Protesto balsus stelbia politinai maršai
Švie­ti­mo po­li­ti­ka ne­pa­ten­kin­ti tau­ti­nių ma­žu­mų mo­kyk­lų gy­nė­jai ky­la į ei­li­nį mū­šį. Šį­kart į ko­vą ei­na­ma dar ir su so­cia­li­nio pro­tes­to vė­lia­vo­mis. Po­li­ti­nius ak­ci­jos mo­ty­vus įžvel­gu­sios prof­są­jun­gos jo­je da­ly­vau­ti tei­gia ne­ke­ti­nan­čios.

Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė at­ei­nan­tį penk­ta­die­nį lei­do prie Vy­riau­sy­bės rū­mų su­reng­ti mi­tin­gą „Prieš ne­tei­sin­gą po­li­ti­ką so­cia­li­nė­je ir švie­ti­mo sri­ty­se“. Pa­sak ren­gė­jų, ak­ci­jo­je tu­rė­tų da­ly­vau­ti pro­fe­si­nių są­jun­gų at­sto­vai, švie­ti­mo, kul­tū­ros, so­cia­li­nės ap­sau­gos dar­buo­to­jai, tau­ti­nių ma­žu­mų ir lie­tu­vių kal­ba mo­ko­mų mo­kyk­lų mo­ki­nių tė­vai. Iš vi­so pla­nuo­ja­ma at­ei­nant apie 2 tūkst. žmo­nių. Lei­di­mo su­reng­ti mi­tin­gą sa­vi­val­dy­bės pra­šė Lie­tu­vos len­kų mo­kyk­lų tė­vų fo­ru­mo at­sto­vė Da­nu­ta Nar­but. Ak­ty­viai pa­lai­ko­ma Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos (LLRA) po­li­ti­kų ji yra „di­ri­ga­vu­si“ ne vie­nai pa­sta­ro­jo me­to len­kiš­kų mo­kyk­lų pro­tes­to ak­ci­jai. Pa­sku­ti­nio­ji vy­ko rug­sė­jo 1-ąją. Kai ku­rio­se len­kiš­ko­se mo­kyk­lų tą­dien pa­mo­kos ne­vy­ko, o mo­ki­niai, jų tė­vai ir kai ku­rie LLRA at­sto­vai mel­dė­si sos­ti­nės Auš­ros var­tuo­se. Die­vo ma­lo­nės bu­vo pra­šy­ta ir pa­skel­bus įspė­ja­mą­jį strei­ką bir­že­lio pra­džio­je. Tuo­met mi­šios bu­vo au­ko­tos Vil­niaus Šv. Dva­sios baž­ny­čio­je.

Ne­už­ti­kri­na tei­sių

Spa­lio 16-ąją ren­gia­mos pro­tes­to ak­ci­jos or­ga­ni­za­to­rių tei­gi­mu, per pa­sta­rą­jį de­šimt­me­tį Lie­tu­vo­je už­da­ry­ta ke­li šim­tai mo­kyk­lų. „Šis fak­tas ke­lia di­de­lį ne­ri­mą tė­vams, mo­ki­niams, mo­ky­to­jai pra­ran­da dar­bą, o jų dar­bas tam­pa vis ma­žiau pres­ti­ži­nis, vis ma­žiau ver­ti­na­mas. Vai­kų dar­že­lių dar­buo­to­jų so­cia­li­nė pa­dė­tis yra iš­vis ka­tas­tro­fiš­ka“, – pa­brė­žė ren­gė­jai. Pa­sak jų, di­de­lis ne­ri­mas dėl ne­pa­kan­ka­mų so­cia­li­nių ga­ran­ti­jų ir dar­bo san­ty­kių li­be­ra­li­za­vi­mo jau­čia­mas ir ki­to­se sri­ty­se – kul­tū­ros, so­cia­li­nės ap­sau­gos. „Vy­riau­sy­bės par­eng­tą nau­ją­jį Dar­bo ko­dek­są dar­buo­to­jai ver­ti­na kaip dar vie­ną jų so­cia­li­nių ga­ran­ti­jų ap­ri­bo­ji­mą, o tai ker­ta­si tiek su rin­ki­mi­niais pa­ža­dais, tiek su Vy­riau­sy­bės prog­ra­ma. So­cia­li­nis mo­de­lis yra ne­su­de­rin­tas su vi­so­mis su­in­te­re­suo­to­mis pu­sė­mis, ne­pa­kan­ka­mai dis­ku­tuo­tas. Ga­lų ga­le Vy­riau­sy­bė ne­vyk­do sa­vo pa­ža­dų ne tik so­cia­li­nės ap­sau­gos ir švie­ti­mo sri­ty­se, bet ir ne­už­ti­kri­na tei­sių tau­ti­nėms ma­žu­moms“, – mi­tin­go prie­žas­tį pa­brė­žė jo or­ga­ni­za­to­riai.

Sei­mo rin­ki­mų įta­ka

Di­džią­ją ša­lies prof­są­jun­gų da­lį vie­ni­jan­čios Lie­tu­vos pro­fe­si­nių są­jun­gų kon­fe­de­ra­ci­jos (LPSK) pir­mi­nin­kas Ar­tū­ras Čer­niaus­kas „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė, kad jų na­riai ren­gia­ma­me mi­tin­ge ne­da­ly­vaus. „Ma­tyt, to­kias ak­ci­jas ska­ti­na ar­tė­jan­tys Sei­mo rin­ki­mai. Ma­nau, kad ir be LLRA iš­lįs dau­giau vi­so­kių ju­dė­ji­mų. Jau ne kar­tą, pri­si­den­giant so­cia­li­niu mo­de­liu, mė­gin­ta reng­ti vi­so­kius pro­tes­tus, de­mons­truo­ti, kad ir jie ne­va pri­si­dė­jo prie, kad tas mo­de­lis pa­si­kei­tė. Dirb­ti nie­kas ne­no­ri, o da­ly­tis re­zul­ta­tais – ne­trūks­ta“, – pa­ste­bė­jo LPSK va­do­vas.

