Profesionali vaikų globa jau duoda rezultatų
Nors pro­fe­sio­na­li vai­kų glo­ba, kaip al­ter­na­ty­va ins­ti­tu­ci­nei glo­bai, Lie­tu­vo­je dar nė­ra tei­siš­kai reg­la­men­tuo­ta ir įtvir­ti­na­ma la­bai lė­tai, vis dėl­to ji jau pa­si­tei­si­no ir duo­da tei­gia­mų re­zul­ta­tų. SOS vai­kų kai­mų Lie­tu­vo­je drau­gi­ja ko­vo mė­ne­sį dvie­jo­se pro­fe­sio­na­lių glo­bė­jų šei­mo­se ap­gy­ven­di­no 6 vai­kus, 2 iš jų jau su­grį­žo į sa­vo bio­lo­gi­nes šei­mas.

„Pra­dė­jo­me įgy­ven­din­ti šią pra­kti­ką tu­rė­da­mi dvi pro­fe­sio­na­lių glo­bė­jų šei­mas, da­bar tu­ri­me jau še­šias. Iš vie­nos šei­mos, ku­ri pra­dė­jo glo­bo­ti vai­kus ko­vą, du vai­kai jau sėk­min­gai grį­žo į sa­vo bio­lo­gi­nę šei­mą, ki­to­je šei­mo­je vis dar glo­bo­ja­mi trys vai­kai. La­bai ti­ki­mės, kad per me­tus pa­vyks ir tuos vai­kus su­grą­žin­ti į jų ti­krą­sias šei­mas. Į nau­jas dar ke­tu­rias pro­fe­sio­na­lių glo­bė­jų šei­mas per­kel­si­me iki 10 vai­kų“, – džiau­gė­si SOS vai­kų kai­mų Lie­tu­vo­je draugijos di­rek­to­rė Liu­do­vi­ka Pa­kal­kai­tė.

Ne­se­niai „Lie­tu­vos ži­nios“ ra­šė ir apie ki­tą Lie­tu­vai dar la­bai nau­ją vai­kų glo­bos for­mą – bu­din­čius glo­bė­jus. Tai 24 va­lan­das per par­ą bu­din­tys glo­bė­jai, ku­rie at­ren­ka­mi pa­gal spe­cia­lius rei­ka­la­vi­mus ir yra iš­klau­sę mo­ky­mus. Tik įvei­ku­sie­ji vi­sus eta­pus įdar­bi­na­mi ir kas mė­ne­sį gau­na mi­ni­ma­lų at­ly­gi­ni­mą.

Pro­fe­sio­na­lios glo­bos me­to­das la­bai pa­na­šus, nes tiek bu­din­čių, tiek pro­fe­sio­na­lių glo­bė­jų šei­mo­se vai­kas gau­na tik lai­ki­ną glo­bą. No­rint tap­ti pro­fe­sio­na­liu glo­bė­ju taip pat bū­ti­na įveik­ti pri­va­lo­mus GIMK (Glo­bė­jų ir įtė­vių mo­ky­mas bei kon­sul­ta­vi­mas) mo­ky­mus, ta­da par­uo­šia­mos ofi­cia­lios iš­va­dos dėl as­me­nų ar šei­mų tin­ka­mu­mo tap­ti pro­fe­sio­na­liais glo­bė­jais.

Skir­tu­mas tas, kad bu­din­tys glo­bė­jai ga­li lai­ki­nai glo­bo­ti kū­di­kius ir vai­kus iki 10 me­tų, o pro­fe­sio­na­lūs glo­bė­jai sa­vo šei­mo­se ga­li pri­glaus­ti bet ko­kio am­žiaus vai­kus iki 18 me­tų. Taip pat bu­din­tys glo­bė­jai ga­li vai­kus glo­bo­ti nuo tri­jų iki še­šių mė­ne­sių, o pro­fe­sio­na­lių glo­bė­jų šei­mo­je vai­kas ga­li gy­ven­ti iki me­tų, iš­skir­ti­niais at­ve­jais – ir iki pu­san­trų me­tų.

