Prieglobsčio Lietuvoje prašantis A. Nekrasovas: noriu atskleisti tiesą
Lie­tu­vo­je po­li­ti­nio prie­globs­čio pra­šan­tis Ru­si­jos žur­na­lis­tas And­re­jus Ne­kra­so­vas sa­ko, kad at­ei­ty­je no­rė­tų vėl dirb­ti tė­vy­nė­je ir „atsk­leis­ti sa­vo ša­liai tie­są“.

„Ar­ti­miau­siu me­tu ne­ga­lė­siu grįž­ti į Ru­si­ją, bet la­bai to no­riu. Kad ir kaip man pa­tik­tų Lie­tu­va, jos žmo­nės, ta­čiau ma­no šir­dis Ru­si­jo­je. Man no­rė­tų­si mak­si­ma­liai da­ly­vau­ti jos po­li­ti­nia­me gy­ve­ni­me ir at­skleis­ti sa­vo ša­liai tie­są“, – in­ter­viu BNS sa­kė A.Ne­kra­so­vas.

Ru­si­jos žur­na­lis­tas į Lie­tu­vą at­skri­do pra­ėju­sį tre­čia­die­nį ir iš kar­to pa­sip­ra­šė po­li­ti­nio prie­globs­čio. Lie­tu­vo­je, siek­da­mas iš­veng­ti ru­sų tei­sė­sau­gos per­se­kio­ji­mo, jis gy­ve­no nuo pa­va­sa­rio, ta­čiau bu­vo su­lai­ky­tas lie­pos mė­ne­sį nu­vy­kęs į Kip­rą. Kip­ras jį nu­spren­dė grą­žin­ti Lie­tu­vai.

A.Ne­kra­so­vas ste­bė­jo­si, kad jį su­lai­kė tik Kip­re, nors į šią ša­lį skren­dant per Ry­gą žur­na­lis­to do­ku­men­tus taip pat ti­kri­no pa­sų kon­tro­lės punk­te.

„Ma­ne nu­ve­dė į po­li­ci­jos už­kar­dą ir vie­nas Kip­ro po­li­ci­nin­kas lau­žy­ta ru­sų kal­ba pa­sa­kė, kad aš ieš­ko­mas per In­ter­po­lą. Ma­niau, jog teo­riš­kai tai įma­no­ma, ta­čiau iki pat pa­bai­gos ne­ti­kė­jau, kad aš toks rei­ka­lin­gas Ru­si­jos val­džiai“, – pa­sa­ko­jo Ru­si­jos pi­lie­tis.

Po to per ke­lias die­nas teis­mo po­sė­dy­je bu­vo nu­spręs­ta Ru­si­jos pa­pra­šy­ti per 30 die­nų par­eng­ti vi­sus rei­ka­lin­gus do­ku­men­tus dėl jo eks­tra­di­ci­jos, A.Ne­kra­so­vas pa­te­ko į Ni­ko­si­jos ka­lė­ji­mą. Įka­li­ni­mo įstai­go­je, žur­na­lis­to tei­gi­mu, vie­nin­te­lis bū­das at­kreip­ti vi­suo­me­nės dė­me­sį bu­vo skelb­ti ba­do ak­ci­ją.

„To­dėl aš pa­skel­biau ba­do strei­ką su pra­šy­mu, kad pa­gal Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sę ma­no prie­globs­čio pra­šy­mą iš­nag­ri­nė­tų Lie­tu­va“, – sa­kė A.Ne­kra­so­vas.

Ka­lė­ji­mo pri­žiū­rė­to­jams pa­ste­bė­jus, kad A.Ne­kra­so­vas ne­val­go, jis bu­vo pa­so­din­tas į kar­ce­rį dėl ka­lė­ji­mo tai­syk­lių ne­si­lai­ky­mo. Ru­sas pa­sa­ko­jo aš­tun­tą ba­do strei­ko die­ną iš ka­li­nių su­ži­no­jęs, kad apie jį ra­šo Kip­ro ži­niask­lai­da.

