Psichologus šarlatanus tramdys įstatymu
No­rint už­ti­krin­ti mū­sų ša­ly­je tei­kia­mų psi­cho­lo­gų pa­slau­gų ko­ky­bę, Sei­me spe­cia­liu įsta­ty­mu sie­kia­ma reg­la­men­tuo­ti psi­cho­lo­gų pra­kti­nę veik­lą ir ją li­cen­ci­juo­ti. Aiš­ki­na­ma, kad tai su­da­ry­tų są­ly­gas at­si­kra­ty­ti psi­cho­lo­gų ap­si­me­tė­lių.

Dau­gu­mo­je Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) vals­ty­bių psi­cho­lo­gų pa­slau­gų ko­ky­bė už­ti­kri­na­ma įsta­ty­mais. Lie­tu­vo­je spe­cia­laus įsta­ty­mo nė­ra, to­dėl ne­už­ti­kri­na­ma, kad bū­tų lai­ko­ma­si Pa­cien­tų tei­sių ir ža­los svei­ka­tai at­ly­gi­ni­mo įsta­ty­mo, nu­ma­tan­čio pa­cien­tų tei­sę į ko­ky­biš­ką svei­ka­tos prie­žiū­rą ir tei­sę į in­for­ma­ci­ją. Bet kas, pa­si­va­di­nęs psi­cho­lo­gu, ga­li teik­ti pa­slau­gas.

Gru­pės par­la­men­ta­rų pa­teik­ta­me Psi­cho­lo­gų pra­kti­nės veik­los įsta­ty­mo pro­jek­te įtvir­ti­na­ma jų kva­li­fi­ka­ci­ja ir ren­gi­mas, veik­los li­cen­ci­ja­vi­mas, pro­fe­si­nės tei­sės, par­ei­gos bei at­sa­ko­my­bė.

Aukš­ti rei­ka­la­vi­mai

Įsta­ty­mo pro­jek­te apib­rė­žia­mi psi­cho­lo­go kva­li­fi­ka­ci­jos ir ren­gi­mo rei­ka­la­vi­mai. Kaip psi­cho­lo­gas apib­rė­žia­mas as­muo, įgi­jęs psi­cho­lo­gi­jos ba­ka­lau­ro ir psi­cho­lo­gi­jos ma­gis­tro kva­li­fi­ka­ci­nius laips­nius.

Reg­la­men­tuo­ja­ma spe­cia­lis­tų po­dip­lo­mi­nė pra­kti­nė veik­la, nu­ma­tan­ti, kad bai­gęs psi­cho­lo­gi­jos ma­gis­tran­tū­ros stu­di­jas psi­cho­lo­gas pir­mus me­tus pri­va­lo dirb­ti pri­žiū­ri­mas psi­cho­lo­go su­per­vi­zo­riaus.

At­li­kęs to­kią pra­kti­ką, psi­cho­lo­gas tu­rė­tų tei­sę įgy­ti psi­cho­lo­go pra­kti­nės veik­los li­cen­ci­ją, ku­ri su­teik­tų tei­sę teik­ti psi­cho­lo­go pa­slau­gas sa­va­ran­kiš­kai ar­ba pa­gal dar­bo su­tar­tį. Li­cen­ci­ja­vi­mą vyk­dy­tų Lie­tu­vos psi­cho­lo­gų są­jun­ga (LPS). As­me­nys, no­rin­tys įgy­ti psi­cho­lo­go pra­kti­nės veik­los li­cen­ci­ją, ga­lė­tų ją gau­ti ke­lio­se pra­kti­kos sri­ty­se: kli­ni­ki­nės ir or­ga­ni­za­ci­nės; dar­bo ir or­ga­ni­za­ci­nės; edu­ka­ci­nės ir mo­kyk­lų; bend­ruo­me­nės psi­cho­lo­gi­jos ar kt. Li­cen­ci­ją psi­cho­lo­gas ga­lė­tų įgy­ti dau­giau nei vie­no­je sri­ty­je. Už li­cen­ci­jos iš­da­vi­mą jis mo­kė­tų nu­sta­ty­to dy­džio rink­lia­vą.

