Privačių miškų savininkai pasigenda privatumo
Gy­ve­ni nuo­sa­va­me miš­ke? Su­si­tai­kyk su tuo, kad pra­bu­dęs ry­te po lan­gais ga­li iš­vys­ti ne į kie­mą užk­ly­du­sį el­nią, bet ba­ra­vy­kų iš­troš­ku­sį gry­bau­to­ją. Tei­sę į pri­va­tu­mą ir tei­sę ne­var­žo­mai lan­ky­tis ša­lies miš­kuo­se ban­dan­čiai su­de­rin­ti vals­ty­bei tai kol kas ne itin ge­rai se­ka­si.

Uni­ka­liai ko­lek­ci­jai rei­kė­jo apsaugos

Dai­va ir Kęs­tu­tis Ste­liu­lio­niai gy­ve­na Kau­no ra­jo­ne, Do­mei­ka­vo­je. Jų nuo­sa­va­me 21 arų skly­pe di­džio­ji da­lis yra miš­ko, o da­lis – ki­tos pa­skir­ties že­mės. Pa­sta­ro­jo­je ga­li­ma sta­ty­ti na­mą. Tą Ste­liu­lio­niai ir pa­da­rė.

Šlai­te esan­čio­je te­ri­to­ri­jo­je po­ra au­gi­na uni­ka­lią au­ga­lų ko­lek­ci­ją, ku­rią nuo lau­ki­nių gy­vū­nų bu­vo apt­vė­rę tvo­ra. Ta­čiau šį pa­va­sa­rį jie su­ži­no­jo, kad to da­ry­ti ne­ga­li­ma – miš­ko pa­skir­ties že­mės skly­pe jo­kių tvo­rų­[Ap1] , iš­sky­rus tas, ku­rioms lei­di­mus ręs­ti duo­da sa­vi­val­dy­bė, bū­ti ne­lei­džia­ma.

K. Ste­liu­lio­nis par­ašė pra­šy­mą Kau­no ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei. Ta­čiau, prieš gau­da­mas su­ti­ki­mą įreng­ti kie­me tvo­rą, jis tu­rė­jo įro­dy­ti au­ga­lų ko­lek­ci­jos ver­tin­gu­mą. „Pers­kai­čiau dau­gy­bę do­ku­men­tų ir su­pra­tau, kad lei­di­mas sta­ty­ti miš­ke tvo­rą iš­duo­da­mas, tik tam rei­kia sva­rios prie­žas­ties“, - sa­kė K. Ste­tu­lio­nis.

Į jo na­mus at­vy­ko Alek­sand­ro Stul­gins­kio uni­ver­si­te­to gro­no­mi­jos fa­kul­te­to de­ka­nas doc. Vik­to­ras Pra­nckie­tis, prof. Sta­sys Juk­ne­vi­čius, doc. Li­na Strai­gy­tė ir dokt. Au­re­li­jus Be­niu­šis. At­li­kus in­ven­to­ri­za­ci­ją nu­sta­ty­ta, kad pa­ly­gi­nus ma­ža­me plo­te yra au­gi­na­ma gau­si re­tų­jų au­ga­lų gen­čių, rū­šių ir veis­lių ko­le­ki­ja – rie­šut­me­džiai, bu­ki­niai, laz­dy­ni­nių šei­mų tak­so­nas, si­dab­ri­nės ir ked­ri­nės pu­šys, ožerš­kiai, ži­la­krū­miai, gel­ton­žie­dės se­du­los.

„Ko­lek­ci­ja yra ver­tin­ga moks­li­niu, edu­ka­ci­niu ir pra­kti­niu at­žil­giu. Tai pers­pek­ty­vi re­tų­jų au­ga­lų au­ga­vie­tė, to­dėl ją bū­ti­na ap­sau­go­ti nuo lau­ki­nių gy­vū­nų da­ro­mos ža­los“, - tvo­ros rei­ka­lin­gu­mą pa­tvir­ti­no doc. V. Pra­nckie­tis.

K.Ste­liu­lio­nis pir­muo­sius re­tus au­ga­lus, įpras­tai mėgs­tan­čius šil­tą­jį kli­ma­tą, sa­vo skly­pe pa­so­di­no prieš maž­daug sep­ty­ne­rius me­tus. Nuo to lai­ko vy­riš­kis vis lan­kė­si įvai­rio­se par­odo­se, ra­do me­de­lių au­gin­to­jų kai­my­ni­nė­se vals­ty­bė­se.

