Profesinių mokyklų pertvarka: penki pasikeitimai, kuriuos turėtų žinoti mokiniai
Ša­lies pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė siū­lo įsta­ty­mų pa­tai­sas pro­fe­si­nio mo­ky­mo pert­var­kai. Pa­tai­sas sie­kia­ma pri­im­ti sku­biai, nes pro­fe­si­nis moks­las at­si­li­ko nuo aukš­to­jo moks­lo ir ne­ati­tin­ka vals­ty­bės ir vers­lo po­rei­kių. 

Pokyčiai apims mokymo sistemą, valdymo ir finansavimo tvarką bei kokybinius reikalavimus.

1. Bus siekiama apriboti galimybę daug kartų valstybės lėšomis mokytis profesinėse mokyklose – pirminis profesinis mokymas nemokamas būtų tik du kartus.

2. Nebaigus mokslų (metus studijas vėliau nei po pusės metų) gali tekti valstybei grąžinti lėšas, kurias ji sumokėjo už profesijos studijas. Šiuo pakeitimu, siekiama, kad į profesinę mokyklą nebūtų stojama tik dėl socialinių garantijų (draudimo, transporto lengvatų, bendrabučio).

3. Du kartus įgijus profesiją – trečias ar ketvirtas kartas būtų nemokamas tik tokiu atveju, jei tai – tęstinis profesinis mokymas, skirtas perkvalifikavimui ir trunkantis trumpai. Tik tęstinis profesinis mokymas būtų nemokamas ir įgijusiems aukštąjį išsilavinimą.

4. Profesines mokyklas numatoma pertvarkyti į viešąsias įstaigas, greičiausiai tai bus padaryta nuo 2020 metų (dabar šios mokymo įstaigos daugiausia yra biudžetinės), į mokyklų valdymą tikimasi įtraukti darbdavius, savivaldos atstovus.

5. Profesinių mokyklų mokinių rengimas bus labiau susietas su praktika realioje darbo vietoje, skatinama pameistrystė. Siekiama, kad profesinę kvalifikaciją mokinys galėtų įgyti vien už kompetencijas, praktiškai įgyjamas pas darbdavį.

Pasak prezidentės atstovų, pataisos rengtos bendradarbiaujant su Seimu, ministerijomis, verslo atstovais. Profesinio mokymo pertvarka turėtų apimti ir mokymo įstaigų tinklo peržiūrą, mokymo kokybės ir atskaitomybės įtvirtinimą, valdymo ir finansavimo pokyčius.

Šiuo metu Lietuvoje yra 70 valstybinių profesinių mokyklų, per metus valstybė profesiniam ugdymui išleidžia 85 mln. eurų, bet profesinių mokyklų rengiamos profesijos neatitinka rinkos poreikių, mokiniai neįgauna pakankamai realių darbo įgūdžių. Lietuvos profesinėse mokyklose mokosi 29 proc. mokinių, ES vidurkis siekia 50 procentų.