Prokuroro užspeistą signatarą išgelbėjo Vyriausybė
Gal­būt ne­tei­sė­tai pri­va­ti­zuo­tą be­veik pus­tre­čio hek­ta­ro že­mės skly­pą Pa­luk­nio ae­rod­ro­me vals­ty­bei per teis­mus mė­gi­nęs grą­žin­ti pro­ku­ro­ras stai­ga bu­vo pri­vers­tas at­si­trauk­ti. Po Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mo ae­rod­ro­mo te­ri­to­ri­ja „ap­tir­po“, ir jam ne­be­li­ko ką gin­ti. Skly­pą val­dęs sig­na­ta­ras, bu­vęs eu­ro­par­la­men­ta­ras Arū­nas De­gu­tis, su­si­do­mė­jus tei­sė­sau­gai, jį iš­skai­dė į tris da­lis ir už maž­daug pu­sę mi­li­jo­no li­tų par­da­vė.

Vy­riau­sy­bės kan­ce­lia­ri­jai da­bar teks ap­mo­kė­ti ko­ne me­tus tru­ku­sio by­li­nė­ji­mo­si iš­lai­das – 537 eu­rus. Šią su­mą mi­nis­trų ka­bi­ne­tas prieš sa­vai­tę jau nu­ta­rė pa­im­ti iš Vy­riau­sy­bės re­zer­vo.

Vie­šą­jį in­te­re­są gy­nęs pro­ku­ro­ras Gy­tis Nor­man­tas LŽ ti­ki­no ne­be­ga­lin­tis nie­ko pa­da­ry­ti. Sa­vo par­eiš­ki­mą teis­mui, ku­riuo pra­šy­ta tai­ky­ti res­ti­tu­ci­ją – že­mėt­var­ki­nin­kų spren­di­mus ir pir­ki­mo-par­da­vi­mo su­tar­tis pri­pa­žin­ti ne­ga­lio­jan­čio­mis, iš A. De­gu­čio nau­jiems skly­pų sa­vi­nin­kams pri­teis­ti pu­sę mi­li­jo­no li­tų, o že­mę grą­žin­ti vals­ty­bei, po ne­ti­kė­to Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mo pa­keis­ti ae­rod­ro­mų plo­tus pro­ku­ro­rui te­ko at­siim­ti.

Su­si­do­mė­jo STT

Vil­niaus apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­ras G. Nor­man­tas LŽ pa­sa­ko­jo, kad by­la dėl gal­būt pa­žei­džiant įsta­ty­mus pri­va­ti­zuo­tos že­mės Tra­kų ra­jo­ne bu­vo pra­dė­ta per­nai ga­vus in­for­ma­ci­jos iš Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT). Vie­šą­jį in­te­re­są gi­nan­tis pro­ku­ro­ras su ieš­ki­niu krei­pė­si į Vil­niaus apy­gar­dos ad­mi­nis­tra­ci­nį teis­mą, ku­rio pra­šė Na­cio­na­li­nės že­mės tar­ny­bos (NŽT) Tra­kų sky­riaus ir Tra­kų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos spren­di­mus, su­si­ju­sius su mi­nė­tu skly­pu Pa­luk­nio se­niū­ni­jo­je, ae­rod­ro­mo te­ri­to­ri­jo­je, pa­nai­kin­ti, o skly­pą grą­žin­ti vals­ty­bei.

Ta­čiau pa­na­šiu me­tu, kaip ma­ty­ti iš pro­ku­ro­ro teis­mui kiek vė­liau pa­teik­tos me­džia­gos, tuo­me­tis skly­po sa­vi­nin­kas A. De­gu­tis nu­spren­dė jį pert­var­ky­ti ir pa­da­ly­ti į tris da­lis. NŽT Tra­kų sky­riaus ve­dė­jas dėl to pri­ėmė tei­gia­mą spren­di­mą. Ne­tru­kus – 2014 me­tų ge­gu­žės 29 die­ną – A. De­gu­tis vi­sus tris nau­jai su­for­muo­tus skly­pus par­da­vė.

