ti­niš­kai per­fi­nan­suo­tos, o štai so­cia­li­nės ap­sau­gos sis­te­mo­je tu­ri­me ne­pa­kan­ka­mą fi­nan­sa­vi­mą. Tai­gi, tuos da­ly­kus rei­kia su­ba­lan­suo­ti.

– Kas ga­lė­tų pa­ska­tin­ti rea­lias per­mai­nas švie­ti­mo ir svei­ka­tos ap­sau­gos sek­to­riuo­se? Mo­kes­ti­nės prie­mo­nės ar po­li­ti­nė va­lia?

– Ge­riau­sia bū­tų pri­im­ti bū­ti­nus po­li­ti­nius spren­di­mus, fi­nan­si­nių ir eko­no­mi­nių pa­ska­tų me­cha­niz­mus su­kur­ti yra pa­kan­ka­mai su­dė­tin­ga. Ar Vy­riau­sy­bė tu­ri tuos po­li­ti­nius sver­tus? Ži­no­ma, kad ne. Čia yra bė­da, kad nė­ra ga­li­my­bės, pa­vyz­džiui, mi­nis­trui nu­spręs­ti ir pa­sa­ky­ti, jog kaž­ku­rio­je sa­vi­val­dy­bė­je vie­to­je dvy­li­kos mo­kyk­lų bus pa­lik­tos tik ke­tu­rias. Dar man dir­bant vals­ty­bės kon­tro­lie­re at­li­ko­me mo­kyk­lų tink­lo op­ti­mi­za­vi­mo au­di­ta, pa­tei­kė­me re­ko­men­da­ci­jas. Tai bu­vo 2008 me­tais ir jau tuo­met ma­tė­me, kad bū­ti­nų sver­tų vy­riau­sy­bės lyg­me­ny­je nė­ra, kad vis­ką spren­džia sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bos, ku­rioms dėl vi­sų to­kių reiš­ki­nių, kaip pa­vyz­džiui ne­po­tiz­mas, yra la­bai su­nku pri­im­ti tuos va­li­nius spren­di­mus. Ly­giai tas pats su svei­ka­tos ap­sau­gos įstai­go­mis.

– Sa­vi­val­dy­bių lyg­me­ny­je tos po­li­ti­nės va­lios ti­kė­tis ti­krai su­nku.

– Aš da­bar daug ti­kiuo­si iš tie­sio­giai ren­ka­mų me­rų, ti­kiuo­si, kad jie yra at­sa­kin­ges­ni. Pa­pras­čiau­siai, jei tu esi tie­sio­giai iš­rink­tas me­ras, tu ti­kriau­siai no­rė­si bū­ti iš­rink­tas ir ki­tą kar­tą. Ta­čiau bet ko­kiu at­ve­ju, tiek mi­nis­trai, tiek Vy­riau­sy­bė taip pat yra at­sa­kin­gi už re­for­mų įgy­ven­di­ni­mą. Aš ne­si­kra­tau at­sa­ko­my­bės, mes ne­tu­rė­tu­me į šiuos da­ly­kus žiū­rė­ti iš šo­no, sa­ky­ti, kad tai yra ne mū­sų dar­žas. Jei mes no­ri­me gy­ven­ti su ma­žes­ne so­cia­li­ne at­skir­ti­mi, ti­krai tu­rė­si­me tas re­for­mas pa­da­ry­ti.

– Ki­tą­met nau­jų mo­kes­čių ne­pla­nuo­ja­te, ta­čiau kaip ver­ti­na­me jau esan­čias ir siū­lo­mas nau­jas įvai­rių mo­kes­čių iš­im­tis. Pa­vyz­džiui, PVM leng­va­tą cen­tra­li­zuo­tam šil­dy­mui?