Sau­giau­si – šei­mos globoje

Bu­din­čių glo­bė­jų pra­kti­ka pir­miau­sia įgy­ven­din­ta Kau­no vai­kų ge­ro­vės cen­tre Pastogė, o pro­fe­sio­na­lios glo­bos me­to­dą mū­sų ša­ly­je tai­ko dar tik dvi or­ga­ni­za­ci­jos – SOS vai­kų kaimų Lie­tu­vo­je draugija ir ne­vy­riau­sy­bi­nė or­ga­ni­za­ci­ja Ži­bu­rio fondas.

„Kad glo­bos rei­ka­lin­gas vai­kas pa­tir­tų kuo ma­žes­nę trau­mą, jam yra idea­liau­sia iš bio­lo­gi­nės šei­mos pa­tek­ti į ki­tą šei­mą. Kiek­vie­nas vai­kas tu­ri vi­di­nį sa­vi­sau­gos ins­tink­tą, jis prie ko nors pri­si­ri­ša, o tas pri­si­ri­ši­mas lei­džia vys­ty­tis tiek fi­ziš­kai, tiek psi­chiš­kai. Ty­ri­mais yra įro­dy­ta, kad jei­gu nė­ra pa­sto­vaus žmo­gaus, prie ku­rio vai­kas pri­si­ri­ša, jo vys­ty­ma­sis su­lė­tė­ja“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė L. Pa­kal­kai­tė.

SOS vai­kų kaimai vi­sa­da iš­sis­ky­rė ki­to­kiu, šei­ma grįs­tu glo­bos mo­de­liu – čia šei­mas su­da­ro SOS ma­ma, bro­liai ir se­se­rys (tė­vų glo­bos ne­te­kę vai­kai ar naš­lai­čiai), vi­si jie kar­tu kaip šei­ma gy­ve­na vie­na na­me. Pa­sak L. Pa­kal­kai­tės, pro­fe­sio­na­li glo­ba yra pa­na­ši į šei­ma grįs­tą glo­bos mo­de­lį SOS vai­kų kaimuose, kur lai­ki­na glo­ba taip pat ne nau­jie­na.

Mat jau dve­jus me­tus vei­kia lai­ki­no­sios glo­bos na­mai Inkilas. Čia gy­ve­na vai­kai, ku­riais dėl įvai­riau­sių prie­žas­čių lai­ki­nai ne­ga­li pa­si­rū­pin­ti jų ti­krie­ji tė­vai. Vai­kai į sa­vo ti­krą­sias šei­mas su­grįž­ta vos iš­nyks­ta prie­žas­tys, dėl ku­rių jiems bu­vo rei­ka­lin­ga lai­ki­no­ji glo­ba. Per tą lai­ką or­ga­ni­za­ci­ja, pa­si­tel­ku­si spe­cia­lis­tus, dir­ba su bio­lo­gi­ne vai­ko šei­ma.

Vis­gi ke­le­tas skir­tu­mų tarp lai­ki­nų glo­bos na­mų Inkilas, SOS kai­mų šei­mų ir pro­fe­sio­na­lių glo­bė­jų yra.

„Pro­fe­sio­na­lūs glo­bė­jai yra ban­do­ma­sis pro­jek­tas, vyk­do­mas su Vil­niaus sa­vi­val­dy­be. Tiek In­ki­le, tiek SOS kaimų šei­mo­se, vie­nu me­tu gy­ve­na 5–6 vai­kai, o pro­fe­sio­na­lūs glo­bė­jai ga­li glo­bo­ti ne dau­giau kaip tris vai­kus. Pro­fe­sio­na­lūs glo­bė­jai ga­li tu­rė­ti ir sa­vų vai­kų, su ku­riais kar­tu gy­vens glo­bo­ti­niai. Glo­bė­jų šei­mos ne­gy­ve­na mū­sų SOS kai­me – tos šei­mos yra iš bet ku­rios Vil­niaus vie­tos. SOS ma­ma ir SOS te­ta yra mū­sų cen­tro dar­buo­to­jos, o su pro­fe­sio­na­liais glo­bė­jais pa­si­ra­šo­me pa­slau­gų bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­tį. Jos pa­grin­das yra tai, kad pro­fe­sio­na­lūs glo­bė­jai yra pa­si­ren­gę už­ti­krin­ti emo­ci­nį, fi­zi­nį, psi­cho­lo­gi­nį sau­gu­mą vie­nam ar­ba trims vai­kams, pri­klau­so­mai nuo glo­bė­jų ir vai­kų am­žiaus, tik lai­ki­nai, kol vai­ko bio­lo­gi­nės šei­mos si­tua­ci­ja bus iš­spręs­ta“, – kal­bė­jo L. Pa­kal­kai­tė.