„Bu­vo au­ga­lų, ku­rie ne­pri­gi­jo. Ta­čiau dau­gu­ma adap­ta­vo­si. Pa­vyz­džiui, kaš­tai­niai jau žy­di ir mū­sų kraš­te! O tai įro­dy­mas, kad Lie­tu­vo­je jie taip pat ga­li aug­ti“, - pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas.

Šlai­te gre­ta jo na­mų ge­riau­siai jau­čia­si grai­ki­niai rie­šut­me­džiai, o su­dė­tin­giau­sia pri­žiū­rė­ti ka­ri­jas. Ste­liu­lio­niai jau ne pir­mi me­tai džiau­gia­si kol kas ne­gau­siu, bet la­bai lau­kia­mų grai­ki­nių bei laz­dy­no rie­šu­tų der­liu­mi. „Jau bręs­ta ir ka­ri­jos“, - pa­brė­žė uni­ka­laus so­do sa­vi­nin­kas.

Jis ne­slė­pė džiaugs­mo, kad apt­ver­ti au­ga­lų eks­po­zi­ci­ją jam bu­vo leis­ta. Ta­čiau ste­bė­jo­si, ko­dėl gry­bau­to­jams ir uo­gau­to­jams ga­li­ma prie pri­va­čių so­dy­bų pri­siar­tin­ti ga­na ar­ti – kai iki du­rų lie­ka 100 me­trų.

Tvar­ka ne­pri­me­na tvarkos

„Bend­ru at­ve­ju Lie­tu­vo­je miš­kų lan­ky­mas yra lais­vas, iš­sky­rus nu­sta­ty­tus ap­ri­bo­ji­mus,- sa­kė Lie­tu­vos miš­ko sa­vi­nin­kų aso­cia­ci­jos (LMSA) pir­mi­nin­kas Al­gis Gai­žu­tis, - Ta­čiau net ir ten, kur lan­ky­mas lais­vas, gan aiš­kiai nu­sta­ty­tos el­ge­sio miš­kuo­se tai­syk­lės, ne­ga­li­ma elg­tis kaip kam į gal­vą šau­na”.

Algis Gaižutis /lietuvosmiskai.lt nuotrauka

Anot jo, gry­ba­vi­mo Lie­tu­vos miš­kuo­se tai­syk­lių 3.2 punk­tas ir Ma­žų­jų gam­tos tur­tų nau­do­ji­mo tai­syk­lių 1.3 punk­tas nu­sta­to, kad pri­va­čiuo­se miš­kuo­se, esan­čiuo­se ar­čiau kaip 100 m iki miš­ko sa­vi­nin­ko so­dy­bos, uo­gas ir gry­bus rink­ti lei­džia­ma tik miš­ko sa­vi­nin­kui su­ti­kus. Ne­lei­džia­ma sto­vyk­lau­ti ir lau­žus kū­ren­ti bet kur miš­kuo­se, o tik įreng­to­se sto­vyk­la­vie­tė­se. Ne­ga­li­ma sa­va­va­liš­kai sve­ti­ma­me miš­ke kirs­ti net sau­suo­lių, jau ne­kal­bant apie ža­lius me­džius. Va­žiuo­ti su au­to­mo­bi­liais ir juos par­kuo­ti ir­gi ne­ga­li­ma bet kur. “O kad miš­ko lan­ky­to­jams bū­tų leng­viau orien­tuo­tis, pa­sta­to­mi in­for­ma­ci­niai ženk­lai, įren­gia­mi bar­je­rai, užt­va­rai ar apt­ve­ria­mos at­ski­ros te­ri­to­ri­jos”, - pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas.

Lie­tu­vos miš­ko sa­vi­nin­kų aso­cia­ci­jos (LMSA) val­dy­bos na­rys dr. Al­gi­man­tas Šin­dei­kis LŽ pa­sa­ko­jo gy­ve­nan­tis pa­miš­kė­je ir sa­vo skly­po ne­ap­sit­vė­ręs tvo­ra. „Tvo­ra ga­li užt­ver­ti ne miš­ką, o tik skly­pą, tu­rin­tį na­mų val­dos sta­tu­są. Ta­čiau ir to da­ry­ti ne­si­no­ri. Juk iš tie­sų es­mė yra ne tvo­ra, o at­stu­mas nuo na­mų, ku­rio gry­bau­to­jai ir uo­gau­to­jai ne­tu­rė­tų pa­žeis­ti – 100 me­trų. Jis yra la­bai ne­di­de­lis“, - sa­kė pa­šne­ko­vas. Jo tei­gi­mu, drau­di­mas pri­siar­tin­ti prie so­dy­bų tu­rė­tų bū­ti bent du kar­tus di­des­nis, nes ne­re­tai so­dai ir dar­žai ne­tgi bū­na už­veis­ti to­liau nuo na­mų du­rų nei 100 me­trų.

