Propaganda: naujas lygmuo ir didesnė įtaka
Lie­tu­vo­je Ru­si­jos te­le­vi­zi­jos ka­na­lų pro­pa­gan­da da­ro įta­ką vy­res­nei kar­tai, o jau­ni­mą ji pa­sie­kia per in­ter­ne­tą, nes vir­tua­lio­je erd­vė­je vyks­ta su­nkiai kon­tro­liuo­ja­mi da­ly­kai. Va­ka­rų de­mo­kra­ti­ja šiuo me­tu pra­lai­mi in­for­ma­ci­nį ka­rą Ru­si­jai. Ko­kiu bū­du per šias vie­ši­ni­mo prie­mo­nes sklei­džia­ma de­zin­for­ma­ci­ja ir kaip tai su­stab­dy­ti?

Apie tai Žmo­gaus tei­sių die­nos iš­va­ka­rė­se bu­vo kal­ba­ma aps­kri­to­jo sta­lo dis­ku­si­jo­je "Tei­sė ži­no­ti: ri­bos ir iš­šū­kiai", vy­ku­sio­je Sei­mo kon­tro­lie­rių įstai­go­je. Vie­nos svar­bių te­mų, ku­rias nag­ri­nė­jo ke­li pra­ne­šė­jai, - apie pro­pa­gan­dą ir de­zin­for­ma­ci­ją da­bar­ti­nė­je geo­po­li­ti­nė­je si­tua­ci­jo­je.

Diskusijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja Gabija Grigaitė. / Rasos Pakalkienės (LŽ) nuotrauka

Geo­po­li­ti­nis iššūkis

"In­for­ma­ci­jos lais­vė nė­ra ab­so­liu­ti. Kons­ti­tu­ci­jo­je nu­sta­ty­ti ri­bo­ji­mai. Jie tu­ri siek­ti tei­sė­tų tiks­lų - vi­sų pir­ma ap­sau­go­ti mū­sų kons­ti­tu­ci­nę sant­var­ką", - sa­kė Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tės pa­ta­rė­ja Ga­bi­ja Gri­gai­tė. Ji tei­gė, jog ten­ka nu­spręs­ti, ko­kie ri­bo­ji­mai bū­ti­ni tam ti­kru kon­kre­čiu at­ve­ju. De­mo­kra­ti­nė­je vi­suo­me­nė­je tai kin­ta pri­klau­so­mai nuo vals­ty­bei iš­ky­lan­čių eko­no­mi­nių, so­cia­li­nių ir geo­po­li­ti­nių iš­šū­kių. "Šiuo me­tu di­džiau­sias geo­po­li­ti­nis iš­šū­kis Lie­tu­vai yra te­be­si­tę­sian­tys tarp­tau­ti­nei tei­sei prieš­ta­rau­jan­tys Ru­si­jos veiks­mai Ukrai­nos at­žvil­giu ir su jais aki­vaiz­džiai su­si­jęs ne­kon­ven­ci­nis in­for­ma­ci­nis ka­ras, vyk­do­mas mū­sų ša­ly­je", - kal­bė­jo G. Gri­gai­tė.

Pre­zi­den­tės pa­ta­rė­ja pri­mi­nė, kad Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės žur­na­lo "The Eco­no­mist" apž­val­gi­nin­kas Ed­war­das Lu­ca­sas, ne­se­niai bu­vęs Lie­tu­vo­je, ne­abe­jo­ja, jog Ru­si­ja ka­riau­ja in­for­ma­ci­nį ka­rą, ku­ria­me svar­bu ne tik per­duo­ti ži­nią, bet ir ban­dy­ti su­klai­din­ti, su­skal­dy­ti ir de­mo­ra­li­zuo­ti prieš­inin­kus. "Ne­abe­jo­ja­ma, kad in­for­ma­ci­nis ka­ras su­vai­di­no itin svar­bų vaid­me­nį Ukrai­nos-Ru­si­jos konf­lik­to evo­liu­ci­jo­je, nes tiks­lin­gai sklei­džia­ma me­la­gin­ga in­for­ma­ci­ja pri­si­dė­jo prie Ukrai­nos vi­suo­me­nės su­sis­kal­dy­mo. Iš­ori­nėms jė­goms, tu­rė­ju­sioms tiks­lą des­ta­bi­li­zuo­ti pa­dė­tį šio­je ša­ly­je ir da­ry­ti įta­ką spren­džiant svar­bius klau­si­mus, pa­vyz­džiui, in­teg­ra­ci­jos į Eu­ro­pos Są­jun­gą (ES), šis su­sis­kal­dy­mas bu­vo itin nau­din­gas", - kal­bė­jo G. Gri­gai­tė.

