Prižiūrėti konkurenciją tebesiūloma verslo pinigais
Net ir po tei­si­nin­kų bei vers­li­nin­kų iš­sa­ky­tos kri­ti­kos Sei­mo na­riai ne­at­si­sa­ko su­ma­ny­mo Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bos veik­lą fi­nan­suo­ti vers­lo įmo­ko­mis.

Kon­ku­ren­ci­jos įsta­ty­mo pa­tai­sų jau an­trą­jį, pa­to­bu­lin­tą va­rian­tą, ku­ria­me iš­lie­ka pa­grin­di­nė nuo­sta­ta, kad Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bos veik­la bū­tų fi­nan­suo­ja­ma vers­lo įmo­nių lė­šo­mis, Sei­me įre­gis­tra­vo par­la­men­ta­rai so­cial­de­mo­kra­tas Ar­tū­ras Skar­džius, „dar­bie­tis“ Kęs­tu­tis Dauk­šys ir „tvar­kie­tis“ Re­mi­gi­jus Že­mai­tai­tis. Ta­čiau šį­kart jau nė­ra griež­tai apib­rė­žia­ma įmo­kų su­ma, ją kas­met tu­rė­tų nu­sta­ty­ti pa­ti Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­ba.

Pa­di­dė­tų finansavimas

Pa­tai­sas par­en­gę trys Sei­mo Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to na­riai ra­gi­na keis­ti Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bos veik­los fi­nan­sa­vi­mo pri­nci­pus.

„Vals­ty­bės kon­tro­lė dar 2010 me­tais yra at­krei­pu­si dė­me­sį, kad Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bos biu­dže­tas – vie­nas ma­žiau­sių, pa­ly­gin­ti su ki­tų ša­lių to­kių ins­ti­tu­ci­jų fi­nan­sa­vi­mu. Kai ku­rių ša­lių – Ai­ri­jos, Bel­gi­jos – kon­ku­ren­ci­jos ins­ti­tu­ci­jų biu­dže­tas yra ke­tu­ris­kart di­des­nis ne­gu Lie­tu­vos. To­dėl rei­kia ieš­ko­ti pa­pil­do­mo Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bos veik­los fi­nan­sa­vi­mo“, – aiš­ki­no R. Že­mai­tai­tis.

Be ki­ta ko, jis pa­brė­žė, kad šios ta­ry­bos biu­dže­tas yra ne­pro­por­cin­gai ma­žas, pa­ly­gin­ti ir su Lie­tu­vo­je vei­kian­čių gi­mi­nin­gų rin­kos prie­žiū­rą vyk­dan­čių ins­ti­tu­ci­jų biu­dže­tu. Vals­ty­bi­nės kai­nų ir ener­ge­ti­kos kon­tro­lės ko­mi­si­jos biu­dže­tas šie­met sie­kia apie 3,2 mln. eu­rų, Ry­šių re­gu­lia­vi­mo tar­ny­bos – 7,8 mln. eu­rų, o Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bos – apie 1,6 mln. eu­rų.

Pa­to­bu­lin­ta­me pa­tai­sų va­rian­te par­la­men­ta­rai siū­lo ne­at­si­sa­ky­ti min­ties, kad Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bos veik­la bū­tų fi­nan­suo­ja­ma ne iš vals­ty­bės biu­dže­to, bet vers­lo įmo­ko­mis. Jas pri­va­lė­tų mo­kė­ti vi­sos įmo­nės, ku­rių par­da­vi­mo pa­ja­mos per me­tus sie­kia 20 mln. eu­rų.

Prieš mė­ne­sį ra­gi­nę nu­sta­ty­ti kon­kre­tų įmo­kos dy­dį – 6 tūkst. eu­rų, da­bar par­la­men­ta­rai siū­lo ne­nus­ta­ty­ti kon­kre­čios pi­ni­gų su­mos, o pa­lik­ti tai spręs­ti pa­čiai Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bai pa­gal kas­me­ti­nius sa­vo veik­los ro­dik­lius. Tie­sa, me­ti­nė įmo­ka ne­tu­rė­tų bū­ti di­des­nė nei 6 tūkst. eu­rų.