A. Čer­niaus­kas pri­mi­nė, kad LPSK kri­ti­ką dėl nau­jo­jo Dar­bo ko­dek­so iš­sa­kė rug­sė­jo vi­du­ry­je prie Sei­mo su­reng­ta­me mi­tin­ge. „Da­bar dar de­ra­mės , dė­lio­ja­me vis­ką į sa­vo vie­tas. Rei­kia baig­ti šne­kė­tis, ta­da žiū­rė­ti. Po to mi­tin­go pa­si­kei­tė Vy­riau­sy­bės ir moks­li­nin­kų po­zi­ci­ja. Jei anks­čiau ko­dek­sas bu­vo nu­kreip­tas li­be­ra­lu­mo link­me, da­bar jis įga­vo ir tam ti­krą so­cia­lu­mo pra­smę. Kai su­dė­lio­si­me taš­kus, žiū­rė­si­me, kiek tai mus pa­ten­kins“, – tei­gė jis.

Švie­ti­mas tik priedanga

Lie­tu­vos švie­ti­mo pro­fe­si­nės są­jun­gos pir­mi­nin­kas Aud­rius Jur­ge­le­vi­čius sa­kė, kad jų or­ga­ni­za­ci­ja ga­vo kvie­ti­mą pri­si­dė­ti prie ren­gi­nio. „Ta­čiau mes ne­da­ly­vau­si­me, nes tu­ri­me įta­ri­mų, kad švie­ti­mo klau­si­mai tė­ra vė­lia­va, o bus spren­džia­mi vi­sai ki­tos prob­le­mos“, – tei­gė jis. Pa­sak jo, iš at­siųs­to kvie­ti­mo su­si­da­ro įspū­dis, kad ren­gė­jai aps­kri­tai ne­pa­ten­kin­ti ša­lies švie­ti­mo sis­te­ma, o di­džiau­sias dė­me­sys ski­ria­mas ke­lioms mo­kyk­loms, ku­rioms ne­priim­ti­nos reor­ga­ni­za­ci­jos są­ly­gos.

„Lie­tu­vos ži­nios“ jau ra­šė, kad ke­lios len­kiš­kos sos­ti­nės mo­kyk­los, ne­pa­ten­kin­tos re­for­ma, šiuo me­tu teis­muo­se by­li­nė­ja­si su Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­be. Tau­ti­nių ma­žu­mų at­sto­vų rei­ka­la­vi­mai ne­kin­ta jau ke­le­rius me­tus. Svar­biau­si – pa­nai­kin­ti su­vie­no­din­tą lie­tu­vių kal­bos eg­za­mi­ną ir pa­di­din­ti mo­ki­nio krep­še­lį tau­ti­nių ma­žu­mų mo­kyk­lo­se. Sei­mo na­riai to­kius už­mo­jus va­di­na po­li­ti­ka­vi­mu, o ka­te­go­riš­kus rei­ka­la­vi­mus – ne­rea­liais.

Uni­ka­li valstybė

Sei­mo Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­to na­rio Va­len­ti­no Stun­džio tei­gi­mu, LLRA nuo­lat sie­kia, kad švie­ti­mo nuo­sta­tos, ku­rios su­da­ro ge­res­nes są­ly­gas tau­ti­nių ma­žu­mų at­sto­vams iš­mok­ti vals­ty­bi­nės kal­bos, bū­tų pa­keis­tos. Jis pa­žy­mė­jo, kad bū­tent vals­ty­bi­nė kal­ba yra „pag­rin­di­nis ins­tru­men­tas“, ku­rį įval­džius su­da­ro­mos ga­li­my­bės vi­siems ly­gia­ver­čiai kon­ku­ruo­ti dar­bo rin­ko­je, siek­ti kar­je­ros. „Mes iš ti­krų­jų tu­ri­me uni­ka­lią sis­te­mą, ku­riai ly­gių ar pa­na­šių pa­sau­ly­je nė­ra, – tau­ti­nės ma­žu­mos kal­ba mo­ko­ma­si dau­ge­lis da­ly­kų“, – sa­kė Sei­mo na­rys. Jis įsi­ti­ki­nęs, kad spren­di­mas stip­rin­ti vals­ty­bi­nės kal­bos mo­ky­mą bu­vo ra­cio­na­lus, tei­sin­gas ir nau­din­gas pir­miau­sia tau­ti­nių ma­žu­mų at­sto­vams. Krep­še­lio di­di­ni­mas, anot par­la­men­ta­ro, taip pat yra po­li­ti­nis klau­si­mas, jis pri­klau­so ir nuo vals­ty­bės iš­tek­lių. „Tau­ti­nių ma­žu­mų mo­kyk­los ir da­bar gau­na 20 proc. di­des­nį fi­nan­sa­vi­mą“, – pri­mi­nė po­li­ti­kas. Jo ma­ny­mu, mė­gi­ni­mai gal­vo­ti apie at­ski­rą, tik len­kams skir­tą švie­ti­mo sis­te­mą – pra­ei­tis. V. Stun­dys vy­lė­si, kad tai pra­de­da su­pras­ti ir tau­ti­nių ma­žu­mų at­sto­vai.