Prieš gamtos teršėjus – šventiniais pietumis
Vil­nie­tis Ra­mū­nas Mac­ke­vi­čius, ne­ap­si­kęs­da­mas kiek­vie­no pa­dan­gų kei­ti­mo se­zo­no pra­džio­je pa­ke­lė­se iš­dygs­tan­čių su­dė­vė­tų au­to­mo­bi­lių „ba­tų“ kal­nų, sos­ti­nės gy­ven­to­jams pa­tei­kė pa­siū­ly­mą: su­gauk ter­šė­ją – pa­vai­šin­siu pie­tu­mis. Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos, at­sa­kin­gos už šva­rią ap­lin­ką, val­di­nin­kai skės­čio­ja ran­ko­mis: jiems esą trūks­ta pa­jė­gų gau­dy­ti pa­žei­dė­jus.

Ne­to­li sos­ti­nės Ne­men­či­nės plen­to gy­ve­nan­tis bend­ro­vės „Au­to­gua­rant“ par­da­vi­mų di­rek­to­rius R. Mac­ke­vi­čius „Lie­tu­vos ži­nioms“ pa­sa­ko­jo ini­cia­ty­vos gau­dy­ti se­no­mis pa­dan­go­mis ap­lin­ką ter­šian­čius pa­žei­dė­jus ėmę­sis, ne­be­ga­lė­da­mas ra­mia šir­di­mi ste­bė­ti, kaip kiek­vie­ną ru­de­nį ir pa­va­sa­rį nuo­ša­les­nė­se pa­ke­lė­se pra­de­da dyg­ti su­si­dė­vė­ju­sių pa­dan­gų kal­nai.

„Ne­to­li tos vie­tos, kur gy­ve­nu, yra pu­siau le­ga­lus au­to­mo­bi­lių ser­vi­sas. Nors sa­vo aki­mis ne­ma­čiau, kad tai jie ter­šia, to­dėl ne­ga­liu kal­tin­ti tie­sio­giai, ta­čiau kaž­ko­dėl ša­lia tos įmo­nė­lės kas­met vis at­si­ran­da iš­mes­tos se­nos pa­dan­gos. Per pa­va­sa­ri­nes ak­ci­jas „Da­rom“ tiek pra­ėju­siais me­tais, tiek šiais to­je vie­to­je se­nų pa­dan­gų pri­krau­na­mas pil­nas su­nkve­ži­mis. Ma­tant tai, ma­žų ma­žiau­siai šir­dį skau­da“, – kal­bė­jo vil­nie­tis.

Šiais me­tais pa­ties su­gal­vo­tą ak­ci­ją jis pa­skel­bė ra­di­jo „Ke­ly­je“ klau­sy­to­jams. Šios sto­ties be­sik­lau­san­tys vil­nie­čiai jau tre­čia sa­vai­tė kvie­čia­mi ste­bė­ti, ar kaž­kas pa­miš­kė­se ne­iš­me­ta se­nų pa­dan­gų, fik­suo­ti pa­žei­di­mą, in­for­muo­ti apie ją po­li­ci­ją, o ta­da su­si­siek­ti su R. Mac­ke­vi­čiu­mi – pir­mą­jį at­si­lie­pu­sį­jį jis įsi­pa­rei­go­jo pa­vai­šin­ti pie­tu­mis ge­ra­me lie­tu­viš­ka­me res­to­ra­ne.

Kol kas, pa­sak R. Mac­ke­vi­čiaus, nė vie­nas ra­di­jo klau­sy­to­jas į jo kvie­ti­mą ne­at­si­lie­pė, bet jo pa­mi­nė­ta pa­dan­gų kau­gė prie Ne­men­či­nės plen­to stai­ga din­go. „Gal ma­no skel­bi­mą iš­gir­do jas iš­me­tę as­me­nys?“, – spė­lio­jo jis.

