Prokuroras atsako: kodėl Lietuvoje vyko teismo procesas dėl Švedijoje už nužudymą nuteisto asmens?
Pra­ėju­sią sa­vai­tę teis­mas pa­ten­ki­no Šiau­lių apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­rės Bi­ru­tės Pu­žai­tie­nės skun­dą ir pri­ėmė nu­tar­tį dėl Šve­di­jos vi­suo­me­nę 2015 me­tais su­krė­tu­sio Li­sos Holm nu­žu­dy­mo. Šiau­lių apy­gar­dos teis­mas su­ti­ko su Lie­tu­vos pro­ku­ro­rų po­zi­ci­ja ir pri­pa­ži­no Šve­di­jos teis­mo spren­di­mą skir­da­mas lais­vės at­ėmi­mo baus­mę iki gy­vos gal­vos LR pi­lie­čiui už itin žiau­rų 17-me­tės šve­dės nu­žu­dy­mą. 37-erių me­tų vy­rui pa­skir­ta baus­mę at­lik­ti ka­lė­ji­me. Teis­mo nu­tar­tis įsi­ga­lio­jo jos pri­ėmi­mo die­ną ir yra ne­skun­džia­ma.

Ko­dėl pri­rei­kė teis­mo pro­ce­so ir Lie­tu­vo­je, kal­ba­mės su Šiau­lių apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros Pir­mo­jo bau­džia­mo­jo per­se­kio­ji­mo sky­riaus pro­ku­ro­re Jū­ra­te Ta­ma­šaus­kie­ne, ku­ri teis­me da­ly­va­vo nag­ri­nė­jant pro­ku­ra­tū­ros skun­dą.

– Dau­ge­lis mū­sų ša­ly­je ti­kriau­siai gir­dė­jo apie Šve­di­ją su­krė­tu­sią mer­gi­nos žmog­žu­dys­tę, už ku­rią lais­vės at­ėmi­mu iki gy­vos gal­vos nu­baus­tas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­tis. Šio­mis die­no­mis pra­neš­ta apie Lie­tu­vos teis­mo spren­di­mą, ku­riuo šis as­muo lyg ir dar kar­tą nu­teis­tas jau mū­sų ša­ly­je. Gal ga­lė­tu­mė­te pa­aiš­kin­ti, ko­dėl to rei­kė­jo?

– Vi­sų pir­ma tu­riu pa­brėž­ti, kad Lie­tu­vo­je šis as­muo ne­bu­vo dar kar­tą tei­sia­mas, ta­čiau vy­ko teis­mo pro­ce­sas, ku­riuo Lie­tu­va pri­pa­ži­no Šve­di­jos teis­mo pri­im­tą nuo­spren­dį. Tai bu­vo da­ro­ma va­do­vau­jan­tis ES ta­ry­bos pa­ma­ti­niu spren­di­mu. To­kio teis­mo pro­ce­so pri­rei­kė, nes nu­teis­ta­sis iš­reiš­kė no­rą lais­vės at­ėmi­mo baus­mę at­lik­ti tė­vy­nė­je, ar­čiau šei­mos. Ga­vu­si to­kį nu­teis­to­jo pra­šy­mą Šve­di­jos ka­lė­ji­mų ir pro­ba­ci­jos tar­ny­ba šių me­tų pra­džio­je krei­pė­si į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ją dėl Šve­di­jos Ka­ra­lys­tės Göta ape­lia­ci­nio teis­mo nuo­spren­džio pri­pa­ži­ni­mo ir vyk­dy­mo Lie­tu­vo­je. Spręs­da­mas tai teis­mas Lie­tu­vo­je ne­kei­tė ir sa­vaip ne­in­terp­re­ta­vo Šve­di­jos spren­di­mo dėl lais­vės at­ėmi­mo baus­mės nu­sta­ty­tų ap­lin­ky­bių.

– Ko­kios bu­vo bū­ti­nos są­ly­gos, kad Lie­tu­va ga­lė­tų spręs­ti klau­si­mą dėl lais­vės at­ėmi­mo baus­mės vyk­dy­mo Lie­tu­vo­je?

– Pir­miau­sia nu­teis­ta­sis pri­va­lo bū­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­tis, taip pat jo gy­ve­na­mo­ji vie­ta tu­ri bū­ti Lie­tu­vo­je (N. Bi­le­vi­čius gy­ve­no Rad­vi­liš­kio r. esan­čia­me kai­me) bei ne­nus­ta­to­ma ki­tų pa­grin­dų at­si­sa­ky­ti pri­pa­žin­ti spren­di­mą dėl lais­vės at­ėmi­mo baus­mės.

– Du teis­mai Lie­tu­vo­je nag­ri­nė­jo N. Bi­le­vi­čiaus by­lą ir bu­vo pri­im­ti du skir­tin­gi spren­di­mai. Ko­dėl bu­vo nu­spręs­ta skųs­ti pir­mo­jo teis­mo nu­tar­tį?