Nuo­la­ti­nė spe­cia­lis­tų pagalba

Pa­sak SOS vai­kų kai­mų draugijos di­rek­to­rės, kol kas Lie­tu­vo­je pro­fe­sio­na­lių glo­bė­jų rei­kia ieš­ko­ti pa­čiai or­ga­ni­za­ci­jai ir yra la­bai ma­žai no­rin­čių­jų už­siim­ti pro­fe­sio­na­lia glo­ba. Jos tei­gi­mu, taip yra dėl to, kad žmo­nės bi­jo, jog pa­ėmę lai­ki­nai glo­bo­ti vai­ką su­si­durs su prob­le­mo­mis, ir bus pa­lik­ti vie­ni, ne­su­lauks pa­gal­bos, nors pro­fe­sio­na­liems glo­bė­jams pri­va­lo­ma bend­ra­dar­biau­ti su spe­cia­lis­tais ir pro­fe­sio­na­li glo­ba nė­ra in­di­vi­dua­li.

„Žmo­nės la­biau­siai bi­jo, kad iš­ki­lus su­nku­mams, ne­su­lauks pa­gal­bos. Bet pa­si­ra­šy­da­mi bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­tį su pro­fe­sio­na­liais glo­bė­jais, už­ti­kri­na­me, kad mū­sų or­ga­ni­za­ci­ja yra glo­bos ko­ky­bės ga­ran­tas. Ne kiek­vie­nas žmo­gus in­di­vi­dua­liai nu­spren­džia, kaip jam elg­tis su glo­bo­ja­mais vai­kais, o vi­sa or­ga­ni­za­ci­ja kar­tu su glo­bo­ja­mo vai­ko gi­mi­nai­čiais, pa­vyz­džiui, se­ne­liais, ir kar­tu su vai­kų tei­sių tar­ny­bo­mis dė­lio­ja­me pla­ną, ko­kius žings­nius gi­mi­nai­čiai tu­ri pa­da­ry­ti, kad vai­kai grįž­tų į bio­lo­gi­nes šei­mas, ir kaip tu­ri­me dirb­ti su pa­čiu vai­ku, ko­kios pa­gal­bos jam rei­kia“, – pa­sa­ko­jo L. Pa­kal­kai­tė.

Ji taip pat pri­dū­rė, kad yra ren­gia­mi tiek in­di­vi­dua­lūs, tiek gru­pi­niai su­si­ti­ki­mai su pro­fe­sio­na­liais glo­bė­jais, glo­bo­ja­miems vai­kams tei­kia­ma rei­ka­lin­ga spe­cia­lis­tų pa­gal­ba – ne tik so­cia­li­nių pe­da­go­gų, psi­cho­lo­gų, bet taip pat ir lo­go­pe­dų, gy­dy­to­jų ir pan. Pro­fe­sio­na­lūs glo­bė­jai gau­na ir fi­nan­si­nę par­amą – glo­bė­ju dir­ban­tis žmo­gus gau­na at­ly­gi­ni­mą bei pa­pil­do­mą iš­mo­ką vai­ko reik­mėms ten­kin­ti.

