Propagandinės baimės stabdo rusų keliones
Šmeiž­to la­vi­na, pi­la­ma Krem­liaus pro­pa­gan­di­nin­kų, duo­da vai­sių: tu­ris­tų iš Ru­si­jos, no­rin­čių su­tik­ti Nau­juo­sius me­tus Vil­niu­je ar pa­ke­liau­ti po Lie­tu­vą, aki­vaiz­džiai su­ma­žė­jo. Ru­siš­kuo­se ke­liau­to­jų fo­ru­muo­se ne tik dis­ku­tuo­ja­ma, ar Lie­tu­vo­je jiems bū­tų sau­gu, bet ir skam­ba ra­gi­ni­mai at­si­sa­ky­ti iš­vy­kų į „ar­šiai Ru­si­ją puo­lan­čią“ ša­lį.

Įmo­nės „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ duo­me­ni­mis, ke­lei­vių, vyks­tan­čių tarp Vil­niaus ir Mask­vos bei tarp Vil­niaus ir Sankt Pe­ter­bur­go, srau­tas pa­sta­ruo­ju me­tu su­ma­žė­jo apie 30 pro­cen­tų. Pa­na­šiai skai­čiuo­ja Lie­tu­vos vieš­bu­čių ir res­to­ra­nų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė Eval­da Šiš­kaus­kie­nė: prieš­šven­ti­niu lai­ko­tar­piu anks­tes­niais me­tais ru­sai jau bū­da­vo re­zer­va­vę be­veik vi­sas ga­li­mas iš­kil­mių vie­tas, o šį­met su­si­do­mė­ji­mas Nau­jų­jų me­tų su­ti­ki­mu Vil­niu­je ar ki­tuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se la­bai van­gus.

„Į­ta­kos šiai si­tua­ci­jai tu­ri di­de­lė Ru­si­jos rub­lio de­val­va­ci­ja - žmo­nėms ne­be­lie­ka pi­ni­gų ke­lio­nėms. Be to, ma­nau, jau pra­de­da veik­ti ir vi­sas tas šmeiž­tas, ku­ris Ru­si­jo­je pi­la­mas ant Lie­tu­vos. Žmo­nės skam­bi­na, klau­sia, ar ti­krai Lie­tu­vo­je ga­li­ma sau­giai ei­ti į res­to­ra­nus, ar jų ne­pri­muš, ne­už­si­puls. Ne­ri­mas pa­sė­tas. Tie, ku­rie į Lie­tu­vą va­žiuo­ja daž­niau, ži­no, kaip yra iš ti­krų­jų, ir ne­la­bai ti­ki pik­ta pro­pa­gan­da, bet pri­si­vi­lio­ti nau­jų tu­ris­tų - daug su­dė­tin­giau“, - ne­slė­pė E. Šiš­kaus­kie­nė.

Ar sau­gu Lie­tu­vo­je?

„Pra­šau at­si­liep­ti tuos, ku­rie pa­sta­ruo­ju me­tu su ke­lio­nių agen­tū­ro­mis vy­ko­te į Lie­tu­vą - koks da­bar pa­bal­ti­jie­čių po­žiū­ris į ru­sus? No­rė­čiau Nau­juo­sius su­tik­ti Lie­tu­vo­je, bet ke­lio­nių agen­tū­ro­je pa­sa­kė, kad dėl įvy­kių Ukrai­no­je po­žiū­ris aki­vaiz­džiai pa­si­kei­tė į blo­ga“, - fo­ru­me tour­trans.ru tei­rau­ja­si jau­na ru­sė.

Į jos klau­si­mą ne­tru­kus su­rea­guo­ja da­ly­vė, pa­si­va­di­nu­si „Na­ta2007“. „O ką - ar tas po­žiū­ris ka­da nors bu­vo pa­lan­kus? Kaž­ko­dėl nie­ko pa­na­šaus ne­pri­si­me­nu“, - rė­žia ji.

Dis­ku­si­jų fo­ru­me au­to.ru na­rys Uxo­gor­lo­nos pa­sa­ko­ja be­si­ren­gian­tis pir­ma­jai ke­lio­nei au­to­mo­bi­liu į Lie­tu­vą. „Ru­si­jos ir Ukrai­nos įvy­kių kon­teks­te pri­sis­kai­čiau, kad Bal­ti­jos ša­lys Ru­si­jos veiks­mams, švel­niai kal­bant, ne­pri­ta­ria. No­rė­čiau su­ži­no­ti, kiek ši įtam­pa jau­čia­ma bend­rau­jant su žmo­nė­mis? Ar ne­pa­leis ak­mens į ma­ši­ną su ru­siš­kais nu­me­riais?“ - ne­ri­mau­ja ru­sas.