„Skly­pų par­da­vi­mo lai­kas bu­vo la­bai pa­na­šus į ma­no ieš­ki­nio pa­tei­ki­mo lai­ką. Kai tei­kiau ieš­ki­nį, jie dar ne­bu­vo par­duo­ti, ta­čiau to­mis die­no­mis jau bu­vo da­li­ja­mi. Apie tai ne­bu­vau in­for­muo­tas. NŽT spren­dė draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės klau­si­mą dėl pa­da­li­ji­mo tuo me­tu, kai tei­kiau ieš­ki­nį“, – tei­gė G. Nor­man­tas.

Tad vė­liau pro­ku­ro­ras sa­vo pra­šy­mą teis­mui pa­tiks­li­no: pa­pra­šė pir­ki­mo-par­da­vi­mo su­tar­tis pri­pa­žin­ti ne­ga­lio­jan­čio­mis, o iš A. De­gu­čio, bu­vu­sio skly­pų sa­vi­nin­ko, tuo­me­čiams sa­vi­nin­kams pri­teis­ti su­mo­kė­tus pi­ni­gus: už du skly­pus – po 200 tūkst. li­tų, už tre­čią – 100 tūkst. li­tų.

Arūnas Degutis: „Tik paskui sužinojau, jog tų sklypų, kurie ten yra šiuo metu, nebuvo leidžiama parduoti.“ / LŽ archyvo nuotrauka

Že­mę bu­vo ga­li­ma susigrąžinti

A. De­gu­tis ir at­sa­ko­vai (ke­lios vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos) šio­je by­lo­je jau bu­vo spė­ję par­ašy­ti at­si­lie­pi­mus, kai Vy­riau­sy­bė 2014 me­tų spa­lio 3 die­ną pri­ėmė nu­ta­ri­mą, ku­riuo pa­tiks­li­no ae­rod­ro­mų uži­ma­mus plo­tus. Kaip pa­žy­mė­jo pro­ku­ro­ras, tuo­met gin­čo že­mė pra­ra­do sa­vo, kaip ae­rod­ro­mui pri­skir­tos že­mės, sta­tu­są.

Tiek Vy­riau­sy­bė, tiek Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja tei­gė, kad nu­ta­ri­mas reng­tas at­siž­vel­giant į Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to re­gis­tro cen­tri­nių duo­me­nų ban­ko iš­ra­šus, ir fak­tiš­kai iš­reiš­kė po­zi­ci­ją, kad mi­ni­ma že­mė iš es­mės nė­ra bū­ti­na veik­lai Pa­luk­nio ae­rod­ro­me vyk­dy­ti. Taip nu­ro­do­ma teis­mo nu­tar­ty­je, pa­skelb­to­je šių me­tų ba­lan­dį.

Tai­gi pro­ku­ro­rui ne­be­li­ko ką gin­ti, jis pa­siū­lė by­los nag­ri­nė­ji­mą nu­trauk­ti. „Vals­ty­bei, pa­pras­tai kal­bant, pa­si­ro­dė, kad tų že­mės plo­tų jai ne­rei­kia. Tad ne­ma­tau nei ga­li­my­bės, nei pra­smės ką nors pa­keis­ti. Kol Vy­riau­sy­bė ne­bu­vo pri­ėmu­si to nu­ta­ri­mo dėl plo­to – ar tas skly­pas bu­vo par­duo­tas, ar ne, by­la ne­bu­vo be­vil­tiš­ka. Kad ir kaip ten bū­tų pa­si­su­kę, bent teo­riš­kai tą že­mę vals­ty­bei bu­vo ga­li­ma grą­žin­ti“, – svars­tė G. Nor­man­tas.

