Priežastys, nulėmusios emigracijos augimą
Šių me­tų pir­mą­jį pus­me­tį emig­ra­ci­jos srau­tai ga­lė­jo aug­ti dėl pra­gy­ve­ni­mo ne­ly­gy­bės ar kai­nų au­gi­mo, ta­čiau ne­at­mes­ti­na ir tai, kad iš­vy­ki­mą dek­la­ra­vo anks­čiau emig­ra­vę as­me­nys, tei­gia eks­per­tai.

„Ten­den­ci­ja yra ne­ma­lo­ni, nes eko­no­mi­ka, for­ma­liai žiū­rint, at­si­gau­na: jei­gu eko­no­mi­ka le­mia mig­ra­ci­ją, jai at­si­gau­nant, tu­rė­tų lė­tė­ti emig­ra­ci­jos srau­tai. Ki­ta ver­tus, Lie­tu­vo­je ma­to­me la­bai reikš­min­gą ne­ly­gy­bę ir tą at­si­ga­vi­mą tam ti­kra pra­sme le­mia Vil­niaus, Kau­no ir ki­tų did­mies­čių eko­no­mi­niai ro­dik­liai“, – BNS sa­kė ISM Va­dy­bos ir eko­no­mi­kos uni­ver­si­te­to do­cen­tas Vin­cen­tas Vo­bo­le­vi­čius.

Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, per pir­mą­jį 2017 me­tų pus­me­tį emig­ra­vo maž­daug 10 tūkst. žmo­nių dau­giau nei per tą pa­tį lai­ko­tar­pį per­nai.

Ob­jek­ty­vių prie­žas­čių emig­ra­ci­jai nebuvo

Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to di­rek­to­rius Ra­mū­nas Vil­pi­šaus­kas at­krei­pė dė­me­sį, kad ob­jek­ty­vių prie­žas­čių, ku­rios ga­lė­tų bū­ti tie­sio­giai sie­ti­nos su to­kiu pa­si­kei­ti­mu, ne­bu­vo: sau­gu­mo si­tua­ci­ja ne­blo­gė­jo, eko­no­mi­ka taip pat au­go.

„Vie­nin­te­lė eko­no­mi­nė prie­žas­tis – au­gan­čios kai­nos ir dėl to kai ku­riems žmo­nėms ma­žė­jan­ti per­ka­mo­ji ga­lia. Tai at­sis­pin­di ir so­cio­lo­gi­nė­se apk­lau­so­se: pra­ėju­sio ru­dens „Eu­ro­ba­ro­me­tro“ apk­lau­sa ro­do, kad lie­tu­viai iš vi­sų ES ša­lių iš­sis­ki­ria tuo, kad jiems ypač di­de­lį ne­ri­mą ke­lia au­gan­čios kai­nos. Tai tarp eko­no­mi­nų prie­žas­čių ga­lė­tų bū­ti pa­grin­di­nė“, – tei­gė jis.

DNB ban­ko vy­riau­sio­ji ana­li­ti­kė Ind­rė Ge­ny­tė-Pik­čie­nė taip pat tvir­ti­no, kad eko­no­mi­nių prie­žas­čių pa­lik­ti Lie­tu­vą šiuo me­tu nė­ra.

„E­mig­ra­ci­jos pro­ce­sas yra ne­nu­trūks­tan­tis ir jį ga­li­ma sie­ti su men­ta­li­te­tu. Pa­si­žiū­rė­jus į ma­kre­ko­no­mi­kos ro­dik­lius, šie me­tai ne­tu­rė­tų nu­vil­ti – tiek dar­bo už­mo­kes­čio au­gi­mo tem­pai bu­vo di­džiau­si nuo iki­kri­zi­nių lai­kų, tiek ne­dar­bo ly­gis su­si­trau­kęs, tad ma­kroe­ko­no­mi­nė ter­pė yra, pa­ly­gin­ti svei­ka, ji pa­ge­rė­jo, pa­ly­gin­ti su per­nai“, – sa­kė ana­li­ti­kė.

Anot V.Vo­bo­le­vi­čiaus, emig­ra­ci­ją ga­li ska­tin­ti ir jau iš­vy­kę bei įsit­vir­ti­nę as­me­nys, į už­sie­nį pa­sik­vie­tę sa­vo šei­mos na­rius.