Ak­ty­vus vil­nie­tis to­kios ini­cia­ty­vos ėmė­si jau an­trą kar­tą. Pra­ėju­siais me­tais ap­lin­kos ter­šė­jus jis ra­gi­no gau­dy­ti sa­vo pro­fi­lio so­cia­li­nia­me tink­le Fa­ce­book „drau­gus“. „Ta­da at­si­lie­pė vie­nas žmo­gus, be­je, ma­no pa­žįs­ta­mas, pa­pa­sa­ko­jo, kad pa­ga­vo to­kį ter­šė­ją, bet tas grei­tai su­si­kro­vė pa­dan­gas, ku­rias ke­ti­no pa­lik­ti pa­ke­lė­je, ir spru­ko. Tie­sa, in­for­ma­ci­ja apie jį po­li­ci­jai bu­vo per­duo­ta“, – pa­sa­ko­jo R. Mac­ke­vi­čius.

Ak­ci­ją prieš pa­žei­dė­jus su­ma­nęs vil­nie­tis ne­si­ti­ki, kad dė­me­sį į ją at­kreips už gam­to­sau­gą at­sa­kin­gi par­ei­gū­nai. „Ne­su­py­ki­te, bet tai yra no­menk­la­tū­ra, ne­no­rin­ti per­si­dirb­ti. Pri­si­me­nu prieš dau­giau kaip dvi­de­šimt me­tų ma­ty­tą fil­mu­ką, ku­ria­me ro­dė, kaip iš­ei­na iš ka­bi­ne­to val­di­nin­kas, sa­ko: „Ką aš vie­nas ga­liu pa­da­ry­ti?“. Iš­ei­na ki­tas, kar­to­ja tą pa­tį, ir jų su­si­ren­ka vi­sa mi­nia, ku­ri šau­kia: „Ką aš vie­nas ga­liu pa­da­ry­ti?“ Jei bent vie­nas jų pa­kel­tų sė­di­mą­ją ir pa­da­ry­tų vie­nu ma­žes­niu žings­ne­liu dau­giau nei da­bar, šian­dien jau daug bū­tų nu­veik­ta“, – svars­tė R. Mac­ke­vi­čius.

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos At­lie­kų pro­jek­tų val­dy­mo sky­riaus vyr. spe­cia­lis­tas Aud­rius Nak­ti­nis LŽ sa­kė, kad ap­lin­kos ter­šė­jus tu­rė­tų gau­dy­ti pa­val­džios Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ros ins­pek­to­riai. „De­ja, ins­pek­to­rių nė­ra tiek daug, kad ga­lė­tų ty­ko­ti prie kiek­vie­no kon­tei­ne­rio ar kiek­vie­nos aikš­te­lės, ste­bė­da­mi, kas krau­na iš au­to­mo­bi­lių se­nas pa­dan­gas“, – aiš­ki­no val­di­nin­kas.

Su įkal­čiais pa­gau­tam pa­žei­dė­jui, ban­džiu­siam ne­le­ga­liai at­si­kra­ty­ti se­nų pa­dan­gų, šiuo me­tu gre­sia 140 eu­rų bau­da. Ta­čiau kiek to­kių pra­si­žen­gė­lių su­gau­ta, iš­siaiš­kin­ti be­veik ne­įma­no­ma – A. Nak­ti­nis pa­sa­ko­jo ban­dęs tuo do­mė­tis, ta­čiau to­kia in­for­ma­ci­ja Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos duo­me­nų ba­zė­je nė­ra iš­ski­ria­ma.

„Šiuo at­ve­ju są­mo­nin­ges­ni tu­rė­tų bū­ti gy­ven­to­jai. Jei Vo­kie­ti­jo­je žmo­nės iš­auk­lė­ti taip, kad pa­skun­džia kai­my­ną, ne vie­to­je nu­me­tu­sį nuo­rū­ką, gal ir pas mus taip rei­kė­tų elg­tis? Be to, da­bar yra pa­dan­gų im­por­tuo­to­jai, te­gu jie im­asi ini­cia­ty­vos, kaip su­rink­ti se­nas pa­dan­gas. Kol kas jie tuo ne­suin­te­re­suo­ti – lau­kia, kol mi­nis­te­ri­ja pirš­tu pa­grū­mos“, – kal­bė­jo A. Nak­ti­nis.