Pre­zi­den­tės pa­ta­rė­jos tei­gi­mu, tin­ka­mai ver­ti­nant geo­po­li­ti­nį kon­teks­tą, ne­ri­mą ke­lia sta­tis­ti­ka, kad Ru­si­jos te­le­vi­zi­jos ka­na­lų au­di­to­ri­jos da­lis Lie­tu­vos in­for­ma­ci­nė­je erd­vė­je su­da­ro be­veik 16 proc. Ji ci­ta­vo Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės stra­te­gi­nės ko­mu­ni­ka­ci­jos de­par­ta­men­to di­rek­to­rių pul­ki­nin­ką Sau­lių Gu­ze­vi­čių, kad pa­vei­kiau­sia Ru­si­jos pro­pa­gan­da Lie­tu­vo­je yra per te­le­vi­zi­jos prog­ra­mas, ku­rias nuo­lat žiū­ri per 400 tūkst. ša­lies gy­ven­to­jų.

Pa­sak G. Gri­gai­tės, ko­vo­jant su pro­pa­gan­di­niu Ru­si­jos iš­šū­kiu ga­li­ma nie­ko ne­da­ry­ti ir ti­kė­tis pa­čios vi­suo­me­nės są­mo­nin­gu­mo ar­ba ga­li­ma tai­ky­ti šiuo me­tu mū­sų de­mo­kra­ti­nė­je vi­suo­me­nė­je bū­ti­nas in­for­ma­ci­jos sklai­dą ri­bo­jan­čias prie­mo­nes. Jos leis­tų pa­sip­rie­šin­ti kryp­tin­gai sklei­džia­mai me­la­gin­gai in­for­ma­ci­jai ir ap­sau­go­tų tiek na­cio­na­li­nio sau­gu­mo, tiek ki­tus gy­vy­biš­kai svar­bius vals­ty­bės in­te­re­sus.

G. Gri­gai­tė tei­gė, kad ky­la trys re­to­ri­niai klau­si­mai, į ku­riuos šiuo me­tu nė­ra ga­lu­ti­nio at­sa­ky­mo, bet ti­ki­ma­si, kad jie bus ras­ti. Ar iš ES vals­ty­bės na­rės re­trans­liuo­ja­mai, bet pa­gal Lie­tu­vos įsta­ty­mus drau­džia­mai in­for­ma­ci­jai tu­ri bū­ti lai­duo­ja­mas lais­vas pri­ėmi­mas; ar šiuo me­tu ga­lio­jan­tis tei­si­nis re­gu­lia­vi­mas lei­džia už­ti­krin­ti, kad mū­sų ša­ly­je ne­bū­tų sklei­džia­ma de­zin­for­ma­ci­ja tiek iš ES, tiek iš tre­čio­se vals­ty­bė­se re­gis­truo­tų trans­liuo­to­jų; ar Lie­tu­vo­je vyk­do­ma efek­ty­vi re­trans­liuo­ja­mo tu­ri­nio prie­žiū­ra ir gi­na­mas vi­suo­me­nės in­te­re­sas tei­sin­gai in­for­ma­ci­jai?