Bi­jo prisirišti

NVO Ži­bu­rio fondas šiuo me­tu yra at­rin­kęs dvi pro­fe­sio­na­lių glo­bė­jų šei­mas, ku­rio­se ru­de­nį jau tu­rė­tų ap­gy­ven­din­ti vai­kus. Pa­sak šios or­ga­ni­za­ci­jos va­do­vės Kris­ti­nos Ste­pa­no­vos, pa­si­da­lin­ti pa­tir­ti­mi, kaip šį glo­bos me­to­dą pa­vyks­ta įgy­ven­din­ti pra­ktiš­kai, ji dar ne­ga­li, ta­čiau ga­ran­tuo­ja, kad pro­fe­sio­na­liais glo­bė­jais ta­pę as­me­nys vi­sa­da gaus rei­kia­mą pa­gal­bą. „Ki­taip nei pa­sto­vūs glo­bė­jai ar įtė­viai, pro­fe­sio­na­lūs glo­bė­jai ne­ga­li at­si­sa­ky­ti spe­cia­lis­tų pa­slau­gų, spe­cia­lis­tai nuo­lat lan­ko pro­fe­sio­na­lių glo­bė­jų šei­mą, bend­rau­ja tiek su vai­ku, tiek su glo­bė­jais“, – sa­kė K. Ste­pa­no­va.

Nevyriausybinės organizacijos Žiburio Fondas direktorė Kristina Stepanova

Pro­fe­sio­na­liu glo­bė­ju ga­li tap­ti ne kiek­vie­nas žmo­gus, nes tam rei­kia daug pa­stan­gų, ypač psi­cho­lo­gi­nio pa­si­ruo­ši­mo. „Kai ruo­šia­me pa­pras­tus glo­bė­jus, kar­tais ten­ka par­ašy­ti iš­va­dą, kad žmo­gus ne­pa­si­ruo­šęs bū­ti glo­bė­ju, nes ti­krai tam rei­kia stip­rių ge­bė­ji­mų. Ta­da žmo­nės sa­ko: ne­gi ieš­ko­te to­bu­lų žmo­nių, ku­rie da­ry­tų vis­ką to­bu­lai. Ti­krai ne, bet pa­si­ruo­ši­mas tiek nuo­la­ti­nei, tiek lai­ki­nai vai­ko glo­bai ti­krai ski­ria­si ir rei­ka­lau­ja dau­giau pa­stan­gų nei pa­si­ruo­ši­mas au­gin­ti sa­vo bio­lo­gi­nį vai­ką. Daž­nai vai­kai at­ei­na pas glo­bė­jus iš la­bai su­nkių šei­mų, iš la­bai skau­džių si­tua­ci­jų, tu­rė­da­mi trau­mi­nių pa­tir­čių“, – kal­bė­jo K. Ste­pa­no­va.

Svar­bu, kad pro­fe­sio­na­lūs glo­bė­jai su­vok­tų, jog jie vai­ko gy­ve­ni­me yra ir bus lai­ki­nai. To­dėl dau­ge­lis žmo­nių ne­si­ryž­ta tap­ti lai­ki­nais glo­bė­jais – bi­jo, kad pri­si­riš prie vai­ko ir bus su­nku jį grą­žin­ti bio­lo­gi­nei šei­mai.

„Vie­no­je Fa­ce­book grupėje, kur žmo­nės da­li­no­si min­ti­nis apie pro­fe­sio­na­lius glo­bė­jus, skai­čiau to­kį įra­šą: „jei­gu pri­si­ri­šiu prie to vai­ko, kaip po to su­nku bus jį ati­duo­ti“. To­dėl la­bai svar­bu ge­rai ap­mo­ky­ti pro­fe­sio­na­lius glo­bė­jus, la­bai svar­bu, kad jie su­vok­tų, jog per tą lai­ką, kol glo­bo­ja vai­ką, jie ne­tam­pa jam ti­kra šei­ma, jie tik su­ku­ria sau­gią ap­lin­ką ir lai­ki­ną san­ty­kį su vai­ku, pa­te­ku­siu į kri­zi­nę si­tua­ci­ją“, – aiš­ki­no K. Ste­pa­no­va.