– Nors ir nė­ra re­ti at­ve­jai, kai su­si­du­ria­me su ki­tų ES ša­lių teis­mų spren­di­mais, ku­rie bū­na pri­im­ti va­do­vau­jan­tis vi­sai ki­tais įsta­ty­mais ar ko­dek­sais, ta­čiau jų pri­pa­ži­ni­mas ir vyk­dy­mas nė­ra leng­vas. Pro­ku­ra­tū­ros nuo­mo­ne, Rad­vi­liš­kio apy­lin­kės teis­mas ne­tu­rė­jo ga­li­my­bės įver­tin­ti, ko­kias N. Bi­le­vi­čiaus at­sa­ko­my­bę su­nki­nan­čias ap­lin­ky­bes nu­sta­tė Šve­di­jos teis­mas, to­dėl pa­pra­šy­ta pa­teik­ti ko­le­gų iš už­sie­nio teis­mo spren­di­mą lie­tu­vių kal­ba.

Ja­me aiš­kiai ma­ty­ti, kad teis­mas kons­ta­ta­vo, kad bu­vo įvyk­dy­tas nu­žu­dy­mas su­nki­nan­čio­mis ap­lin­ky­bė­mis, t. y. itin žiau­riai ir, kad as­muo bu­vo nu­žu­dy­tas be­jė­giš­kos būk­lės. Są­vo­ka „i­tin žiau­riai“ yra ver­ti­na­ma­sis po­žy­mis, ku­ris nu­sta­to­mas įver­ti­nus pa­nau­do­to smur­to po­bū­dį, jo truk­mę, in­ten­sy­vu­mą, įran­kius, pa­da­ry­tų su­ža­lo­ji­mų kie­kį, jų lo­ka­li­za­ci­ją.

Apie be­jė­giš­ku­mo bū­se­ną teis­mas spren­džia pa­gal kon­kre­čias nu­ken­tė­ju­sio­jo fi­zi­nę ar psi­chi­nę būk­lę api­bū­di­nan­čias ap­lin­ky­bes.

Šve­di­jos teis­mas nuo­spren­dy­je nu­ro­dė, ko­dėl šios su­nki­nan­čios ap­lin­ky­bės bu­vo pri­pa­žin­tos. Pa­gal Lie­tu­vos res­pub­li­kos Bau­džia­mą­jį ko­dek­są nu­si­kal­ti­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal 129 straips­nio 2 da­lį (2 ir 6 pa­punk­čiai) – tas, kas kan­kin­da­mas ar ki­taip itin žiau­riai nu­žu­dė be­jė­giš­kos būk­lės žmo­gų. Šio­je da­ly­je apib­rė­žia­ma, kad už to­kį nu­žu­dy­mą as­muo bau­džia­mas lais­vės at­ėmi­mu nuo aš­tuo­ne­rių iki dvi­de­šim­ties me­tų ar­ba lais­vės at­ėmi­mu iki gy­vos gal­vos.

– Kas bū­tų bu­vę, jei Šve­di­jos ir Lie­tu­vos spren­di­mai bū­tų sky­rė­si, t. y. jei pa­gal LR BK bū­tų bu­vu­si pri­im­ta nu­tar­tis N. Bi­le­vi­čiui skir­ti 15 me­tų lais­vės at­ėmi­mo baus­mę?

– Įsi­tei­sė­ju­si nu­tar­tis tu­ri bū­ti per­duo­ta vyk­dy­ti į Šve­di­ją. Jei ir ji bū­tų ki­to­kia, pvz. net ir Šiau­lių apy­gar­dos teis­mas bū­tų sky­ręs 15 me­tų lais­vės at­ėmi­mo baus­mę, Šve­di­jos ins­ti­tu­ci­jos pa­gal sa­vo įsta­ty­mus spręs­tų ką da­ry­ti to­kio­je si­tua­ci­jo­je.

– Šiau­lių apy­gar­dos teis­mas ne tik sky­rė lais­vės at­ėmi­mą iki gy­vos gal­vos, bet pa­kei­tė baus­mės at­li­ki­mo vie­tą iš pa­tai­sos na­mų į ka­lė­ji­mą. Kuo tai ski­ria­si?

– Ka­lė­ji­muo­se lais­vės at­ėmi­mo baus­mę at­lie­ka pil­na­me­čiai as­me­nys, nu­teis­ti už la­bai su­nkius nu­si­kal­ti­mus ir nu­teis­tie­ji, ku­riems pa­skir­tas lais­vės at­ėmi­mas iki gy­vos gal­vos. Ka­lė­ji­mo re­ži­mas – griež­tes­nis nei pa­tai­sos na­mų, be to, skir­tin­gai nei pa­tai­sos na­muo­se, čia nu­teis­tie­ji ne­tu­ri il­ga­lai­kių pa­si­ma­ty­mų ga­li­my­bės.

– Ko­kie veiks­mai to­liau bus at­lie­ka­mi?

– Nu­teis­ta­sis tu­ri bū­ti per­duo­tas iš­duo­dan­čio­sios ir vyk­dan­čio­sios vals­ty­bių (Šve­di­jos ir Lie­tu­vos) kom­pe­ten­tin­gų ins­ti­tu­ci­jų su­tar­tu lai­ku. Tai tu­ri bū­ti at­lie­ka­ma ne vė­liau kaip per 30 die­nų po to, kai Šiau­lių apy­gar­dos teis­mas pri­ėmė nu­tar­tį.