Anot G. Gri­gai­tės, už de­zin­for­ma­ci­jos sklei­di­mą ati­ma­ma ar stab­do­ma re­trans­lia­vi­mo li­cen­ci­ja ga­li bū­ti lai­ko­ma efek­ty­via po­vei­kio prie­mo­ne, bet anks­čiau ar vė­liau mū­sų vals­ty­bė tu­rės ras­ti tin­ka­mą me­cha­niz­mą, kaip ga­lė­tu­me vyk­dy­ti re­trans­liuo­to­jo prie­žiū­rą be li­cen­ci­jos stab­dy­mo ir nai­ki­ni­mo. Jos nuo­mo­ne, rei­kia ieš­ko­ti al­ter­na­ty­vių po­vei­kio prie­mo­nių, bū­ti­nų pa­si­kei­tu­siai si­tua­ci­jai vi­suo­me­ni­nė­je erd­vė­je.

Per diskusiją kalbėjo Kauno technologijos universiteto (KTU) Kompiuterių katedros vedėjas dr. Algimantas Venčkauskas. / Rasos Pakalkienės (LŽ) nuotrauka

Per diskusiją kalbėjo Kauno technologijos universiteto (KTU) Kompiuterių katedros vedėjas dr. Algimantas Venčkauskas. / Rasos Pakalkienės (LŽ) nuotrauka

Ko­men­ta­vi­mo įran­kis - galingas

"Vi­si ge­rai ži­no­me, kad in­ter­ne­tas iš es­mės pa­kei­tė po­žiū­rį į gy­ve­ni­mą, - per dis­ku­si­ją kal­bė­jo Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to (KTU) Kom­piu­te­rių ka­ted­ros ve­dė­jas dr. Al­gi­man­tas Venč­kaus­kas. - Ma­no po­žiū­riu, per­ne­lyg su­reikš­mi­na­ma te­le­vi­zi­ja ir ru­siš­ki ka­na­lai. Jau­ni­mas to­kių ne­žiū­ri, o in­for­ma­ci­jos se­mia­si iš in­ter­ne­to." Jis tei­gė, vir­tua­lio­je erd­vė­je vyks­ta svar­būs ir su­nkiai kon­tro­liuo­ja­mi da­ly­kai. Ten sklei­džia­ma pro­pa­gan­da. A. Venč­kaus­ko nuo­mo­ne, Va­ka­rų de­mo­kra­ti­ja šiuo me­tu pra­lai­mi Ru­si­jai ki­ber­ne­ti­nį, in­for­ma­ci­nį ka­rą. "In­for­ma­ci­nės tech­no­lo­gi­jos, ypač in­ter­ne­to at­si­ra­di­mas ir glo­ba­lus iš­pli­ti­mas, pro­pa­gan­dą pa­kė­lė į nau­ją ko­ky­bi­nį lyg­me­nį ir pa­di­di­no jos įta­ką, - tvir­ti­no pra­ne­šė­jas. - Jei te­le­vi­zi­nė pro­pa­gan­da yra vien­kryp­tė, tai yra trans­liuo­ja­ma ži­nia, in­ter­ne­tas su­tei­kia in­te­rak­ty­vu­mo ga­li­my­bių, kai in­for­ma­ci­jos kū­rė­jai yra vi­si, ku­rie ne­tin­gi."

A. Venč­kaus­kas apž­vel­gė kai ku­rias vir­tua­lias tech­no­lo­gi­jas ir kaip jos nau­do­ja­mos. Pa­sak jo, pir­miau­sia at­si­ra­do va­di­na­mo­sios vi­ki-tech­no­lo­gi­jos. Ge­riau­siai ži­no­ma yra "Vi­ki­pe­di­ja" - di­džiau­sia šiuo­lai­ki­nė elek­tro­ni­nė en­cik­lo­pe­di­ja. Ra­šy­ti ją ga­li bet kas. Nė­ra už tai at­sa­kin­go re­dak­to­riaus. To­dėl ky­la klau­si­mas apie in­for­ma­ci­jos pa­ti­ki­mu­mą. Nie­kas ne­ži­no, kiek "Vi­ki­pe­di­jo­je" yra klas­to­tės ir de­zin­for­ma­ci­jos. "Tai vie­šas ir la­bai ge­ras pro­pa­gan­dos sklei­di­mo bū­das", - api­bend­ri­no A. Venč­kaus­kas. Jo nuo­mo­ne, pa­na­šiai ga­lė­jo bū­ti vei­kia­ma ir per "Wi­ki­Leaks". Pra­ne­šė­jas svars­tė, ko ten dau­giau - in­for­ma­ci­jos ar de­zin­for­ma­ci­jos.

