Prezidentūra: už įstatymo raidę svarbesnis teisingumo jausmas
Pre­zi­den­tės vy­riau­sio­ji pa­ta­rė­ja tei­sės klau­si­mais Ra­sa Sve­ti­kai­tė, kal­bė­da­ma apie Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo pri­im­tą iš­tei­si­na­mą­jį nuo­spren­dį bu­vu­siems OMON va­do­vams, sa­ko, kad už įsta­ty­mo rai­dę svar­bes­nis tei­sin­gu­mo jaus­mo su­vo­ki­mas.

„Iš ti­krų­jų pre­zi­den­tė ti­krai ne­ver­ti­na teis­mų spren­di­mų. Juo la­biau tai yra tik pir­mos ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mas, jis, jau kaip pro­ku­ro­rai pra­ne­šė, bus skun­džia­mas. Bet kur kas svar­bes­nis šiuo at­ve­ju da­ly­kas yra pats po­žiū­ris į teis­mo spren­di­mą ir į tei­sė­jo dar­bą“, - Ži­nių ra­di­jui an­tra­die­nį sa­kė ša­lies va­do­vės pa­ta­rė­ja.

„Tei­sė­jas ne­gy­ve­na at­ski­rai, at­ski­ro­je vi­suo­me­nė­je, tei­sė­jas gy­ve­na to­je pa­čio­je vi­suo­me­nė­je kaip ir vi­si žmo­nės, ir kur kas svar­bes­nis da­ly­kas už įsta­ty­mo rai­dę yra tei­sin­gu­mo jaus­mo su­vo­ki­mas, kaip žmo­gus, vi­suo­me­nė su­vo­kia - tai yra tei­sin­ga ar tai yra ne­tei­sin­ga. Tei­sin­gu­mo jaus­mas yra tai, kas lei­džia tą pa­si­ti­kė­ji­mą teis­mais di­din­ti ar­ba ma­žin­ti“, - kal­bė­jo R.Sve­ti­kai­tė.

Ji dės­tė, kad „kiek­vie­nas sa­vęs ga­li­me pa­klaus­ti, ar mes jau­čia­me, kad tai yra tei­sin­gas spren­di­mas, ar jau­čia­me, kad tai yra ne­tei­sin­gas spren­di­mas švęs­da­mi 25 ne­prik­lau­so­my­bės me­tus“. Pa­klaus­ta, ar tei­sin­gu mi­nė­tą spren­di­mą lai­ko pre­zi­den­tė, R.Sve­ti­kai­tė tie­siai ne­at­sa­kė.

„Pre­zi­den­tės po­zi­ci­ja bu­vo iš­sa­ky­ta šiuo at­ve­ju - kad to­kiems nu­si­kal­ti­mams kaip šie nei pa­tei­si­ni­mo, nei se­na­ties bū­ti ne­ga­li“, - tei­gė ji.

Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas pra­ėju­sią sa­vai­tę iš­tei­si­no bu­vu­sius so­vie­tų spe­cia­lio­sios pa­skir­ties mi­li­ci­jos bū­rio OMON va­dus Vil­niu­je Bo­les­lo­vą Ma­ku­ty­no­vi­čių ir Vla­di­mi­rą Raz­vo­do­vą dėl nu­si­kal­ti­mų žmo­niš­ku­mui ir ka­ro nu­si­kal­ti­mų 1991 me­tais. Teis­mas pa­skel­bė, kad už ag­re­si­ją at­sa­ko­my­bė ten­ka tik vals­ty­bės va­do­vams, be to, pa­gal tarp­tau­ti­nę tei­sę už in­kri­mi­nuo­ja­mus nu­si­kal­ti­mus ga­li­ma nu­teis­ti tik tuo at­ve­ju, jei jie bū­tų įvyk­dy­ti ka­ro, gink­luo­to konf­lik­to ar oku­pa­ci­jos są­ly­go­mis.

Kaip sa­kė nuo­spren­dį pri­ėmu­sios tei­sė­jų ko­le­gi­jos pir­mi­nin­kas Aud­rius Ci­ni­nas, nors bu­vę OMON ka­ri­nin­kai ne­bu­vo sie­ja­mi nei su Sau­sio 13-osios, nei su Me­di­nin­kų žu­dy­nė­mis, by­lo­je bu­vo pa­teik­ti par­ody­mai dėl šių as­me­nų da­ly­va­vi­mo „te­ro­ri­zuo­jant ir bau­gi­nant beat­si­ku­rian­čios ka­riuo­me­nės ir mui­ti­nės par­ei­gū­nus“. Ta­čiau pa­teik­ti kal­ti­ni­mai dėl nu­si­kal­ti­mų žmo­niš­ku­mui ir ka­ro nu­si­kal­ti­mų ne­ati­ti­ko mi­nė­tų tarp­tau­ti­nės tei­sės nuo­sta­tų.

Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra penk­ta­die­nį pa­skel­bė, kad pro­ku­ro­rai pri­ėmė spren­di­mą skųs­ti nuo­spren­dį, ku­riuo iš­tei­sin­ti bu­vę OMON par­ei­gū­nai.