„Man bu­vo nuo­šir­džiai keis­ta, kad į ma­ne, ne­di­de­lį re­gio­ni­nį Ru­si­jos žur­na­lis­tą, kaž­kas at­krei­pė dė­me­sį. Jei­gu ne­bū­čiau jo su­si­lau­kęs, ži­nant Kip­ro ir Ru­si­jos san­ty­kius, jie bū­tų ma­ne iš­siun­tę į Ru­si­ją“, – pa­sa­ko­jo A.Ne­kra­so­vas.

Kip­ras ne­pa­ten­ki­no Ru­si­jos pra­šy­mo A.Ne­kra­so­vą iš­duo­ti Mask­vai ir nu­spren­dė grą­žin­ti jį į Lie­tu­vą, ku­ri bu­vo iš­da­vu­si jam na­cio­na­li­nę vi­zą. Kip­ras rė­mė­si ES tei­sės nuo­sta­ta, kad pra­šy­mą dėl prie­globs­čio svars­to ta ES ša­lis, į ku­rią as­muo at­vyks­ta pir­miau­sia.

Ru­si­jo­je A.Ne­kra­so­vas kal­ti­na­mas tur­to prie­var­ta­vi­mu, jam gre­sia 15 me­tų ka­lė­ji­mo.

Pats žur­na­lis­tas tei­gia, kad šie kal­ti­ni­mai yra po­li­ti­zuo­ti, nes jis ra­šė apie ko­rup­ci­ją Ud­mur­ti­jos Res­pub­li­ko­je ir da­ly­va­vo kon­cer­no „Ka­laš­ni­kov“ pro­fe­si­nės są­jun­gos veik­lo­je. To kon­cer­no di­rek­to­rius ta­da bu­vo Dmi­tri­jus Bu­si­gi­nas, ku­ris šiuo me­tu yra Ru­si­jos fe­de­ra­li­nės vals­ty­bės sie­nos inf­ras­truk­tū­ros plė­tros agen­tū­ros va­do­vas.

„Aš Ru­si­jo­je da­riau vis­ką, kas nuo ma­nęs pri­klau­so, to­dėl esu lai­min­gas žmo­gus. Aš ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, kad man pa­tin­ka tai, kas su ma­ni­mi pa­sta­ruo­ju me­tu da­ro­ma, bet man pa­tin­ka tai, ko aš sie­kiu ir ką da­riau pa­gal sa­vo įsi­ti­ki­ni­mus ir pri­nci­pus“, – kal­bė­jo A.Ne­kra­so­vas.

„Ne­su la­bai di­de­lis po­li­ti­kas, aš tie­siog ma­žas re­gio­ni­nis žur­na­lis­tas. (...) Aš ma­ty­da­vau prob­le­mą, ta­da at­ei­da­vau ir mak­si­ma­liai pa­dė­da­vau ar­ba pats da­ly­vau­da­vau įvy­kiuo­se“, – pri­dū­rė Ru­si­jos pi­lie­tis.

Lie­tu­vą gy­ve­ni­mui jis pa­si­rin­ko dėl pa­pras­tes­nės in­teg­ra­ci­jos, nes čia gy­ve­na ne­ma­žai ru­sa­kal­bių. A.Ne­kra­so­vas taip pat ti­ki, kad Lie­tu­va su­ge­bės ob­jek­ty­viai iš­nag­ri­nė­ti jo po­li­ti­nio prie­globs­čio pra­šy­mą.

Žur­na­lis­tas nu­spren­dė pa­lik­ti Ru­si­ją, kai šių me­tų ko­vą bu­vo nu­teis­tas už šmeiž­tą val­dan­čio­sios par­ti­jos „Vie­nin­go­ji Ru­si­ja“ na­rio And­re­jaus Šu­to­vo at­žvil­giu.

„Po to, kai bu­vau nu­teis­tas už šmeiž­tą, Ru­si­jos tei­sė­sau­ga ga­lė­jo pa­keis­ti man kar­do­mą­ją prie­mo­nę by­lo­je su D.Bu­si­gi­nu. Iki ta­da bu­vau tik pa­si­ža­dė­jęs ne­iš­vyk­ti, ta­čiau par­ei­gū­nai ga­lė­jo pa­sa­ky­ti, kad aš ne­va re­ci­dy­vis­tas ir kad ma­ne rei­kė­tų su­lai­ky­ti. To­dėl il­gai ne­gal­vo­jęs nu­spren­džiau mes­ti vis­ką, ką tu­riu, pirk­ti bi­lie­tus ir iš­vyk­ti iš Ru­si­jos“, – tei­gė A.Ne­kra­so­vas.