Da­ly­vis Hen­ne­sy jį ra­mi­na: ak­me­ni­mis ti­krai ne­ap­mė­tys, tai kvai­lys­tė. „Prob­le­ma ki­ta - jau­ni­mas jau be­veik ne­mo­ka ru­siš­kai, to­dėl ga­li kil­ti su­nku­mų su­si­kal­bė­ti. Ir taip vyks­ta ne dėl ko­kių po­li­ti­nių prie­žas­čių, o to­dėl, kad jų mo­kyk­lo­se ru­sų kal­bos jau ne­be­mo­ko, ru­siš­ki te­le­vi­zi­jos ka­na­lai - tik ka­be­li­niai ir ne itin po­pu­lia­rūs“, - aiš­ki­na Hen­ne­sy.

Dar vie­na fo­ru­mo da­ly­vė guo­džia­si, kad no­rė­tų pa­ke­liau­ti su vai­kais po Lie­tu­vą, bet jos tė­vai nuo to­kios iš­vy­kos pri­myg­ti­nai at­kal­bi­nė­ja. „Jie sa­ko, kad ten su ru­sais ga­li bū­ti blo­gai el­gia­ma­si, kad ne­ga­li­ma ri­zi­kuo­ti vai­kais ir pa­na­šiai. Man at­ro­do, kad tai iš­pūs­ta prob­le­ma, bet abe­jo­nė vis dėl­to kir­ba“, - svars­to mo­te­ris.

„Drą­sia pe­le“ pa­si­va­di­nu­si da­ly­vė pri­ta­ria iki iš­vy­kos į Lie­tu­vą taip pat bi­jo­ju­si, kad vie­tos žmo­nės ne­sup­ras ru­sų kal­bos, žiū­rės krei­vai ar net spjaus į vei­dą. „Ši­tos bai­mės iš­sisk­lai­dė dar oro uos­to pa­sų pa­ti­kros punk­te, kur mui­ti­nin­kai la­bai sma­giai pa­ple­pė­jo su ma­ni­mi ru­siš­kai ir pa­lin­kė­jo ge­ro ke­lio“, - džiau­gė­si ke­liau­to­ja.

Ke­liau­to­jas Ca­lab­re­se, jau ne kar­tą vie­šė­jęs Lie­tu­vo­je, pa­sa­ko­ja pir­mą kar­tą 2012-ai­siais į ke­lio­nę ruo­šę­sis ly­di­mas di­džiu­lės bai­mės. „Dre­bė­ti pra­dė­jau dar ant am­ba­sa­dos Mask­vo­je slenks­čio. Nie­ko bai­saus ne­at­si­ti­ko. Vi­si bu­vo man­da­gūs ir kal­bė­jo ru­siš­kai. Ne­pai­sant to, min­ty­se kir­bė­jo vi­so­kios bai­sy­bės, ku­rio­mis ma­ne mai­ti­no nuo vai­kys­tės - nuo ta­da, kai žlu­go So­vie­tų Są­jun­ga. Bet pa­sie­ny­je lie­tu­viai ir vėl bend­ra­vo la­bai ma­lo­niai ir ru­sų kal­ba. Ap­sis­to­jau Vil­niu­je gi­mi­nai­čių bu­te. Gi­mi­nės (iki tol pa­ži­no­jau tik vie­ną iš jų) pa­si­ro­dė esą len­kai. Tą aki­mir­ką man aps­kri­tai nu­čiuo­žė sto­gas, lyg spro­gi­mo ban­gai nu­pū­tus ste­reo­ti­pus, ku­riais ma­ne iki tol šė­rė mū­sų pro­pa­gan­da! Sa­vai­me su­pran­ta­ma: gi­mi­nės kal­bė­jo ir ru­siš­kai, ir len­kiš­kai, ir lie­tu­viš­kai. Pir­mą kar­tą gir­dė­jau, kaip žmo­nės pa­pras­čiau­siai pe­rei­na nuo vie­nos kal­bos prie ki­tos to­je pa­čio­je šei­mo­je. Po tos ke­lio­nės grį­žau vi­sai ki­tas žmo­gus“, - pa­sa­ko­ja mask­vie­tis.