Pa­pi­dy­da­mas jį A. Gai­žu­tis sa­kė, jog tvo­rų nieks ne­įren­gi­nė­ja iš ne­tu­rė­ji­mo ką veik­ti ir kur pi­ni­gus dė­ti. „Rei­kia su­da­ry­ti są­ly­gas už­ti­krin­ti že­mės bei miš­ko sa­vi­nin­kų tei­sę į pri­va­tu­mą ir sau­gu­mą, jau ne­kal­bant apie vals­ty­bės par­ei­gą ap­sau­go­ti pi­lie­čių tu­ri­mą tur­tą nuo pik­ta­va­lių nio­ko­ji­mo“, - tei­gė A. Gai­žu­tis. Jo tei­gi­mu, nuo­sa­vas te­ri­to­ri­jas miš­ko sa­vi­nin­kai daž­niau­siai yra su­sit­var­kę, o skly­puo­se gre­ta na­mų bū­na įreng­tos pa­vė­si­nės, lau­ža­vie­tės ar ki­tos poil­siui skir­tos zo­nos.

„Da­bar gi at­vy­kę pa­bū­ti gam­to­je daž­nai „na­cha­liš­kai“ ver­žia­si į tas te­ri­to­ri­jas, kur sa­vi­nin­kai sa­vo lė­šo­mis su­tvar­kę ap­lin­ką, inf­ras­truk­tū­rą. Taip at­si­tin­ka iš da­lies dėl vis dar dar pa­si­tai­kan­čios že­mos kai ku­rių at­vyks­tan­čių­jų poil­siau­ti kul­tū­ros, iš da­lies- nes nė­ra pa­kan­ka­mai vie­šų vie­tų ar­ba jos ne­tvar­ko­mos taip ge­rai“, - dės­tė A. Gai­žu­tis.

Jo nuo­mo­ne, vals­ty­bi­nėms ins­ti­tu­ci­joms dar rei­kė­tų spręs­ti, kaip ge­riau su­de­rin­ti pri­va­čių sa­vi­nin­kų ir miš­kų lan­ky­to­jų in­te­re­sus ne­pa­mirš­tant Kons­ti­tu­ci­nių nuo­sta­tų, kad pri­va­čio­je nuo­sa­vy­bė­je įve­da­mi su­var­žy­mai pri­va­lo bū­ti lo­giš­ki, pro­por­cin­gi, tik tais at­ve­jais, kai tas ne­iš­ven­gia­ma aiš­kiai įvar­din­tiems vi­suo­me­nės po­rei­kiams ten­kin­ti, nu­sta­to­mi tik įsta­ty­mu ir už pri­va­čios nuo­sa­vy­bės tei­sių su­var­žy­mus tei­sin­gai at­ly­gi­nant.

Vie­ni pir­mes­ni už kitus

Kaip LŽ in­for­ma­vo Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos Miš­kų de­par­ta­men­to Pri­va­čių miš­kų sky­riaus ve­dė­ja Ie­va Kli­ma­šaus­kė, nuo­sta­ta, nu­ma­tan­ti ap­ri­bo­ji­mą as­me­nims lan­ky­tis pri­va­čiuo­se miš­kuo­se iki 100 me­trų ap­link miš­ko sa­vi­nin­ko so­dy­bas, bu­vo nu­ma­ty­ta Miš­kų įsta­ty­me, ta­čiau ne­te­ko ga­lios 2001 m. lie­pos 1 d. Tai­gi, ne­li­kus mi­nė­tos nuo­sta­tos Miš­kų įsta­ty­me, šios nuo­sta­tos ne­li­ko ir Lan­ky­mo­si miš­ke tai­syk­lė­se.

Pa­žy­mė­ti­na, pa­sak jos, kad dau­ge­lis Eu­ro­pos vals­ty­bių na­cio­na­li­niuo­se tei­sės ak­tuo­se yra įtvir­ti­nu­sios lais­vo pi­lie­čių lan­ky­mo­si vi­sų nuo­sa­vy­bės for­mų miš­kuo­se tei­sę.

