Prezidentūra: nereikia jokių dirbtinių palengvinimų dėl referendumo
Sei­mui pa­tvir­ti­nus val­dan­čių­jų siū­ly­mą ma­žin­ti re­fe­ren­du­mo kar­te­lę šiuo me­tu di­des­nę ap­sau­gą tu­rin­čiam Kons­ti­tu­ci­jos pir­ma­jam skirs­niui, pre­zi­den­tė pa­tai­sas ve­tuos, sa­ko jos pa­ta­rė­jas Min­dau­gas Lin­gė.

„Už Konstituciją balsavo daugiau nei pusė gyventojų – toks yra reikalavimas. Tai ir jos keitimas, ypatingai jos pirmajame skirsnyje esančių straipsnių, tikrai turėtų būti ne mažesne dauguma (...). Nesunku nuspėti, kad prezidentė tikrai vetuotų“, – Žinių radijui antradienį sakė Dalios Grybauskaitės patarėjas vidaus politikai.

Jis akcentavo, kad pirmajame Konstitucijos skirsnyje apibrėžiami pamatiniai valstybės dalykai – kalba, vėliava, teritorija, sostinė, valstybės suverenitetas, todėl sumažinus šiems straipsniams pakeisti būtiną balsų skaičių, anot M. Lingės, būtų sukurtas „neigiamas precedentas“ ir „atsivertų nevaldoma rizika“.

„Prezidentės nuomone, nereikia jokių dirbtinių palengvinimų, labiau reikia ruoštis pačiam referendumui, reikia daugiau dialogo su žmonėmis“, – tikino jis.

Seimas antradienį planuoja balsuoti dėl Referendumo įstatymo pataisos priėmimo. Joje numatoma, kad sprendimas dėl aukštesnę apsaugą turinčio Konstitucijos pirmo bei keturiolikto skirsnio pataisų priimamas, jeigu per referendumą tam pritaria ne mažiau kaip du penktadaliai rinkimų teisę turinčių piliečių.

Šiuo metu Konstitucijos pirmojo ir keturioliktojo skirsnio straipsnius referendumu pakeisti gali daugiau kaip pusė visų balso teisę turinčių piliečių.

Rinkimų teisę Lietuvoje turi maždaug 2,5 mln. piliečių: pusė būtų 1,25 mln. rinkėjų, du penktadaliai – milijonas rinkėjų.

Šis siūlymas gimė po to, kai Seimas rugsėjį patvirtino prezidentės veto dėl anksčiau parlamente priimtų pataisų, sušvelninusių reikalavimus dėl balsų skaičiaus keičiant pilietybę apibrėžiantį Konstitucijos pirmo skirsnio 12 straipsnį.

Kartelę referendumui siūloma mažinti rengiantis referendumui dėl dvigubos pilietybės, jis turėtų vykti kitų metų gegužės 12 dieną ir gegužės 26 dieną, kai planuojami prezidento rinkimų pirmas ir antras turai.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės. Dvigubos pilietybės siekia pasaulio lietuvių bendruomenė, tačiau baiminasi, kad esamomis sąlygomis referendumas neįvyktų – balsuoti neateitų pakankamas skaičius žmonių.