Projektas gali įskelti kaimynų vaidus
Sei­me svars­to­mas stra­te­gi­nių įmo­nių veik­lą reg­la­men­tuo­jan­čio įsta­ty­mo pa­tai­sų pro­jek­tas ga­li tu­rė­ti ne­igia­mos įta­kos pa­sta­ruo­ju me­tu at­si­gau­nan­tiems Lie­tu­vos ir Len­ki­jos san­ty­kiams. Kai­my­nams, kaip ir vi­siems ki­tiems in­ves­tuo­to­jams, Lie­tu­vos val­džios ke­ti­ni­mas per­dė­tai kiš­tis į pri­va­taus vers­lo rei­ka­lus ka­žin ar yra pa­trauk­lus.

Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo projekto svarstymas Seime įdėmiai sekamas ne vien Lietuvoje. Politologų teigimu, būsimas Seimo narių sprendimas pirmiausia domina kaimynės Lenkijos politikus ir verslininkus. Todėl nuo to, koks jis bus, gali priklausyti, ar neatvės pastaruoju metu šylantys abipusiai santykiai.

Priminsime, kad daugiausia kritikos Ūkio ministerijos parengtas įstatymo projektas sulaukė dėl pasiūlymo įteisinti Vyriausybės ir Valstybės saugumo departamento (VSD) galimybę kištis į privataus verslo reikalus. Didžiausia staigmena pataisos tapo trims didžiausioms šalies privataus kapitalo bendrovėms – „Achemai“, „ORLEN Lietuvai“ ir „Telia Lietuvai“. Jei projektas būtų palaimintas, jų verslo sandoriai atsidurtų po didinamuoju stiklu. Ekspertai iškart įspėjo, kad valstybės kišimasis į privačią nuosavybę pakenks Lietuvos įvaizdžiui ir stabdys potencialius investuotojus.

Sprendimai – tik apgalvoti

Pasak užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, jei įstatyme bus „dirbtinių nepagrįstų kliuvinių“, tai, ko gero, paveiks santykius su Lenkija. „Turiu patikinimų, kad niekas to daryti neketina. Tikiuosi, visi supranta tų santykių svarbą“, – „Lietuvos žinioms“ sakė L. Linkevičius.

Vytauto Didžiojo universiteto docentas Andžejus Pukšto įspėjo, kad Vyriausybė, imdamasi iniciatyvos reguliuoti privataus kapitalo įmonių veiklą, turėtų būti labai atsargi, nes gali taip nutikti, jog ateityje jai teks atlyginti šio sprendimo padarytus nuostolius. „Todėl tiek teisiniu, tiek pragmatiniu požiūriu tokius sprendimus privalu itin gerai apgalvoti. Juk jie aiškiai demonstruoja, ar mes sudarome gerą atmosferą ir geras sąlygas užsienio investuotojams. Tai ypač svarbu, kai tie investuotojai yra iš mūsų regiono – iš Lenkijos, Skandinavijos šalių, kuriose saugumo reikalavimai ir bendri siekiai dėl stabilumo regione visiškai sutampa“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino A. Pukšto.

Nors valstybės noras turėti daugiau kontrolės svertų sprendžiant strateginius reikalus galbūt suprantamas, pasak eksperto, tai daryti būtina griežtai laikantis Europos teisės normų. „Jei norėsime būti šventesni už popiežių, investuotojai tiesiog ras kitą investavimo terpę“, – pridūrė A. Pukšto. Tada žinia apie tokias Lietuvos įstatymų nuostatas pasklis plačiai. „Ore vis dar kybo geležinkelio atšakos Mažeikiai-Rengė išardymo klausimas, o jau vėl kalbama apie „ORLEN Lietuvą“, – pažymėjo politologas.

Kiltų bangos

Politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka mano, kad valstybės kišimasis į verslo reikalus, net jei tai – valstybinė įmonė, yra blogas dalykas. „Valstybinę, kaip ir privačią, bendrovę valdo valdyba. Jeigu ši sudaryta skaidriai, parinkti tinkami žmonės, jie turi visiškai atsakyti už savo veiklą ir nebūti šokdinami tai Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), tai VSD“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ekspertas. Anot jo, susidaro įspūdis, kad vieninteliai doruoliai valstybėje yra policininkai, STT agentai ir VSD pareigūnai. „Toks totalus nepasitikėjimas savo žmonėmis apskritai sprogdina valstybę iš vidaus“, – įsitikinęs R. Valatka. Todėl, apžvalgininko žodžiais, minėtas įstatymas apskritai yra perteklinis. „Palietę ORLEN vėl turėsime naują konfliktą su Lenkija ir jos valdžia, kuri tikrai gina savo įmones užsienyje. Jei Seimas pritars tokiam projektui, Lenkijos politikai ir žiniasklaida bent pusei metų gaus peno bangoms kelti“, – neabejojo R. Valatka.

Jo akimis, investuotojai ir šiaip jau ne itin palankiai žiūri į Lietuvą, per pastaruosius dvejus ar trejus metus daugiau jų išėjo negu atėjo. „Geografiniu ir geopolitiniu požiūriu Lietuva nelabai turi ką pasiūlyti investuotojams. O kai atsiranda tokių įstatymų, investavimo galimybės dar labiau mažėja“, – pabrėžė apžvalgininkas. R. Valatkos nuomone, minėtas įstatymo projektas yra menkos „teisinės ir politinės kultūros kūrinys“.

Ekspertai nuogąstauja

Šiuo metu Seimo Ekonomikos komitete svarstomas antras įstatymo pataisų variantas. Jame numatoma, kad valstybė galės vertinti (stabdyti ar kaip nors kitaip daryti įtaką) verslo sandorius, kurie viršija 10 proc. įmonės gaunamų pajamų; stabdyti susitarimą, jei pagal sandorį susitarimo dalyvis gauna prieigą prie esminės informacinių technologijų sistemos, infrastruktūros bei duomenų bazės, bei tuo atveju, kai turtas perleidžiamas ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui. Įmonių sandorius vertins speciali komisija, kurioje dirbs Vyriausybės, prezidento, VSD ir Generalinės prokuratūros deleguoti atstovai.

Kalbėdami apie šį projektą ekspertai ne kartą atkreipė Seimo narių dėmesį, kad Europos Sąjungos (ES) teisė jau yra sukūrusi precedentų, kai verslo įmonės Italijoje, Belgijoje ir kitose ES šalyse bylinėjosi dėl neaiškių kriterijų, reguliuojančių privatų verslą. Jie priminė Europos Teisingumo Teismo praktiką, pagal kurią draudžiama verslo subjektams a priori nustatyti apribojimus, neatsižvelgiant į kokias nors ypatingas situacijas ar panašius dalykus.

Tai, kad valstybė ketina kištis ir reguliuoti sandorius, ekspertų teigimu, įmonėms gresia sunkiai suskaičiuojamais nuostoliais: kainos rinkoje gali keistis kiekvieną dieną, todėl net dviem savaitėms įšaldžius sandorį rizikuojama patirti milijoninių nuostolių.