„Ši nuo­sta­ta nė­ra nau­ja nei Lie­tu­vo­je, nei ki­to­se ša­ly­se. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas nu­ta­ri­muo­se ne kar­tą yra pa­brė­žęs, kad miš­kai yra ypa­tin­gi nuo­sa­vy­bės tei­sės ob­jek­tai, to­dėl miš­kams, pa­ly­gin­ti su ki­tais ob­jek­tais, įsta­ty­mu ga­li bū­ti nu­sta­ty­tas spe­cia­lus, ypa­tin­gas tei­si­nis re­ži­mas”, - dės­tė I. Kli­ma­šaus­kė.

Anot jos, ypa­tin­ga miš­ko eko­lo­gi­nė, so­cia­li­nė ir eko­no­mi­nė reikš­mė ap­lin­kai le­mia miš­ko sa­vi­nin­kų nuo­sa­vy­bės tei­sės tam ti­krus ap­ri­bo­ji­mus ir su­var­žy­mus, kad to­kie ap­ri­bo­ji­mai, su­var­žy­mai tu­ri bū­ti pro­por­cin­gi sie­kia­mam kons­ti­tu­ciš­kai pa­grįs­tam tiks­lui: “Tai­gi pri­pa­žįs­ta­ma, jog at­siž­vel­giant į ypa­tin­gą miš­ko, kaip nuo­sa­vy­bės tei­sės ob­jek­to, sta­tu­są, tam ti­kras ūki­nės ir ki­to­kios veik­los bei pri­va­čių miš­kų sa­vi­nin­kų nuo­sa­vy­bės tei­sių ri­bo­ji­mas yra kons­ti­tu­ciš­kai pa­tei­si­na­mas”.

Pa­žy­mė­ti­na, kad Miš­kų įsta­ty­mas nu­ma­to iš­im­tis, ka­da pri­va­taus miš­ko sa­vi­nin­kas ga­li ap­ri­bo­ti as­me­nų lan­ky­mą­si jam nuo­sa­vy­bės tei­se pri­klau­san­čia­me miš­ke, t. y. di­de­lis miš­ko gais­rų pa­vo­jus, miš­ko kir­ti­mai, spe­cia­li­zuo­to ūkio plo­tai, sau­go­mi ob­jek­tai, bū­ti­nu­mas iš­sau­go­ti miš­ko iš­tek­lius, miš­ko vers­lai ir pan. To­kiu at­ve­ju pri­va­čių miš­ko sa­vi­nin­kai sa­vi­val­dy­bių vyk­do­mų­jų ins­ti­tu­ci­jų spren­di­mu ga­li apt­ver­ti vi­są ar da­lį sa­vo miš­ko.

Šiuo me­tu ga­lio­jan­čio Miš­kų įsta­ty­mo nuo­sta­tos ne­ri­bo­ja as­me­nų tei­sės apt­ver­ti so­dy­bos ar na­mų val­dos te­ri­to­ri­jos. So­dy­ba ar gy­ve­na­ma­sis na­mas pa­gal tei­sės ak­tus ne­ga­li bū­ti pa­sta­ty­ti miš­ko že­mė­je, miš­ko že­mė šiam tiks­lui tu­ri bū­ti pa­ver­čia­ma ki­to­mis naud­me­no­mis Miš­kų įsta­ty­me nu­ma­ty­tais iš­im­ti­niais at­ve­jais, lai­kan­tis tei­sės ak­tų nu­sta­ty­tos tvar­kos ir su­mo­kė­jus ati­tin­ka­mą kom­pen­sa­ci­ją už miš­ko že­mės pa­ver­ti­mą ki­to­mis naud­me­no­mis.

„Apt­ve­riant so­dy­bos ar gy­ve­na­mo­jo na­mo te­ri­to­ri­ją rei­kia lai­ky­tis ki­tų tei­sės ak­tų rei­ka­la­vi­mų, pa­vyz­džiui, tvo­ra ne­ga­li truk­dy­ti as­me­nims pra­ei­ti eže­ro pa­kran­te”, - pa­aiš­ki­no I. Kli­ma­šaus­kė.

Tei­si­nio reg­la­men­ta­vi­mo ap­ta­ria­mu klau­si­mu keis­ti ar­ti­miau­siu me­tu ne­nu­ma­ty­ta.

[Ap1]­Ne vi­siš­kai taip. Ga­li­ma tver­ti miš­kuo­se net ir be sa­vi­val­dy­bės lei­di­mo, kai apt­ve­ria­mi pvz.jau­nuo­ly­nai(ap­sau­gai nuo žvė­rių) ir t.t. reik­tų skir­ti tvo­rų įren­gi­mą pa­pras­ta­me miš­ke nuo rei­ka­la­vi­mų tvo­roms apie so­dy­bas, poil­sia­vie­tes, sto­vyk­la­vie­tes ir pan.