„Taip fi­nan­suo­ja­ma Vals­ty­bi­nės kai­nų ir ener­ge­ti­kos kon­tro­lės tar­ny­bos veik­la. Ma­no­me, kad toks mo­de­lis vi­siš­kai tik­tų ir Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bos veik­lai fi­nan­suo­ti, nes Vy­riau­sy­bė kol kas ne­ran­da ki­to­kio mo­de­lio“, – LŽ aiš­ki­no R. Že­mai­tai­tis.

Pir­mi­niais skai­čia­vi­mais, jei įmo­nės bū­tų įpa­rei­go­tos mo­kė­ti mak­si­ma­lią įmo­ką – po 6 tūkst. eu­rų, jos per me­tus Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bai iš­lai­ky­ti su­mo­kė­tų apie 3 mln. eu­rų. Mat to­kių įmo­nių mū­sų ša­ly­je yra apie pu­sę tūks­tan­čio.

Pa­dė­tų dirb­ti geriau

Par­la­men­ta­rų su­ma­ny­mui lin­kęs pri­tar­ti Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas Elo­nas Ša­tas. Anot jo, nau­ja­sis įstai­gos fi­nan­sa­vi­mo mo­de­lis su­teik­tų ga­ran­ti­ją, kad ins­ti­tu­ci­ja veik­tų iš­ties ne­prik­lau­so­mai. Mat ne­prik­lau­so­mas fi­nan­sa­vi­mas tarp­tau­ti­nė­je pra­kti­ko­je įvar­di­ja­mas kaip vie­nas svar­biau­sių kon­ku­ren­ci­jos prie­žiū­rą vyk­dan­čių ins­ti­tu­ci­jų fak­ti­nio ne­prik­lau­so­mu­mo veiks­nių. Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­ba, at­siž­velg­da­ma į ten­kan­tį dar­bo krū­vį bei at­lie­ka­mų ty­ri­mų skai­čių, kas­met įver­tin­tų lė­šų po­rei­kį ir nu­ma­ty­tų kon­kre­tų įmo­kos dy­dį. To­kia pra­kti­ka tai­ko­ma ir ki­to­se Lie­tu­vos ins­ti­tu­ci­jo­se, kur fi­nan­sa­vi­mo mo­de­liai su­sie­ti su ins­ti­tu­ci­jos pa­ti­ria­mo­mis są­nau­do­mis.

„Pla­nuo­ja­mos veik­los pa­grin­di­mas są­nau­do­mis už­ti­krin­tų skaid­rų ir pro­por­cin­gą fi­nan­sa­vi­mą Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bos funk­ci­joms at­lik­ti bei su­da­ry­tų ga­li­my­bes dar efek­ty­viau vyk­dy­ti Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bos mi­si­ją – sau­go­ti veiks­min­gą kon­ku­ren­ci­ją var­to­to­jų ge­ro­vei“, – tei­gė E. Ša­tas. Jis pa­brė­žė, kad per­nai Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bos su­kur­ta tie­sio­gi­nė fi­nan­si­nė nau­da sie­kė 15 mln. eu­rų. Tai reiš­kia, kad į Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bą in­ves­tuo­tas vie­nas eu­ras da­vė de­vy­nis eu­rus nau­dos. Pa­na­ši kon­ku­ren­ci­jos ins­ti­tu­ci­jų fi­nan­sa­vi­mo pra­kti­ka tai­ko­ma Ita­li­jo­je, Grai­ki­jo­je ir Por­tu­ga­li­jo­je.

Ties ab­sur­do riba

Ta­čiau par­la­men­ta­rų su­ma­ny­mą kri­ti­kuo­ja kai ku­rios vers­lo struk­tū­ros. Lie­tu­vos vers­lo kon­fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas Val­das Su­tkus ne­slė­pė idė­jai ne­pri­ta­rian­tis iš pri­nci­po.