Pa­dan­gų im­por­tuo­to­jų or­ga­ni­za­ci­jos di­rek­to­rė Dan­guo­lė But­kie­nė ti­ki­no, kad se­nų pa­dan­gų su­rin­ki­mo prob­le­mos ne­kil­tų, jei Lie­tu­vo­je bū­tų lai­ko­ma­si dar 2013 me­tų sau­sio 1-ąją įsi­ga­lio­ju­sių At­lie­kų tvar­ky­mo įsta­ty­mo pa­tai­sų. Pa­gal jas vi­si pa­dan­gų par­da­vė­jai pri­va­lė­tų nu­ro­dy­ti pir­kė­jams, kur jie ga­li ne­mo­ka­mai ati­duo­ti su­si­dė­vė­ju­sias pa­dan­gas, o pa­skui sa­vo lė­šo­mis jas iš­vež­ti.

„Sis­te­ma tu­rė­tų veik­ti taip: ka­dan­gi žmo­nės mo­kes­tį už pa­dan­gų at­lie­kų tvar­ky­mą su­mo­ka par­da­vė­jui (jis įtrau­ki­mas į pre­kės kai­ną), šis pri­va­lo su­da­ry­ti su­tar­tis su au­to­ser­vi­sais, at­lie­kų su­rin­ki­mo aikš­te­lė­mis ir iš pi­ni­gų, gau­tų iš pir­kė­jo, fi­nan­suo­ti pa­dan­gų su­rin­ki­mą bei iš­ga­be­ni­mą. Pir­kė­jui ne­tu­rė­tų skau­dė­ti gal­vos, kur dė­ti se­nas pa­dan­gas, nes par­da­vi­mo vie­to­je tu­rė­tų bū­ti kon­kre­čiai nu­ro­do­ma, kur jas ga­ben­ti, kai su­si­dė­vės. To­kia sis­te­ma ga­lio­ja vi­so­je Eu­ro­po­je“, – aiš­ki­no ji.

D. But­kie­nė ti­ki­no pra­ėju­sią sa­vai­tę pa­ti ap­va­žia­vu­si tur­gus, ne vie­ną pa­dan­go­mis pre­kiau­jan­čią par­duo­tu­vę – di­džią­ja da­li­mi at­ve­jų taip ir ne­pa­ma­tė nuo­ro­dų, kur ga­ben­ti se­nas pa­dan­gas. „Ko­dėl par­da­vė­jai ne­draus­mi­na­mi vals­ty­bės ly­giu, ne­sup­ran­tu. Mes jau dve­jus me­tus ra­šo­me raš­tus vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­joms, kiek­vie­nas mū­sų or­ga­ni­za­ci­jos na­rys vyk­do prie­vo­lę su­rink­ti se­nas pa­dan­gas. Bet kai 80 pro­cen­tų pa­dan­gų im­por­tuo­to­jų, in­di­vi­dua­liai vyk­dan­čių tą veik­lą, to ne­da­ro, lie­ka tik ste­bė­tis. Tu­ri­me vi­siems skau­džią si­tua­ci­ją: pa­dan­gos mė­to­si ša­li­ke­lė­se, są­ži­nin­gi par­da­vė­jai pra­lai­mi kon­ku­ren­ci­nė­je ko­vo­je, gy­ven­to­jai su­si­mo­ka už pa­slau­gą, ku­rios ne­gau­na, o kon­tro­liuo­jan­čios ins­ti­tu­ci­jos ne­sku­ba pri­im­ti spren­di­mų“, – kal­bė­jo Pa­dan­gų im­por­tuo­to­jų or­ga­ni­za­ci­jos va­do­vė.