– Aš ma­nau, kad vi­sos leng­va­tos tu­ri bū­ti pa­sver­tos. Ti­kriau­siai vi­si ži­no, kad da­bar leng­va­tos dau­ge­lio iš tie­sų ne­pa­sie­kia, pa­vyz­džiui, kal­bant apie leng­va­tas mais­tui, bent jau da­lis jų nu­sė­da ga­min­to­jo ki­še­nė­je. Tu­ri­me leng­va­tą kny­goms, ta­čiau aš esu įsi­ti­ki­nu­si, kad ji yra dau­giau nau­din­ga lei­dė­jui, nei kny­gos pir­kė­jui. Juo la­biau, ši leng­va­ta nė­ra tai­ko­ma elek­tro­ni­nėms kny­goms, tai yra ne­tei­sin­ga ir iš­krai­po kon­ku­ren­ci­nes są­ly­gas. Šil­dy­mo leng­va­ta – da­bar mes su­bsi­di­juo­ja­me vi­sus, ir tur­tin­gus, ir vi­du­ti­nę kla­sę. Tu­rė­tu­me dau­giau in­ves­tuo­ti di­di­nant ener­gi­jos efek­ty­vu­mą, kad ši­lu­mos kai­na aps­kri­tai ma­žė­tų, ta­čiau tu­rė­tu­me ir ap­sib­rėž­ti, ką re­mia­me – tam ti­kras pa­ja­mas gau­nan­čius gy­ven­to­jus, dir­ban­čius ir vai­kus au­gi­nan­čius žmo­nes, ne­įga­liuo­sius ir taip to­liau. Tų kri­te­ri­jų ga­li bū­ti įvai­riau­sių, ta­čiau mes ne­ga­li­me leng­va­to­mis cen­tra­li­zuo­tai mai­tin­ti vi­sų, ka­dan­gi tai yra pats pri­mi­ty­viau­sias ir leng­viau­sias ke­lias.

– Pa­na­šu, kad jūs ne­sa­te nau­jų PVM leng­va­tų ša­li­nin­kė?

– Ne­su. Aš pa­lai­kau tiks­li­nes su­bsi­di­jas. Su­pran­tu, kad žmo­nėms rei­kia pa­dė­ti, daug žmo­nių gy­ve­na skur­de, jie me­tai iš me­tų yra už­marš­ty­je, o po­li­ti­kai juos pri­si­me­na tik tuo­met, kai pra­de­da gal­vo­ti apie rin­ki­mus. Aš ne­kal­bu apie vi­sų leng­va­tų at­si­sa­ky­mą, ta­čiau mes jų tu­ri­me per daug ir to­dėl tu­rė­tu­me jas komp­lek­siš­kai per­žiū­rė­ti. Rei­kia įver­tin­ti vie­ną iš pa­grin­di­nių veiks­nių – gy­ven­to­jų skai­čius Lie­tu­vos ma­žė­ja ir tai reiš­kia, kad ma­žė­ja už­dir­ban­čių mums pa­ja­mas bei pen­si­jas, o, pa­vyz­džiui, lė­šos, ku­rias sa­vo šei­moms at­siun­čia emig­ran­tai, ne­ga­li bū­ti lai­ko­mos tva­rių vie­šų­jų fi­nan­sų šal­ti­niu. Tu­ri­me gal­vo­ti ir apie leng­va­tas in­ves­ti­ci­nė­je ap­lin­ko­je, nes in­ves­ti­ci­jos mums yra svar­bios, sie­kiant eko­no­mi­kos au­gi­mo.

– Kal­ba­te apie leng­va­tą rein­ves­tuo­jam pel­nui?

– Ne. Aš ma­nau, kad ši leng­va­ta, nors dėl jos ga­lu­ti­nio spren­di­mo mes dar ne­sa­me pri­ėmę, var­gu ar yra tiks­lin­ga. Ir ne dėl to, kad biu­dže­tas ne­gaus pa­ja­mų, bet to­dėl, kad ji ne­su­da­rys są­ly­gų, ku­rios stai­ga pa­ska­tins įmo­nes ti­krai rein­ves­tuo­ti ir da­ry­ti tai la­bai at­sa­kin­gai. Su­pran­tu, kad są­ži­nin­gam vers­lui tai bū­tų ge­ra pa­spir­tis, ta­čiau ši leng­va­ta su­kurs ir dau­giau ga­li­my­bių pikt­nau­džiau­ti, yra ri­zi­ka, kad mes ga­li­me jos ne­su­kon­tro­liuo­ti pa­kan­ka­mai. Ma­nau, yra ki­tų bū­dų pa­dė­ti vers­lui, aš la­bai no­rė­čiau, kad pas mus ga­my­bi­nė inf­ras­truk­tū­ra gau­sė­tų.