Li­cen­ci­jas rei­kė­tų atnaujinti

Psi­cho­lo­gui li­cen­ci­ja bū­tų iš­duo­ta ne­ter­mi­nuo­tai, ta­čiau kas pen­ke­rius me­tus jis pri­va­lė­tų pri­sta­ty­ti li­cen­ci­juo­jan­čiai ins­ti­tu­ci­jai do­ku­men­tus apie pra­kti­nę veik­lą ir kva­li­fi­ka­ci­jos to­bu­li­ni­mą. Aiš­ki­na­ma, kad kva­li­fi­ka­ci­jos kė­li­mas, kaip li­cen­ci­jos pra­tę­si­mo są­ly­ga, tai­ko­mas me­di­ci­no­je bei ki­to­se sri­ty­se. Esą nuo­la­ti­nis pro­fe­si­nis to­bu­li­ni­ma­sis už­ti­krin­tų nau­jau­sių psi­cho­lo­gi­nės pa­gal­bos me­to­dų nau­do­ji­mą pra­kti­ko­je. Šiuo me­tu kva­li­fi­ka­ci­jos to­bu­li­ni­mo rei­ka­la­vi­mo psi­cho­lo­go pra­kti­nei veik­lai nė­ra, nors dir­bant su pa­žei­džia­mo­mis vi­suo­me­nės gru­pė­mis, ne­pil­na­me­čiais, jų šei­mo­mis bū­ti­na aukš­ta kva­li­fi­ka­ci­ja.

Įsta­ty­mo pro­jek­te reg­la­men­tuo­ja­mos psi­cho­lo­go tei­sės ir par­ei­gos. Psi­cho­lo­gai bū­tų įpa­rei­go­ti lai­ky­tis pro­fe­si­nės eti­kos ko­dek­so, už­ti­krin­ti as­mens duo­me­nų kon­fi­den­cia­lu­mą, pra­neš­ti tei­sė­sau­gai ar ki­toms at­sa­kin­goms ins­ti­tu­ci­joms apie žmo­nes, ke­lian­čius grės­mę ki­tų as­me­nų gy­vy­bei ar svei­ka­tai ir pan.

Nu­ma­ty­tas pen­ke­rių me­tų pe­rei­na­ma­sis lai­ko­tar­pis, per ku­rį dir­ban­tys psi­cho­lo­gai ga­lė­tų įgy­ti psi­cho­lo­go pra­kti­nės veik­los li­cen­ci­ją. Pe­rei­na­muo­ju lai­ko­tar­piu po­dip­lo­mi­nė pri­žiū­ri­ma veik­la bū­tų pri­ly­gin­ta dve­jų me­tų dar­bo sta­žui, ir tai leis­tų dir­ban­tiems psi­cho­lo­gams įgy­ti li­cen­ci­ją. Jei­gu psi­cho­lo­gas įsta­ty­mo įsi­ga­lio­ji­mo me­tu ne­tu­rė­tų dve­jų me­tų sta­žo, per pen­ke­rius pe­rei­na­mo­jo lai­ko­tar­pio me­tus jis ga­lė­tų įgy­ti to­kį sta­žą ir li­cen­ci­ją.

Ne­kva­li­fi­kuo­ta pa­gal­ba kenkia

Vie­na pro­jek­to ren­gė­jų Sei­mo na­rė Ri­man­tė Ša­la­še­vi­čiū­tė pa­žy­mė­jo, kad toks įsta­ty­mas la­bai rei­ka­lin­gas. Anot jos, Lie­tu­va yra vie­na ne­dau­ge­lio ES ša­lių, ku­rio­se įsta­ty­mu ne­reg­la­men­tuo­tas psi­cho­lo­gų dar­bas. „Tu­ri­me tik du at­ski­rų mi­nis­trų pa­tvir­tin­tus ap­ra­šus dvie­jų ka­te­go­ri­jų psi­cho­lo­gų. Bend­rų nuo­sta­tų dėl psi­cho­lo­gų tei­sių, par­ei­gų, at­sa­ko­my­bės nė­ra“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė ji.

R. Ša­la­še­vi­čiū­tė pri­mi­nė, kad tai jau tre­čia ini­cia­ty­va reg­la­men­tuo­ti psi­cho­lo­gų veik­lą. Anks­tes­ni va­rian­tai Sei­mo ne­pa­sie­kė, nes su­ta­ri­mo dėl tam ti­krų nuo­sta­tų ne­ra­do psi­cho­lo­gų bend­ruo­me­nė, be to, jie ne­įti­ko Vy­riau­sy­bei.