Kal­bė­da­mas apie by­li­nė­ji­mą­si dėl sa­vo veik­los kon­cer­no „Ka­laš­ni­kov“ pro­fe­si­nė­je są­jun­go­je, dėl ku­rios jis kal­ti­na­mas tur­to prie­var­ta­vi­mu, ru­sas pa­sa­ko­jo no­rė­jęs pa­dė­ti kon­cer­no dar­buo­to­jams su­kur­ti nuo ad­mi­nis­tra­ci­jos ne­prik­lau­so­mą dar­buo­to­jų gru­pę ir su ja ak­ty­viai siek­ti di­des­nių so­cia­li­nių ga­ran­ti­jų.

„Ten dir­bo pa­pras­ti dar­buo­to­jai, pas juos ne­bu­vo vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų kū­ri­mo, bend­ra­vi­mo su ži­niask­lai­da pa­tir­ties, o aš jau tu­rė­jau to­kios pa­tir­ties, – tei­gė jis. – Jei­gu aš bū­čiau at­si­sa­kęs, ži­no­da­mas, kad žmo­nes rei­kia ap­gin­ti, jiems pa­dė­ti, ši min­tis bū­tų ma­ne nuo­la­tos per­se­kio­ju­si. To­dėl aš nie­ko ne­si­gai­liu, juk mes šį bei tą pa­sie­kė­me. Net jei­gu bū­čiau iš anks­to ži­no­jęs, kuo vi­sa tai baig­sis, aš vis tiek da­ry­čiau tą pa­tį.“

„Ko­va bu­vo ti­krai il­ga ir bai­gė­si tuo, kad di­džio­ji da­lis prof­są­jun­gos na­rių ken­tė spau­di­mą iš Ru­si­jos vals­ty­bi­nių rep­re­si­nių struk­tū­rų ar­ba vie­tos vie­šo­jo sau­gu­mo tar­ny­bų. Prof­są­jun­gos pir­mi­nin­kas šiuo me­tu lau­kia spren­di­mo dėl po­li­ti­nio prie­globs­čio Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je“, – sa­kė A.Ne­kra­so­vas.

Žur­na­lis­tas pa­sa­ko­jo taip pat bu­vęs gim­to­jo Iževs­ko lai­kraš­čio re­dak­to­riu­mi 2011–2012 me­tais.

„Tai ti­ta­niš­kai su­nku. Iš pra­džių tu­rė­jo­me rek­lam­da­vius, bet po ati­tin­ka­mų straips­nių jie pra­dė­jo ma­siš­kai at­si­sa­ky­ti rek­la­mos. Mū­sų lai­kraš­tis bu­vo po­pu­lia­rus, ne­tgi la­bai, to­dėl to­kio spren­di­mo ki­taip, nei val­džios spau­di­mas, pa­aiš­kin­ti ne­ga­liu“, – pa­sa­ko­jo A.Ne­kra­so­vas.

„Ne­bu­vo pi­ni­gų, ne­ga­lė­jo­me mo­kė­ti žur­na­lis­tams. Iš­ėjo taip, kad at­lei­dęs žmo­nes pra­ktiš­kai vie­nas ra­šiau lai­kraš­čiui. Ži­no­ma, straips­nių ko­ky­bė kri­to iki nu­lio, ta­čiau tem­piau iki ga­lo“, – tei­gė jis.

Gy­ven­da­mas Ru­si­jo­je A.Ne­kra­so­vas taip pat bu­vo tink­la­raš­ti­nin­kas, da­ly­va­vo įvai­rio­je vi­suo­me­ni­nė­je, po­li­ti­nė­je veik­lo­je. Jis 2012 me­tais kan­di­da­ta­vo į Ud­mur­ti­jos par­la­men­tą, ta­čiau ne­sėk­min­gai.

Žur­na­lis­tas sa­kė dėl sa­vo vi­suo­me­ni­nės veik­los su­si­lau­kęs ga­na gau­saus Iževs­ko gy­ven­to­jų pa­lai­ky­mo. Pa­sak jo, Krem­liaus at­žvil­giu kri­tiš­ki re­gio­nų vi­suo­me­nės vei­kė­jai Ru­si­jo­je yra pa­lai­ko­mi.

