Prezidentūra nežinojo nei apie „MG Baltic“, nežino ir apie „Lietuvos energiją“
Pre­zi­den­tū­ra ne­tu­ri duo­me­nų apie gal­būt ne­skaid­riai „Lie­tu­vos ener­gi­jos“ įgy­ven­di­na­mus Vil­niaus ir Kau­no ko­ge­ne­ra­ci­nių jė­gai­nių pro­jek­tus, sa­ko pre­zi­den­tės pa­ta­rė­jas. Min­dau­gas Lin­gė taip pat tei­gia, kad ne­tu­rė­ta in­for­ma­ci­jos ir apie „MG Bal­tic“ bei Li­be­ra­lų są­jū­džio ry­šius. 

„Jeigu įsivaizduojama, kad prezidentė skaitė kažkokias pažymas, kokios dabar yra išviešinamos, tai to tikrai nebuvo. Prezidentė, be abejo, yra pagal poreikį informuojama, ir tos informavimo formos būna įvairios. Kokia dalimi informuoti šalies vadovus – sprendžia pačios tarnybos“, – „Žinių radijui“ tvirtino M. Lingė.

Tame pačiame „Žinių radijo“ interviu M. Lingė kalbėjo ir apie „Lietuvos energiją“. Jis teigė, jog norint stabdyti projektus, tam turėtų būti neginčijami įrodymai, kad jie kenkia valstybei, tuo metu neskaidrumus reikia pašalinti.

„Šiuo atveju mes tikrai Prezidentūroje neturime konkrečių duomenų apie galimus neskaidrumus, įgyvendinant (šiuos projektus – BNS) Jei premjeras turi, tegul atiduoda teisėsaugai ir ji atsakys“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė prezidentės patarėjas vidaus politikai

Premjeras Saulius Skvernelis praėjusią savaitę pareiškė, jog Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės yra korupcinės ir „nuodijančios“ žmones, be to, praėjusią savaitę dėl jų Vyriausybė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.

„(Projektų – BNS) stabdymui pagrindas turėtų būti neginčijami įrodymai, kad valstybei ir jos interesams tai yra kenkiantys projektai. O jei yra neskaidrumų, tai svarbu tuos neskaidrumus pašalinti ir užtikrinti, kad projektai būtų vystomi skaidriai“, – kalbėjo M. Lingė.

Jis pažymėjo, kad abu projektai yra jau pradėti, jiems dalį lėšų skyrė Europos Komisija, o jų stabdymas valstybei galėtų kainuoti apie 160 mln. eurų.

„Reikia atsakingai vertinti situaciją, nes reikia kalbėti ir apie alternatyvas. Turime klausimų apie šiukšlių ir atliekų tvarkymo politiką, dabartiniai pajėgumai nesusitvarko, sąvartynai perpildyti ir viršijami limitai. Alternatyvų ir stabdymo klausimas turi būti pagrįstas valstybiškai“, – teigė prezidentės patarėjas.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Lietuvos energija“ teigia, kad Vilniuje ir Kaune jos įgyvendinamų atliekas ir dujas deginsiančių kogeneracinių jėgainių statybų stabdymas būtų neracionalus ir skubotas sprendimas, dėl kurio bendri grupės praradimai gali siekti iki 900 mln. eurų, o tiesioginiai nuostoliai – apie 160 mln. eurų.

Anot „Lietuvos energijos“, šiuo metu pasirašytų sutarčių vertė viršija 440 mln. eurų. Bendrovė taip pat pabrėžia, kad politinis projektų stabdymas kurtų neigiamą Lietuvos tarptautinį įvaizdį ir siųstų neigiamą signalą investuotojams.

Be to, Vilniaus projektas remiamas Europos Komisijos – ji jam skyrė iki 140 mln. eurų paramos, o Europos Investicijų bankas – iki 190 mln. eurų ilgalaikę paskolą. Kauno jėgainė, statoma kartu su Suomijos kapitalo „Fortum Heat Lietuva“, įgyvendinama be valstybės pagalbos – jai suteikta 120 mln. eurų „Swedbank“ paskola.

Planuojama, kad Vilniaus jėgainė pradės veikti 2019-ųjų pabaigoje, o Kauno – 2020 metais.