Prokurai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl romano „Žali“
Pro­ku­ra­tū­ra pir­ma­die­nį pa­skel­bė at­si­sa­kiu­si pra­dė­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl ra­šy­to­jo Ma­riaus Ivaš­ke­vi­čiaus ro­ma­ne „Ža­li“ iš­sa­ky­tų tei­gi­nių apie Lie­tu­vos par­ti­za­ni­nę ko­vą ir vie­ną jos va­do­vų – ge­ne­ro­lą Jo­ną Že­mai­tį.

32 žmonių pateiktą prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras nusprendė, kad nepadaryta veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių.

„Prokuroro nutarime atkreiptas pareiškėjų dėmesys ir į tai, kad saviraiškos ir kūrybos laisvė yra vienas iš esminių demokratinės visuomenės pagrindų. Nuosekliai plėtojamoje Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pabrėžiama, kad ši laisvė taikytina ne tik informacijai arba idėjoms, kurios priimamos palankiai, laikomos neužgauliomis ar nevertomis dėmesio, bet ir toms, kurios įžeidžia, šokiruoja ar trikdo. Tokie yra pliuralizmo, tolerancijos ir liberalumo, be kurių nėra demokratinės visuomenės, reikalavimai“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Prokuroras taip pat pažymėjo, kad vakarų demokratijos tradicijomis grindžiamoje visuomenėje literatūros kūriniuose autoriaus fantazijai ir jo naudojamoms meninės išraiškos priemonėms suteikta didelė erdvė, o literatūros kūrinio autorius turi teisę reikšti savo nuomonę visais, net ypatingai jautriais klausimais.

Pasak prokuratūros, baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso priemonėmis kvestionuoti literatūros kūrinį galima tik ypatingai išimtiniais atvejais – kai juose skleidžiamos tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos idėjos, prievartos bei diskriminacijos kurstymas, šmeižtas, dezinformacija, taip pat atvejai, kai tokie apribojimai būtini siekiant apsaugoti žmogaus sveikatą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę santvarką.

Tokių idėjų rašytojo Mariaus Ivaškevičiaus romane „Žali“, pasak prokuratūros, nėra.

Dėl romano „Žali“ buvusių politinių kalinių ir tremtinių organizacijos reikalavo atšaukti M. Ivaškevičiui skirtą Nacionalinę premiją.

Autoriaus pusėn stojo Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba, akcentavusi, kad žodžio ir apskritai kūrybos laisvė yra viena iš pamatinių žmogaus teisių.