Psichologus vilios papildomu uždarbiu
Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja siū­lo Vy­riau­sy­bei pa­tvir­tin­ti pa­gei­dau­jan­čių da­ly­vau­ti ne­pil­na­me­čių apk­lau­so­se bau­džia­ma­ja­me pro­ce­se psi­cho­lo­gų są­ra­šo su­da­ry­mo ir ad­mi­nis­tra­vi­mo tvar­ką, taip ren­gian­tis nuo lie­pos mė­ne­sio įsi­ga­lio­sian­čioms Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so (BPK) nau­jo­vėms.

Ar psichologo išsilavinimą turinčių ir norinčių papildomai užsidirbti specialistų atsiras tiek, kad nestrigtų nusikaltimų tyrimas ir bylų nagrinėjimas, kol kas neaišku, nes patys psichologai pasiūlymu nesižavi. O šiuo metu ikiteisminio tyrimo įstaigose, prokuratūrose, teismuose plušančius psichologus, kurie pasirengę dirbti su nepilnamečiais, galima suskaičiuoti rankų pirštais.

Neringa Grigutytė: „Turi būti aiškiai reglamentuotas psichologų kvietimo į tokias apklausas laikas, būdai, užduotys, teisės, pareigos, apmokėjimo tvarka.“

Neužteks nei esamų, nei būsimų

Nuo liepos įsigalios pernai vasarą priimtos BPK pataisos, numatančios, kad visais atvejais nukentėjusių ir liudijančių vaikų iki 14 metų apklausos gali vykti tik dalyvaujant profesionaliam psichologui ir tik specialiose patalpose. Psichologas turės dalyvauti ir vyresnių nei 14 metų nepilnamečių apklausose vaiko psichinės ir fizinės sveikatos sužalojimo, seksualinės prievartos, smurto, prostitucijos, prekybos žmonėmis atvejais. Psichologas bus privalomas ir tuomet, kai to prašys proceso dalyviai, arba pareigūnų iniciatyva.

Tikimasi, kad įsigaliojus pakeitimams pagerės Lietuvos teismuose atliekamų apklausų kokybė, bus labiau apsaugoti vaikų interesai, atsižvelgta į jų poreikius. Tačiau egzistuoja vienas didžiulis „bet“ – iki šių metų šalyje su bylomis dirbo tik 5 psichologai visų apygardų teismuose. Jie užtikrino nepilnamečių apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėjus apygardų prokuratūrų organizuojamuose ikiteisminiuose tyrimuose, kai nuo seksualinės prievartos nukentėjo nepilnamečiai, taip pat kitose bylose, kai nepilnamečių atžvilgiu buvo įvykdyti sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai.

Šiemet po vieną teismo psichologo etatą numatyta įsteigti visuose apylinkių teismų centriniuose rūmuose, o Vilniuje ir Kaune – po 2 etatus. Tačiau, kaip pabrėžė Nacionalinės teismų administracijos direktorė Reda Molienė, gavus tik pusę reikiamų lėšų šiems etatams išlaikyti, nauji etatai nuo gegužės atsiras tik Vilniaus miesto ir Kauno apylinkių teismuose, kituose – tik nuo spalio mėnesio.

„Psichologų trūkumas galėtų būti viena pagrindinių priežasčių, kurios, įsigaliojus naujam teisiniam reguliavimui, lemtų užsitęsusius ikiteisminio tyrimo ar teismo procesus. Kartu tai trukdytų užtikrinti nepilnamečio nukentėjusiojo ar liudytojo teises ir teisėtus interesus byloje“, – prognozavo ji.

Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2016 metais nuo nusikalstamų veikų nukentėjo 2734 vaikai, pernai – 3635. Neišvengiamai vis daugiau nukentėjusių vaikų tampa baudžiamojo proceso dalyviais, neretai ir nusikalstamos veikos liudytojais. Nuo liepos mėnesio jų apklausos be psichologų nebus įmanomos. Kasmet nepilnamečių liudytojų ir nukentėjusiųjų apklausiama pagal daugiau nei 4200 ikiteisminio tyrimo bylų bei medžiagų, iš jų per 2000 – mažamečių liudytojų ir nukentėjusiųjų apklausos.