Tie­siog įra­šė nau­jus skaičius

Pro­ku­ro­ras ti­ki­no, kad Vy­riau­sy­bė sa­vo nu­ta­ri­me tie­siog įra­šė to­kius ae­rod­ro­mų plo­tus, ko­kius bu­vo nu­ro­dę aps­kri­čių vir­ši­nin­kų ad­mi­nis­tra­ci­jų tar­nau­to­jai, tai­gi tie­siog įfor­mi­no si­tua­ci­ją, ku­ri bu­vo su­sik­los­čiu­si se­niau. „Ar tai tei­sė­ta, ar ne, jie to klau­si­mo ne­ver­ti­no. Ga­vo in­for­ma­ci­ją, kad yra nau­do­ja­mas toks ir toks plo­tas, ir nie­kas ne­si­gi­li­no, ko­dėl taip pa­da­ry­ta. Kai yra pa­keis­ti plo­tai, ne­la­bai ką ga­liu da­ry­ti šio­je by­lo­je“, – kal­bė­jo jis.

Iš Vy­riau­sy­bės po­sė­džiui, ku­ria­me ir pri­im­tas ati­tin­ka­mas nu­ta­ri­mas, pa­teik­tos me­džia­gos, su ku­ria su­si­pa­ži­no LŽ, ma­ty­ti, kad pro­jek­to ren­gė­ja Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja jį de­ri­no ir su vie­na at­sa­ko­vių by­lo­je – NŽT. Ta­čiau apie gin­čą, ku­ris yra per­si­kė­lęs į teis­mą, mi­nis­trų ka­bi­ne­to na­riams pa­teik­to­je net 55 pus­la­pių me­džia­go­je ne­už­si­min­ta.

„Tai man ir­gi ne­pa­ti­ko. Ir aps­kri­tai to­kia po­zi­ci­ja, kad kaž­kas kaž­ko ne­ži­no­jo ar ne­ma­nė, kad tai svar­bu, yra keis­ta“, – pa­žy­mė­jo G. Nor­man­tas.

Ko­dėl Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja per­nai stai­ga nu­spren­dė pa­tai­sy­ti dar 1998 me­tais pa­tvir­tin­tą Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mą, ku­riuo apib­rė­žia­mi ae­rod­ro­mų val­do­mi že­mės plo­tai? Ar ren­giant nu­ta­ri­mą ži­no­ta, kad dėl Pa­luk­nio ae­rod­ro­mo že­mės pri­va­ti­za­vi­mo yra by­li­nė­ja­ma­si ir pro­ku­ro­ras pra­šo grą­žin­ti že­mę vals­ty­bei? Ga­liau­siai – kas ini­ci­ja­vo to­kius pa­kei­ti­mus ir kaip ver­tin­ti vals­ty­bei pa­da­ry­tą ža­lą? Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos at­sto­vai at­sa­kė ne į vi­sus jiems LŽ pa­teik­tus klau­si­mus.

„Nu­ta­ri­mas iš es­mės ne­bu­vo tiks­lin­tas nuo pat 1998 me­tų, ir dau­ge­liu at­ve­jų ja­me esan­tys duo­me­nys bu­vo pa­si­kei­tę, tiks­lin­ti­ni. Pa­luk­nio ae­rod­ro­mo užim­tos že­mės plo­tas bu­vo pa­tiks­lin­tas at­siž­vel­giant į tai, kad 1998 me­tų Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­me nu­ro­dy­tas Pa­luk­nio ae­rod­ro­mo plo­tas bu­vo 148,5 ha, o 2004 me­tų gruo­džio 31 die­ną Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to re­gis­tre įre­gis­truo­to šio že­mės skly­po plo­tas bu­vo 120,1496 ha, t. y. 2014 me­tų spa­lio 3 die­nos Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mu Nr. 1079 nu­ro­dy­tas šio ae­rod­ro­mo plo­tas bu­vo su­vie­no­din­tas su Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to re­gis­tre įre­gis­truo­to šio že­mės skly­po duo­me­ni­mis (plo­tu)“, – LŽ pa­teik­ta­me ko­men­ta­re dės­tė mi­nis­te­ri­ja.

Čia pat pri­dur­ta, kad nė vie­na ins­ti­tu­ci­ja, įskai­tant NŽT, pa­sta­bų dėl Pa­luk­nio ae­rod­ro­mo ne­pa­tei­kė.