Ko­men­tuo­da­mas aukš­tus Ru­si­jos pre­zi­den­to Vla­di­mi­ro Pu­ti­no rei­tin­gus A.Ne­kra­so­vas sa­kė, kad jo ver­ti­ni­mas šiuo me­tu yra su­si­jęs ne su vi­daus po­li­ti­ka, o su gy­ven­to­jų „į­si­vaiz­duo­ja­mo­mis grės­mė­mis iš iš­orės, ku­rias pa­ska­ti­na ti­krai veiks­min­ga pro­pa­gan­da“.

„To­dėl gy­ven­to­jai tel­kia­si prie vie­no ly­de­rio, nors ir ma­to, kad gy­ve­na iš ti­krų­jų blo­gai. Ka­da ky­la vie­ti­niai konf­lik­tai, ka­da vals­ty­bi­nė pro­pa­gan­da ne­pa­sie­kia šių da­ly­kų ir ne­sa­ko, kad tai taip pat kurs­to Jung­ti­nių Vals­ti­jų Vals­ty­bės de­par­ta­men­tas, ta­da gy­ven­to­jai mus pa­lai­ko“, – kal­bė­jo A.Ne­kra­so­vas.

Vis dėl­to jis ne­lai­ko sa­vęs opo­zi­ci­jos vei­kė­ju.

„Vi­sa ma­no veik­la, ku­ri pra­si­dė­jo 2008 me­tais, ji bu­vo prieš­in­ga val­dan­čio­sios par­ti­jos po­li­ti­kai. Nie­ka­da ne­bu­vo, jog sa­ky­čiau, kad esu opo­zi­cio­nie­rius, aš tie­siog vi­sa­da iš­sa­ky­da­vau sa­vo nuo­mo­nę ir ji daž­nu at­ve­ju ne­su­tap­da­vo su val­džios nuo­mo­ne“, – sa­kė A.Ne­kra­so­vas.

Jo tei­gi­mu, opo­zi­ci­jos vei­kė­jo Bo­ri­so Ne­mco­vo nu­žu­dy­mas va­sa­rio mė­ne­sį bu­vo „sig­na­las, kad pra­si­de­da nau­jas Ru­si­jos gy­ve­ni­mo eta­pas“.

„De­ja, prog­no­zės pa­si­tei­si­na. Ru­si­jo­je ne­be­ga­li­ma at­vi­rai kal­bė­ti apie tam ti­krus da­ly­kus“, – pri­dū­rė jis.

A.Ne­kra­so­vas taip pat sa­kė, kad šian­die­ni­nė­je Ru­si­jo­je nė­ra erd­vės į po­li­ti­ką at­ei­ti nau­jiems žmo­nėms, ta­čiau pri­dū­rė ti­kįs, jog ša­ly­je anks­čiau ar vė­liau pra­si­dė­sian­tys pro­tes­tai pa­gim­dys nau­jus opo­zi­ci­jos ly­de­rius.

„Ke­lis kar­tus bu­vau vie­ti­niuo­se pro­tes­tuo­se, ten ly­de­riai gims­ta tą pa­čią aki­mir­ką. (...) Bet vil­tis dėl se­nų­jų opo­zi­cio­nie­rių taip pat yra. Ti­kiuo­si, kad jie iš­gy­vens iki aki­mir­kos, kai Ru­si­jo­je pra­si­dės po­ky­čiai“, – kal­bė­jo Ru­si­jos žur­na­lis­tas.

Kad A.Ne­kra­so­vas Ru­si­jo­je per­se­kio­ja­mas dėl po­li­ti­nių mo­ty­vų, tei­gia ir tarp­tau­ti­nė ži­niask­lai­dos lais­ve be­si­rū­pi­nan­tį or­ga­ni­za­ci­ja „Re­por­te­riai be sie­nų“. Lie­tu­vos vi­daus rei­ka­lų mi­nis­tras Sau­lius Skver­ne­lis yra sa­kęs, kad su­teik­ti žur­na­lis­tui po­li­ti­nį prie­globs­tį „są­ly­gos yra“.

Spren­di­mą dėl po­li­ti­nio prie­globs­čio pri­ims Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­tas.