– Kaip ver­ti­na­te ka­pi­ta­lo ap­mo­kes­ti­ni­mą Lie­tu­vo­je?

– Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do, Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos, Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plė­tros or­ga­ni­za­ci­jos eks­per­tai sa­ko, kad Lie­tu­vai rei­kia di­din­ti ka­pi­ta­lo ap­mo­kes­ti­ni­mą, kad tu­ri­me da­ry­ti pos­lin­kį nuo dar­bo jė­gos ap­mo­kes­ti­ni­mo link di­des­nio ka­pi­ta­lo ap­mo­kes­ti­ni­mo. Ta­čiau aš esu nu­ei­nan­čios Vy­riau­sy­bės at­sto­vė ir mes da­bar ti­krai su­sė­dę ne­dis­ku­tuo­ja­me, ką da­rys nau­ja Vy­riau­sy­bė, ku­rio­je ma­nęs gal­būt iš vi­so ne­bus.

Ta­čiau tam ti­krą vi­zi­ją aš tu­riu. Aki­vaiz­du, kad dar­bo jė­gos ap­mo­kes­ti­ni­mą rei­kia su­ma­žin­ti, esa­me pri­vers­ti tai da­ry­ti ir čia nė­ra jo­kio ki­to pa­si­rin­ki­mo. Tar­ki­me, jau­nam žmo­gui pra­dė­ti vers­lą šian­dien yra su­nku ir dėl to, kad jis tu­ri iš kar­to su­mo­kė­ti ko­kį nors mo­kes­tį už dar­buo­to­ją „Sod­rai“, tai dau­ge­liui da­bar yra ne­pa­ke­lia­ma naš­ta. Ti­krai rei­kia pa­gal­vo­ti apie mo­kes­ti­nes leng­va­tas pra­de­dan­čiam vers­lui, kaip yra, pa­vyz­džiui, Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je ar Ai­ri­jo­je. Ne­pai­sant to, kad yra pas mus ri­zi­kų dėl pikt­nau­džia­vi­mo, svars­ty­ti apie tai rei­kia. Na, o dėl ka­pi­ta­lo ap­mo­kes­ti­ni­mo ga­liu pa­sa­ky­ti, kad kiek pa­si­kal­bu su mo­kes­čių ir tei­sės spe­cia­lis­tais, vi­si vie­nu bal­su sa­ko, kad pas mus nė­ra tos pa­ja­mos iš ka­pi­ta­lo taip blo­gai ap­mo­kes­ti­na­mos. Jau ke­le­tą me­tų iš ei­lės mes nuo­sek­liai ge­ri­na­me ka­pi­ta­lo ap­mo­kes­ti­ni­mą ir ju­da­me link to tei­sin­ges­nio ap­mo­kes­ti­ni­mo.

– Kaip ver­ti­na­te il­ga­lai­kio biu­dže­to pla­na­vi­mo ga­li­my­bes? Ar la­bai tam truk­do Sei­mo rin­ki­mai?

– Mes tu­ri­me įsta­ty­me įtvir­tin­tą rei­ka­la­vi­mą pla­nuo­ti tre­jų me­tų biu­dže­tą, ta­čiau jis nė­ra rea­lus, tik teo­riš­kas. Fak­tiš­kai mes tu­ri­me tik me­ti­nį biu­dže­tą – jo pla­na­vi­mą ir įgy­ven­di­ni­mą. Il­ga­lai­kis pla­na­vi­mas yra su­nkus ne tik rin­ki­mų, bet ir dėl to, kad Lie­tu­va yra ma­ža bei at­vi­ra rin­ka ir iš­orės ri­zi­kos veiks­niai mums da­ro la­bai di­de­lę įta­ką. Bet aš esu už il­ga­lai­kį pla­na­vi­mą ir ti­kiuo­si, kad gal­būt dar šio­je Vy­riau­sy­bė­je pa­teik­siu siū­ly­mą dėl mū­sų biu­dže­to san­da­ros pla­na­vi­mo pert­var­kos. To­kį sau ke­liu ar­ti­miau­sią tiks­lą. Pa­ma­čiu­si, kaip yra for­muo­ja­mas mū­sų biu­dže­tas, kaip yra pla­nuo­ja­mi vie­šie­ji fi­nan­sai, ma­tau, kad yra ką tvar­ky­ti.