Su­ži­no­jo per vė­lai?

Bu­vęs Pa­luk­nio ae­rod­ro­me esan­čio 2,6 ha skly­po sa­vi­nin­kas sig­na­ta­ras A. De­gu­tis LŽ ti­ki­no, kad skly­po par­da­vi­mas ir pro­ku­ro­ro ieš­ki­nys teis­mui – su­ta­pi­mas. Do­va­nų iš sa­vo ma­mos mi­nė­tą skly­pą ga­vęs A. De­gu­tis svars­tė, kad baus­ti rei­kė­tų ne bu­vu­sius ar esa­mus skly­po sa­vi­nin­kus, o spren­di­mą dėl jo pri­ėmu­sius že­mėt­var­ki­nin­kus.

„Aš nie­ko ne­da­riau, sė­dė­jau. Kai jau bu­vo iš­ki­lęs rei­ka­las, vis­kas bu­vo pa­da­ry­ta (par­duo­ta – aut.). Čia taip iš­ėjo, kad tik pa­skui su­ži­no­jau, jog tų skly­pų, ku­rie ten yra šiuo me­tu, ne­bu­vo lei­džia­ma par­duo­ti. Man pra­ne­šė jau įvy­kus fak­tui“, – aiš­ki­no sig­na­ta­ras. Jis vis kar­to­jo apie pro­ku­ro­ro ieš­ki­nį su­ži­no­jęs vė­liau, nei šis bu­vo įteik­tas teis­mui.

Pro­ku­ro­ras teis­mo pra­šė tai­ky­ti res­ti­tu­ci­ją, iš­si­rei­ka­lau­ti že­mės skly­pus iš nau­jų­jų sa­vi­nin­kų ir pri­teis­ti jiems už skly­pus su­mo­kė­tus pi­ni­gus iš A. De­gu­čio. „Ne­sup­ra­tau, ko­dėl tu­rė­čiau mo­kė­ti, tai tie, ku­rie nu­si­pir­ko, tu­rė­tų ką nors da­ry­ti. Ne­ži­nau, kas to­kiu at­ve­ju yra da­ro­ma. Man toks at­ve­jis – pir­mas“, – by­lą pri­si­mi­nė jis.

Kaip ma­ty­ti iš teis­mo do­ku­men­tų, skly­pas A. De­gu­čio ma­mai bu­vo skir­tas dar 2008 me­tais Vil­niaus aps­kri­ties vir­ši­nin­ko spren­di­mu – jai bu­vo at­kur­tos nuo­sa­vy­bės tei­sės. Po me­tų ji šį skly­pą pa­do­va­no­jo sū­nui. A. De­gu­čio tei­gi­mu, aiš­ki­nan­tis skly­po is­to­ri­ją, rei­kė­tų grįž­ti ne į 2008 me­tus, o anks­tes­nius lai­kus.

„Skly­pas bu­vo su­for­muo­tas dar anks­čiau. Tik pa­skui te­ko ma­no ma­mai. Kal­ti tu­ri bū­ti nu­baus­ti ir kom­pen­sa­ci­jos rei­ka­lau­ja­ma iš tų, ku­rie da­ro tuos pa­žei­di­mus ir le­mia ne­ati­ti­ki­mus. Ne man spręs­ti, ar tos klai­dos pa­da­ry­tos spe­cia­liai“, – sa­kė jis.

Skel­bia­ma, kad eko­no­mis­tas A. De­gu­tis yra va­do­va­vęs Lie­tu­vos or­lai­vių sa­vi­nin­kų ir pi­lo­tų aso­cia­ci­jai. 2004–2009 me­tais jis bu­vo Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rys ir pri­klau­sė Dar­bo par­ti­jai. Sig­na­ta­ras LŽ pri­sis­ta­tė kaip ūki­nin­kas ir tei­gė šiuo me­tu „nie­ko ne­vei­kian­tis“.