Po­li­ti­kės tei­gi­mu, es­mi­niai šio įsta­ty­mo ak­cen­tai – rei­ka­la­vi­mas psi­cho­lo­go pra­kti­ka no­rin­tiems vers­tis spe­cia­lis­tams tu­rė­ti ati­tin­ka­mą iš­si­la­vi­ni­mą, psi­cho­lo­go veik­los li­cen­ci­ja­vi­mas. „Šis klau­si­mas la­bai aš­trus, bet, kaip pri­pa­žįs­ta psi­cho­lo­gai, la­bai rei­ka­lin­gas. Rei­kia pri­pa­žin­ti, kad esa­ma ap­si­me­tė­lių, ku­rie ne­tu­rė­da­mi jo­kio iš­si­la­vi­ni­mo tei­kia esą psi­cho­lo­go, psi­cho­te­ra­peu­to pa­slau­gas, nes jau­čia, kad ga­li pa­dė­ti. Ta­čiau iš ti­krų­jų daž­nai jie ne­pa­de­da, tik pa­ken­kia. To­dėl ir rei­ka­lin­gas šios veik­los li­cen­ci­ja­vi­mas“, – pa­brė­žė par­la­men­ta­rė.

Pro­fe­si­nis var­das – ne­ap­sau­go­tas

LPS val­dy­bos na­rys Jo­nas Ei­mon­tas sa­kė, jog mū­sų ša­lies psi­cho­lo­gų bend­ruo­me­nė pri­ta­ria sie­kiui įsta­ty­mu reg­la­men­tuo­ti jų veik­lą. Jis pa­brė­žė, kad psi­cho­lo­gai dir­ba su įvai­rio­mis pa­žei­džia­mo­mis vi­suo­me­nės gru­pė­mis, to­dėl la­bai svar­bu už­ti­krin­ti, jog vi­si pra­kti­kuo­jan­tys psi­cho­lo­gai bū­tų sa­vo sri­ties pro­fe­sio­na­lai.

Anot J. Ei­mon­to, šiuo me­tu psi­cho­lo­go pro­fe­si­nis var­das mū­sų ša­ly­je nė­ra ap­sau­go­tas – bet kas ga­li pa­si­ka­bin­ti iš­ka­bą, kad yra psi­cho­lo­gas, ir teik­ti ne­va to­kias pa­slau­gas. To­kių žmo­nių ir yra. LPS yra su­lau­ku­si skun­dų dėl ne­ko­ky­biš­kų psi­cho­lo­go pa­slau­gų, ne vie­no pa­klau­si­mo, ar psi­cho­lo­gais pri­sis­ta­tan­tys as­me­nys iš tie­sų yra psi­cho­lo­gai ir ga­li teik­ti ati­tin­ka­mas pa­slau­gas.

„Ta­čiau jei­gu žmo­gus nė­ra LPS na­rys, ne­ga­li­me to pa­ti­krin­ti. Kol nė­ra reg­la­men­ta­vi­mo, nie­kas nie­kam ne­tu­ri pa­teik­ti jo­kių iš­si­la­vi­ni­mą ar kva­li­fi­ka­ci­ją įro­dan­čių do­ku­men­tų“, – pa­žy­mė­jo jis.

J. Ei­mon­to nuo­mo­ne, svar­bu, kad įsta­ty­mo pro­jek­te pa­gal Eu­ro­pos psi­cho­lo­go pro­fe­si­nį stan­dar­tą (EuroPsy) yra nu­ma­ty­ti kon­kre­tūs iš­si­la­vi­ni­mo rei­ka­la­vi­mai psi­cho­lo­go pra­kti­ka vers­tis no­rin­tiems spe­cia­lis­tams, taip pat nu­ma­ty­ta bū­ti­ny­bė nuo­lat kel­ti kva­li­fi­ka­ci­ją.

„Psi­cho­lo­gi­jo­je la­bai daž­nai at­si­ran­da nau­jų ži­nių, moks­lo įro­dy­mų. Šiuo įsta­ty­mu bū­tų už­ti­krin­ta, kad psi­cho­lo­gai kel­tų sa­vo kva­li­fi­ka­ci­ją ir ga­lė­tų pa­siū­ly­ti pa­čias nau­jau­sias moks­lo įro­dy­mais par­em­tas pa­slau­gas“, – sa­kė jis.