Prieš­iš­ki šū­kiai ir atkirtis

Vis dėl­to ru­siš­kuo­se dis­ku­si­jų fo­ru­muo­se, ku­riuo­se ke­liau­to­jai anks­čiau da­ly­da­vo­si svar­bia in­for­ma­ci­ja, vis daž­niau nu­skam­ba pro­pa­gan­di­niai ra­gi­ni­mai. „Skai­tau at­si­lie­pi­mus ir ste­biuo­si ru­sų nai­vu­mu. Kur jūs va­žiuo­ja­te ir sa­vo pi­ni­gus ve­ža­te? Jūs aps­kri­tai su­vo­kia­te, kaip Lie­tu­vo­je žiū­ri­ma į ru­sus? Dau­gu­ma jų mū­sų ne­ken­čia, be to, žiau­riai!” - skam­ba is­te­riš­kas ra­gi­ni­mas svetainėje ton­kos­ti­tu­riz­ma.ru.

„Po­nai, Lie­tu­vos vals­ty­bė ir jos va­do­vai yra pa­tys ar­šiau­si Eu­ro­pos at­sto­vai, rei­ka­lau­jan­tys kuo skau­džiau nu­baus­ti Ru­si­ją. Ma­nau, jau rei­kia at­si­sa­ky­ti ke­lio­nių į Lie­tu­vą, kad ir ko­kia nuo­sta­bi ji bū­tų“, - ki­ta­me fo­ru­me ra­gi­na Ni­ko­la­ju­mi pri­sis­ta­tęs da­ly­vis.

„Ša­lis – š... ir žmo­nės ten – š... Gat­vė­se vaikš­to ne­pri­baig­ti SS-inin­kai. Ne­pa­ta­riu ei­ti į vie­ti­nes ka­vi­nes, bū­ti­nai į lėkš­tę pri­spjaus, jei­gu su­ži­nos, kad „o­ku­pan­tas“. O jie su­ži­no“, - rė­žia da­ly­vis „Beb­ras“ sve­tai­nė­je coun­tries.tu­ris­tua.com.

Tie­sa, jis ne­tru­kus su­lau­kia at­kir­čio. „Tai, kad Lie­tu­vo­je vaikš­to ne­pri­baig­ti SS-inin­kai, ga­li ra­šy­ti tik ne­pri­baig­ti gal­vi­jai ir avi­nai! Iš ti­krų­jų žmo­nės vi­sai drau­giš­ki, ap­tar­nau­ja­ma vi­sur pui­kiai, šva­ru, ne taip, kaip dau­ge­lio Ru­si­jos mies­tų gat­vė­se“, - ra­šo ke­liau­to­jas Re­na­tas.

Fo­ru­mo ftour.ru da­ly­vė Na­ta sa­vo ruo­žtu ra­gi­na tau­tie­čius: sku­bė­ki­te ap­lan­ky­ti Bal­ti­jos ša­lis. „Mums ge­le­ži­nė už­dan­ga ne šian­dien, tai ryt gre­sia. Rei­kia da­bar pri­si­va­ži­nė­ti iki so­ties, kad pa­skui jau ir ne­be­si­no­rė­tų. Ki­to kar­to ki­tą­met ga­li ne­be­bū­ti“, - skel­bia ji.

Šiai da­ly­vei at­sa­ko Ma­ša: „Ne­kurs­ty­ki­te įtam­pos dėl ge­le­ži­nės už­dan­gos. Kuo gi jie sa­vo Pa­bal­ti­jy­je pa­keis ru­sų tu­ris­tus?“

Tuo me­tu fo­ru­mo na­rė Night­nur kons­ta­tuo­ja: pa­sta­rų­jų įvy­kių kon­teks­te ky­la įta­ri­mų, kad po­žiū­ris į ru­sus Lie­tu­vo­je ti­krai ga­li pa­si­keis­ti. „Sa­ky­čiau, jie ga­li pra­dė­ti elg­tis ne prieš­iš­kai, bet at­sar­giai. Bet vis dėl­to esu įsi­ti­ki­nu­si, kad ke­liau­ti į Bal­ti­jos ša­lis daž­niau­siai ap­sisp­ren­džia adek­va­tūs žmo­nės, gal­vo­jan­tys sa­vo gal­va, o ne įti­kė­ję pro­pa­gan­da. To­dėl vi­liuo­si, kad ma­no nuo­gąs­ta­vi­mai ne­pa­sit­vir­tins“, - ra­šo ji.