SOS vai­kų kai­mų Lie­tu­vo­je drau­gi­jos di­rek­to­rės ma­ny­mu, svar­bu ne tik pro­fe­sio­na­liems glo­bė­jams su­pras­ti, jog vai­ką jie glo­bos lai­ki­nai, bet ir glo­bo­ja­mą vai­ką įspė­ti, kad jis pro­fe­sio­na­lių glo­bė­jų šei­mo­je il­gai ne­už­si­bus. „Glo­bė­jų šei­ma tu­ri bū­ti par­uoš­ta ir tu­ri mo­kė­ti pa­aiš­kin­ti vai­kui, kad jis šio­je šei­mo­je yra tik lai­ki­nai, kol jo bio­lo­gi­nė ma­ma ar tė­tis ban­do su­sit­var­ky­ti su sa­vi­mi, keis­tis“, – sa­kė L. Pa­kal­kai­tė.

Trūks­ta tei­si­nio pagrindo

„Rei­kia, kad Lie­tu­vo­je pro­fe­sio­na­li glo­ba bū­tų tei­siš­kai įtvir­tin­ta. Kar­tu su SOS vai­kų kai­mų drau­gi­ja par­en­gė­me Vai­ko tei­sių ap­sau­gos pa­grin­dų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mų pro­jek­tą, jis pa­teik­tas Sei­mui. Ka­dan­gi la­bai il­gai bu­vo nag­ri­nė­ja­mas so­cia­li­nis mo­de­lis, tad užs­tri­go ir šio įsta­ty­mo svars­ty­mas. Kol nė­ra įsta­ty­mo reg­la­men­ta­vi­mo, mums pa­tiems dar ky­la daug klau­si­mų. To­dėl kol kas pla­nuo­ja­me dirb­ti su pro­fe­sio­na­lių glo­bė­jų šei­mo­mis Vil­niu­je. Ka­dan­gi mums tai dar nau­jo­vė, lau­kia ne­ma­žai iš­šū­kių, no­ri­si, kad tos šei­mos bū­tų ar­ti ir leng­vai pa­sie­kia­mos“ , – pa­sa­ko­jo K. Ste­pa­no­va.

Kol nė­ra įsta­ty­mo, kiek­vie­na or­ga­ni­za­ci­ja vyk­do pro­fe­sio­na­lią glo­bą taip, kaip iš­ma­no, ir ke­lia skir­tin­gus rei­ka­la­vi­mus. Štai Ži­bu­rio fondas tei­gia, kad vie­nas iš rei­ka­la­vi­mų, no­rin­tiems tap­ti pro­fe­sio­na­liais glo­bė­jais, kad žmo­gus nie­kur ne­dirb­tų, nes glo­ba bus jo nuo­la­ti­nis dar­bas. Bet SOS vai­kų kai­mų draugija to­kį rei­ka­la­vi­mą ke­lia tik tais at­ve­jais, kai glo­bo­ti rei­kia kū­di­kį ar­ba vai­ką, tu­rin­tį ne­ga­lią ir rei­ka­lau­jan­tį nuo­la­ti­nės prie­žiū­rios, ar­ba kai pro­fe­sio­na­laus glo­bė­jo dar­bas yra pa­mai­ni­nis.

SOS vai­kų kai­mų drau­gi­jos di­rek­to­rės tei­gi­mu, pro­fe­sio­na­lios glo­bos tei­si­nis reg­la­men­ta­vi­mas leis­tų ir ki­toms or­ga­ni­za­ci­joms už­siim­ti pro­fe­sio­na­lios glo­bos pra­kti­ka. „Ka­dan­gi nė­ra įsta­ty­mo apib­rė­ži­mo, ki­tos or­ga­ni­za­ci­jos, ku­rios taip pat ga­lė­tų už­siim­ti pro­fe­sio­na­lia glo­ba, ne­ga­li to da­ry­ti, nes ne­ži­no, kaip tai da­ry­ti, kaip pra­dė­ti vys­ty­ti pro­fe­sio­na­lą glo­bą. Mums leng­viau, nes SOS vai­kų kai­mų organizacija yra 134 ša­ly­se ir di­džio­ji da­lis šių ša­lių tu­ri pro­fe­sio­na­lius glo­bė­jus. Ge­rą­ją šių ša­lių pra­kti­ką tie­siog adap­tuo­ja­me čia, Lie­tu­vos SOS vai­kų kaimai tu­ri iš ko mo­ky­tis, sem­tis pa­tir­ties“, – tei­gė L. Pa­kal­kai­tė.