Ieško norinčių prisidurti prie algos

Bandydama išvengti galimų problemų, Teisingumo ministerija siūlo Vyriausybei sudaryti psichologų, pageidaujančių dalyvauti nepilnamečių apklausoje baudžiamajame procese, sąrašų sudarymo ir administravimo tvarką, kad įvairiose srityse dirbantys psichologai patys rodytų iniciatyvą dalyvauti nepilnamečių apklausose. Tai nebūtų taikoma ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūrų, teismų psichologams, kurių viena funkcijų yra dalyvauti nepilnamečių apklausose baudžiamajame procese.

Anot teisingumo ministrės Mildos Vainiutės, dar pernai buvo surengta šalies psichologų apklausa dėl dalyvavimo vaikų apklausose galimybių. Aiškintasi psichologų turima patirtis, sunkumai dalyvaujant vaikų apklausose, pozicija dėl galimybės įsirašyti į psichologų sąrašą. Po šios apklausos ir nutarta sudaryti sąrašą, kurį administruotų pati Teisingumo ministerija, bet ji negalėtų nustatyti kvalifikacinių reikalavimų psichologams ir jų tikrinti. Tai siūloma pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai. Jai tektų parengti ir norinčių dalyvauti vaikų apklausose psichologų kvalifikacinio mokymo programą.

Pagal minėtos tvarkos aprašą psichologams už papildomą darbą dalyvaujant nepilnamečių apklausose būtų mokama. Teigiama, kad šalies teisėsaugos institucijoms iš valstybės biudžeto tam kasmet gali reikėti apie 200 tūkst. eurų.

Entuziazmo nerodo

Ministerijos iniciatyva kol kas nesulaukė didelio šalies psichologų susidomėjimo. Nors kai kurie „Lietuvos žinių“ kalbinti psichologai ir prisipažino jau gavę pasiūlymų dalyvauti būsimuose mokymuose, jais nesusigundė.

„Man skambino telefonu ir siūlė tokius kvalifikacijos kėlimo kursus, bet iškart atsisakiau – kam man to reikia. Ir taip plėšausi per dvi mokyklas, todėl imtis dar vieno papildomo darbo tiesiog fiziškai nepajėgčiau. Gal sostinėje ar Kaune ir yra psichologų perteklius, ir jie neturi darbo, bet ne provincijoje, čia darbo daugiau, nei fizinių galimybių jį atlikti“, – tvirtino Marijampolės apskrityje dirbanti psichologė, kuri nepanoro, kad jos pavardė būtų skelbiama.

Psichologė sakė girdėjusi, jog pasiūlymų mokytis yra sulaukę nemažai jos kolegų, tačiau ir šie nepanoro įgyti naujos kvalifikacijos, kad galėtų dalyvauti nepilnamečių apklausose teismuose ar ikiteisminio tyrimo metu.

Marijampolės savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė Jolita Adomaitytė taip pat neslėpė sulaukusi pasiūlymo mokytis, bet jo atsisakiusi. „Kiekviena įstaiga, kurioje dirba psichologai, yra specifinė. Mūsų tarnyba – taip pat. Jie yra užsiėmę darbais, susijusiais būtent su ta veikla. Todėl net dabar laiko pagalbai ir individualiai konsultacijai nelabai lieka“, – teigė ji.

Lietuvos psichologų sąjunga Teisingumo ministeriją informavo, kad jie nėra prieš tokio sąrašo sudarymą, jei tik atsirastų psichologų, norinčių jame būti. Tačiau sąjungos prezidentė Neringa Grigutytė pažymėjo, jog neužtikrinus, kad į sąrašą būtų įtraukti tik būtinos kompetencijos dalyvauti nepilnamečių apklausose turintys psichologai, BPK pataisų įgyvendinimas gali neduoti laukiamos naudos ar padaryti žalos tiek bylos nagrinėjimui, tiek pačiam nepilnamečiui.