– Ką kon­kre­čiai rei­kė­tų keis­ti biu­dže­to pla­na­vi­me?

– Įves­ti ne vien­me­tį, bet rea­lų bent jau tre­jų me­tų pla­na­vi­mą. Rei­kė­tų su­teik­ti di­des­nes ga­lias Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jai kar­tu su Mi­nis­tro pir­mi­nin­ko tar­ny­ba pri­imant spren­di­mus, kad biu­dže­tas ir pri­ori­te­tai dau­giau rem­tų­si vie­šų­jų iš­lai­dų efek­ty­vu­mo kri­te­ri­ju­mi. Jei per tam ti­krą lai­ką ne­su­ge­ba­ma pa­siek­ti tam ti­kro po­ky­čio, tam ti­kro re­zul­ta­to, tuo­met rei­kia gal­vo­ti apie kai ku­rių prog­ra­mų fi­nan­sa­vi­mo nu­trau­ki­mą, taip di­di­nant rea­lų vie­šų­jų iš­lai­dų efek­ty­vu­mą. At­si­ran­da ti­kras prog­ra­mi­nis biu­dže­tas, su rea­liais po­ky­čiais ir pri­ori­te­tais, o ne sie­kiu fi­nan­suo­ti vi­sus po­rei­kius, ku­riuos ga­li­ma tu­rė­ti. Nes kar­tais yra fi­nan­suo­ja­mi jau nu­ei­nan­čios vi­sos mū­sų vi­suo­me­nės po­rei­kiai, ku­rių ne­be­rei­kia, nes pa­sau­lis yra toks di­na­miš­kas ir kei­čia­si.

Ne­sa­kau, kad aš tu­riu la­bai aiš­kų ma­ty­mą, čia dir­bu dar ne­pil­nus du mė­ne­sius. Ta­čiau aš la­bai ti­kiu, kad Lie­tu­vo­je mes tu­ri­me ne tik Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jo­je ir ne tik Vy­riau­sy­bė­je, bet ir pri­va­čia­me sek­to­riu­je dir­ban­čius žmo­nes, ku­rie yra la­bai su­in­te­re­suo­ti pri­si­dė­ti prie to, kad mū­sų vie­šie­ji fi­nan­sų bū­tų tva­rūs.

– Vals­ty­bės kon­tro­lė yra iš­sa­kiu­si rim­tų nuo­gas­ta­vi­mų dėl vi­suo­me­nės se­nė­ji­mo įta­kos vals­ty­bės sko­los tva­ru­mui?

– Net ir da­bar, kai mū­sų sko­la yra šiek tiek di­des­nė kaip 40 proc. BVP, tai jau yra pa­kan­ka­mai daug. Tu­ri­me bū­ti la­bai at­sa­kin­gi ir ne­pai­sant to, kad da­bar sko­li­na­mės pi­giai, tu­ri­me da­ry­ti vis­ką, kad sko­la ne­aug­tų, o ma­žė­tų. Toks yra ma­no ma­ty­mas. Ir jei­gu prieš kri­zę aš dar tu­rė­jau abe­jo­nių, jog gal ti­krai yra ge­rai gy­ven­ti sko­lon ir di­de­lėn sko­lon, tai da­bar aš to­kių abe­jo­nių ne­tu­riu.

– Kaip ver­ti­na­te Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos rin­ki­mi­nį siū­ly­mą Lie­tu­vos pa­što pa­grin­du įsteig­ti Re­gio­nų plė­tros ban­ką, „Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo“ par­ti­jos pa­ža­dus dėl vals­ty­bės val­do­mo ar­ba miš­raus ka­pi­ta­lo ban­ko „Vy­tis“?

– Tai tė­ra tik rin­ki­mi­nės prog­ra­mos, aš ne­ma­tau po­rei­kio, ko­dėl mes tai tu­rė­tu­me da­ry­ti. Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja kar­tu su Lie­tu­vos ban­ku daug dir­ba, sie­kiant skur­ti vers­lui prie­igą prie al­ter­na­ty­vių fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nių – tai yra nau­jas mo­der­nus ke­lias, ku­riuo mes tu­ri­me ei­ti. Vi­si tie pa­siū­ly­mai dėl vals­ty­bi­nio ban­ko, man tai yra pra­ei­tis.