Anot jo, kon­tro­lės ins­ti­tu­ci­jų veik­la ne­tu­rė­tų bū­ti fi­nan­suo­ja­ma kon­tro­liuo­ja­mų­jų ūkio su­bjek­tų lė­šo­mis. To­dėl, V. Su­tkaus nuo­mo­ne, Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­ba to­liau tu­rė­tų bū­ti fi­nan­suo­ja­ma vals­ty­bės biu­dže­to lė­šo­mis. „Tai yra pats skaid­riau­sias kon­tro­lės ins­ti­tu­ci­jų fi­nan­sa­vi­mo bū­das“, – tei­gė jis.

V. Su­tkaus ti­ki­ni­mu, su­ma­ny­mas, kad įmo­kos, mo­ka­mos Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bai iš­lai­ky­ti, dy­dį nu­sta­ty­tų ji pa­ti, yra su­nkiai su­vo­kia­mas ir prieš­ta­rau­ja de­mo­kra­ti­jos pri­nci­pams. Esą tai net ba­lan­suo­ja ties ab­sur­do ri­ba. „Gal po­li­ci­jai leis­ki­me nu­sta­ty­ti, ko­kio dy­džio bau­das už Ke­lių eis­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mus ji no­rė­tų rink­ti, kad ga­lė­tų iš tų su­mo­kė­tų bau­dų iš­si­lai­ky­ti“, – par­ale­les ve­dė Lie­tu­vos vers­lo kon­fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas.

Bū­tų pa­žeis­tas lygiateisiškumas

Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­tas (LLRI) taip pat ne­lin­kęs pri­tar­ti siū­lo­moms Kon­ku­ren­ci­jos įsta­ty­mo pa­tai­soms. Pa­sak LLRI eks­per­to Do­mi­ny­ko Šums­kio, ne­tei­sin­ga ly­gin­ti Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bą su Vals­ty­bi­nė kai­nų ir ener­ge­ti­kos kon­tro­lės ko­mi­si­ja ir Ry­šių re­gu­lia­vi­mo agen­tū­ra, ku­rios jau fi­nan­suo­ja­mos vers­lo su­bjek­tų lė­šo­mis. Mat pa­sta­ro­sios dvi ins­ti­tu­ci­jos re­gu­liuo­ja at­ski­rus sek­to­rius, o Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­ba pri­žiū­ri vi­są Lie­tu­vos ūkį.

„Ne­ži­nia ko­dėl no­ri­ma, kad įmo­kas ta­ry­bai iš­lai­ky­ti mo­kė­tų tik tos įmo­nės, ku­rių pre­ky­bos apim­tis vir­ši­ja 20 mln. eu­rų. Ta­čiau taip bū­tų pa­žei­džia­mas kons­ti­tu­ci­nis ly­gia­tei­siš­ku­mo pri­nci­pas – toks pa­siū­ly­mas gal net prieš­ta­rau­ja Kons­ti­tu­ci­jai. Stam­bios įmo­nės tu­rė­tų ne tik mo­kė­ti vi­sus mo­kes­čius į vals­ty­bės biu­dže­tą, iš ku­rio ski­ria­ma lė­šų kon­tro­liuo­jan­čioms ins­ti­tu­ci­joms iš­lai­ky­ti, bet dar ir pa­pil­do­mai – spe­cia­lią įmo­ką, ku­rią ga­li­ma pa­va­din­ti abo­nen­ti­niu mo­kes­čiu“, – kal­bė­jo eks­per­tas.

Be to, esa­ma dar vie­no par­la­men­ta­rų pa­siū­ly­mų trū­ku­mo – ne­ži­nia ko­dėl ne­siū­lo­ma pri­va­lo­mo­mis įmo­ko­mis ap­mo­kes­tin­ti vie­šo­jo ad­mi­nis­tra­vi­mo su­bjek­tų, nors 2013– 2016 me­tais 15 iš 31 Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bos nu­sta­ty­tų Kon­ku­ren­ci­jos įsta­ty­mo pa­žei­di­mų pa­da­rė bū­tent jie.