Ru­sai įsi­žei­dę, bet myli

Ru­si­jos tu­riz­mo agen­tū­ros „Žar tur“ va­dy­bi­nin­kė Lie­tu­vai Ma­ri­na Ma­ta­je­va pri­ta­ria, kad no­rin­čių­jų vyk­ti į Lie­tu­vą pa­sta­ruo­ju me­tu ge­ro­kai ma­žė­ja: ke­liau­to­jų srau­tas su­men­ko gal net dvi­gu­bai. Įta­kos tam, M. Ma­ta­je­vos tei­gi­mu, tu­ri ir po­li­ti­niai įvy­kiai, ir rub­lio kur­so smu­ki­mas, ir įvai­rios bai­mės.

„Vis dėl­to žmo­nės va­žiuo­ti į Lie­tu­vą daž­niau ne bi­jo, bet tie­siog ne­be­no­ri. Klau­sy­da­mie­si to, ką pa­sta­ruo­ju me­tu kal­ba kai ku­rie jū­sų po­li­ti­kai, jie tie­siog jau­čia­si įžeis­ti. Ta­čiau mes vi­są lai­ką aiš­ki­na­me, kad Lie­tu­vo­je ru­sams sau­gu ir jū­sų pa­pras­ti žmo­nės - la­bai ma­lo­nūs“, - LŽ pa­sa­ko­jo agen­tū­ros at­sto­vė.

Bend­ro­vės „Poil­sis pa­jū­ry­je“, bend­ra­dar­biau­jan­čios su agen­tū­ra „Bal­tu­ras“, taip pat be­si­rū­pi­nan­čios ru­sų tu­ris­tų ke­lio­nė­mis į Lie­tu­vą, va­do­vas Ed­mun­das Ke­vi­šas įsi­ti­ki­nęs, kad ne bai­mės, bet smu­kęs rub­lio kur­sas yra pa­grin­di­nė prie­žas­tis, ma­ži­nan­ti at­vyks­tan­čių­jų skai­čių.

„Smu­kęs rub­lis ma­ži­na ru­sų iš­vy­kas į vi­sas ša­lis, ne tik į Lie­tu­vą. Va­ka­rų ša­lims įve­dus įvai­rias sank­ci­jas Ru­si­jai, žmo­nės ne­gau­na kre­di­tų, be to, pa­bran­go mais­tas, ki­tos bū­ti­no­sios pre­kės, va­di­na­si, pi­ni­gų at­os­to­goms lie­ka ma­žiau“, - ti­ki­no jis.

E. Ke­vi­šo ma­ny­mu, kaip ir anks­čiau, da­bar į Lie­tu­vą daž­niau trau­kia emo­ciš­kai su mū­sų kraš­tu su­si­ję Ru­si­jos gy­ven­to­jai. „Rei­kia su­pras­ti, kad sta­tis­ti­nio ru­so, su­tik­to gat­vė­je, net su­riš­to pas mus ne­ati­temp­si. Va­žiuo­jan­tie­ji į Lie­tu­vą yra la­bai spe­ci­fi­nė pub­li­ka, my­lin­ti mū­sų kraš­tą. Ir so­viet­me­tis su tuo vi­sai ne­su­si­jęs. Dau­ge­lio at­vyks­tan­čių­jų prie­rai­šu­mą la­biau le­mia vai­kys­tės įspū­džiai: jei­gu žmo­gus va­sa­ro­mis au­go Pa­lan­go­je, tai, kad ir kaip keis­tų­si sant­var­kos ar po­li­ti­ka, jo iš­gy­ve­ni­mai ne­si­kei­čia. Mei­lė kon­kre­čiai vie­tai, kli­ma­tui, Tra­kų pi­liai, Drus­ki­nin­kams, Pa­lan­gai, ce­pe­li­nams ar lie­tu­viš­kam alui nie­kur ne­iš­nyks­ta. Yra daug tu­ris­tų, ku­rie sa­ko: mū­sų vi­si drau­gai ir pa­žįs­ta­mi ne­sup­ran­ta, ko­dėl va­žiuo­ja­me į tą Lie­tu­vą, kai ga­lė­tu­me skris­ti į Is­pa­ni­ją, Ita­li­ją, Mal­jor­ką; bet mums čia pa­tin­ka“, - kal­bė­jo „Poil­sio pa­jū­ry­je“ va­do­vas.