Kal­bė­da­mas apie nau­jie­nų por­ta­lus, A. Venč­kaus­kas sa­kė, kad jie tu­ri di­de­lių ne­tie­sio­gi­nės pro­pa­gan­dos ga­li­my­bių. Teks­tus pub­li­kuo­ja žur­na­lis­tai, o ko­men­tuo­ti ar, pa­spau­dus tam ti­krą ženk­lą, ver­tin­ti, ga­li bet kas. To­kia in­te­rak­ty­vi ga­li­my­bė lei­džia for­muo­ti vi­suo­me­nės nuo­mo­nę. "Ne pa­slap­tis, kad ten vei­kia ne­ma­ža da­lis pro­fe­sio­na­lių ko­men­ta­to­rių, gau­nan­čių pi­ni­gus, - kal­bė­jo A. Venč­kaus­kas. - Ko­men­ta­vi­mo įran­kis yra la­bai ga­lin­gas. To­dėl ne tik sam­do­mi ko­men­ta­to­riai, bet ir ku­ria­mi ro­bo­tai, au­to­ma­tiš­kai ra­šan­tys ko­men­ta­rus." Pa­sak jo, di­de­lę įta­ką da­ro ir so­cia­li­niai tink­lai. Jie su­da­ro pla­čias ga­li­my­bes skleis­ti bet ko­kią nuo­mo­nę. "O, kaip sa­ko­ma, šim­tą kar­tų pa­kar­to­tas me­las tam­pa tie­sa", - pri­mi­nė pra­ne­šė­jas. Jis pa­žy­mė­jo, kad di­de­lė prob­le­ma yra ir in­ter­ne­to por­ta­lų, ži­nia­tink­lių "nu­lau­ži­mas" bei ne­ti­kros, iš­kreip­tos in­for­ma­ci­jos pa­tal­pi­ni­mas. Pa­mi­nė­jo ir to­kį ki­ber­ne­ti­nį įran­kį kaip kom­piu­te­ri­niai žai­di­mai, kai tar­pu­sa­vy­je ko­vo­ja ta­ria­mi ge­ri ir blo­gi he­ro­jai. Žai­dė­jai ne­re­tai su­si­ta­pa­ti­na su ku­riuo nors vei­kė­jų. Kom­piu­te­ri­nių siu­že­to ir per­so­na­žų kū­rė­jams leng­va tuo nau­do­tis, for­muo­jant tam ti­krą nuo­mo­nę.

Por­ta­lo lzi­nios.lt žur­na­lis­tės klau­sia­mas, ko de­rė­tų im­tis, kad vir­tua­lio­je erd­vė­je bū­tų už­ker­ta­mi ke­liai prieš­iš­kai pro­pa­gan­dai, A. Venč­kaus­kas sa­kė, jog ga­li­ma blo­kuo­ti jos sklei­dė­ją. "Dar ku­ria­mi va­di­na­mie­ji se­man­ti­niai in­for­ma­ci­jos ana­li­za­to­riai, dir­ban­tys rea­lia­me lai­ke, - pa­sa­ko­jo jis. - Pa­gal tam ti­krus po­žy­mius ga­li­ma fil­truo­ti in­for­ma­ci­jos srau­tą - ga­li­mai pro­pa­gan­di­nį ar ken­kė­jiš­ką tu­ri­nį, apib­rėž­tą įsta­ty­mu, pa­vyz­džiui, ka­ro kurs­ty­mą." To­kius me­to­dus ku­ria ir KTU spe­cia­lis­tai kar­tu su Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to ko­le­go­mis. A. Venč­kaus­ko tei­gi­mu, svar­bu, kad Ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo įsta­ty­me - o jis ne­tru­kus tu­rė­tų bū­ti pri­im­tas - nu­ma­ty­ti įpa­rei­go­ji­mai ir at­sa­ko­my­bė in­ter­ne­to pa­slau­gų tie­kė­jams rū­pin­tis tu­ri­niu.