„Mes ma­tė­me di­de­lę ban­gą per kri­zę, ži­no­ma, tai bu­vo prieš pen­ke­rius-sep­ty­ne­rius me­tus, kai iš­va­žia­vo daug pa­jė­gių dirb­ti žmo­nių. Ga­li­ma hi­po­te­zė, kad da­bar tie žmo­nės pa­kan­ka­mai įsit­vir­ti­no, kad iš­si­vež­tų sa­vo šei­mas, ir ta ten­den­ci­ja le­mia, kad net ir ge­rė­jant eko­no­mi­kai, ke­le­rius me­tus emig­ra­ci­jos ten­den­ci­jos iš­lie­ka“, – svars­tė ISM do­cen­tas.

Šuo­lį lem­ti ga­lė­jo iš­vy­ki­mą dek­la­ra­vę anks­tes­ni emigrantai

R.Vil­pi­šaus­kas taip pat at­krei­pė dė­me­sį, kad di­džiau­sia emig­ra­ci­ja bu­vo pir­mai­siais me­tų mė­ne­siais, o tai ga­lė­tų su­fle­ruo­ti, jog au­gan­ti emig­ra­ci­ja ga­lė­jo bū­ti for­ma­li, sa­vo iš­vy­ki­mą dek­la­ra­vus jau anks­čiau emig­ra­vu­siems as­me­nims.

„Me­tų pra­džia ir daž­nai mo­kes­ti­niai ir pa­na­šūs pa­kei­ti­mai įsi­ga­lio­ja nuo me­tų pra­džios. Tai ga­lė­tų bū­ti pa­pil­do­ma prie­žas­tis ieš­ko­ti to­kio aiš­ki­ni­mo“, – svars­tė jis.

R.Vil­pi­šaus­ko ver­ti­ni­mu, dek­la­ruo­ti iš­vy­ki­mą ga­lė­jo pa­ska­tin­ti „Sod­ros“ spren­di­mas iš­ieš­ko­ti sko­las iš gy­ven­to­jų, ku­rie nė­ra su­mo­kė­ję pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo įmo­kų ir ne­pa­tei­kė duo­me­nų, jog šią prie­vo­lę įvyk­dė už­sie­ny­je.

Pa­na­šios nuo­mo­nės lai­kė­si ir vi­suo­me­nės nuo­mo­nės ir rin­kos ty­ri­mų bend­ro­vės „Vil­mo­rus“ di­rek­to­rius Vla­das Gai­dys. Jis sa­kė ne­ma­tan­tis aki­vaiz­džių veiks­nių, ku­rie ga­lė­tų lem­ti emig­ra­ci­ją.

I.Ge­ny­tės-Pik­čie­nės tei­gi­mu, emig­ra­ci­ją šie­met taip pat ga­lė­jo pa­ska­tin­ti ir „Bre­xit“ pro­ce­sas.

„Ma­no­ma, kad jei da­bar emig­ruos, bus ga­li­ma ten (Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je – BNS) pa­si­lik­ti, o vė­liau emig­ruo­ti taps su­nkiau. Tas ne­apib­rėž­tu­mas ga­li at­ro­dy­ti, kaip pa­sku­ti­nis šan­sas iš­vyk­ti į Jung­ti­nę Ka­ra­lys­tę. Ki­tas da­ly­kas yra lie­tu­viš­kas men­ta­li­te­tas, ne­pa­si­ten­ki­ni­mas esa­ma si­tua­ci­ja, ma­ny­mas, kad ki­tur yra daug ge­riau. Bet ma­nau, kad il­gai­niui tai yra į nau­dą, nes pa­ma­tę di­des­nį pa­sau­lį žmo­nės pra­de­da ki­taip žiū­rė­ti į tė­vy­nę ir ne­ma­ža da­lis grįž­ta ar gal­vo­ja su­grįž­ti at­ei­ty­je“, – svars­tė eko­no­mis­tė.

Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, šių me­tų sau­sio – bir­že­lio mė­ne­siais iš­vy­ki­mą iš Lie­tu­vos dek­la­ra­vo 31 tūkst. 731 as­muo. Per­nai per šį lai­ko­tar­pį ofi­cia­liai emig­ra­vo 21 tūkst. 248 as­me­nys.

Dau­giau­siai žmo­nių šie­met emig­ra­vo sau­sio ir va­sa­rio mė­ne­siais, ati­tin­ka­mai 7 tūkst. 48 ir 6 tūkst. 895 as­me­nys.

Iš­anks­ti­niais duo­me­ni­mis, šie­met dau­giau­sia žmo­nių iš­vy­ko į Jung­ti­nę Ka­ra­lys­tę, jie su­da­rė be­veik pu­sę – 45,8 proc. vi­sų emig­ran­tų. Į Nor­ve­gi­ją iš­vy­ko 12 proc., į Vo­kie­ti­ją – į 8,5 proc., į Ai­ri­ją – 7,1 proc. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų.