Prezidentų pokalbis santykių įšalo neištirpdys
Ofi­cia­liais vi­zi­tais iki šiol ne­ap­si­kei­tę Lie­tu­vos pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ir Len­ki­jos va­do­vas Andr­ze­jus Du­da va­kar su­si­ti­ko Kroa­ti­jo­je, kur abu da­ly­va­vo tarp­tau­ti­nia­me fo­ru­me. Nors su­si­ti­ki­me ap­tar­ta ne­ma­žai ak­tua­liau­sių dvi­ša­lės dar­bot­var­kės klau­si­mų, ne­daug kas ti­ki, kad pre­zi­den­tų su­si­ti­ki­mas iš­ju­dins įstri­gu­sius po­li­ti­nius san­ty­kius.

Nors ir dek­la­ruo­ja­ma stra­te­gi­nė Lie­tu­vos ir Len­ki­jos par­tne­rys­tė, mū­sų ša­lių va­do­vai iš es­mės bend­rau­ja tik per dau­gia­ša­lius su­si­ti­ki­mus ar tarp­tau­ti­niuo­se ren­gi­niuo­se. Me­tus Len­ki­jos pre­zi­den­to par­ei­gas ei­nan­tis A. Du­da iki šiol nė kar­to ne­si­lan­kė mū­sų ša­ly­je su ofi­cia­liu vi­zi­tu. D. Gry­baus­kai­tė taip pat ta­po re­ta vieš­nia Var­šu­vo­je.

Po­li­ti­kai ir apž­val­gi­nin­kai ma­to ne vie­ną prie­žas­tį, ko­dėl prieš de­šimt­me­tį ak­ty­viai be­sip­lė­to­ju­sius dvi­ša­lius po­li­ti­nius san­ty­kius da­bar kaus­to įša­las.

Bend­ra­dar­bia­vi­mas už­ti­krins saugumą

D. Gry­baus­kai­tė ir A. Du­da ap­ta­rė ša­lių bend­ra­dar­bia­vi­mą ener­ge­ti­kos ir ka­ri­nio sau­gu­mo sri­ty­se, Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES) ir NA­TO, stra­te­gi­nius eko­no­mi­nius pro­jek­tus, geo­po­li­ti­nę si­tua­ci­ją, pa­dė­tį Eu­ro­po­je po „Bre­xit“.

Pre­zi­den­tai kal­bė­jo apie ga­li­my­bes JAV pa­jė­gas dis­lo­kuo­ti ry­ti­nė­je Len­ki­jos da­ly­je, kad, esant bū­ti­ny­bei, bet ku­rią ša­lį ope­ra­ty­viai pa­siek­tų pa­stip­ri­ni­mas. Tai pa­di­din­tų Su­val­kų ko­ri­do­riaus sau­gu­mą ir už­ti­krin­tų, kad ka­ri­nio konf­lik­to at­ve­ju Bal­ti­jos ša­lys ne­bus izo­liuo­tos nuo NA­TO par­amos.

Ak­cen­tuo­ta, kad Lie­tu­vos ir Len­ki­jos du­jo­tie­kio tie­si­mas, elek­tros tink­lų sinch­ro­ni­za­ci­ja, Bal­ta­ru­si­jo­je, ne­to­li sie­nos su Lie­tu­va, ky­lan­čios As­tra­vo at­omi­nės elek­tri­nės sau­gu­mas – bend­ras abie­jų ša­lių in­te­re­sas. D. Gry­baus­kai­tė aiš­ki­no, kad du­jo­tie­kis yra stra­te­gi­nės reikš­mės ener­ge­ti­niam sau­gu­mui pro­jek­tas, to­dėl la­bai svar­bu, kad jis bū­tų už­baig­tas kuo grei­čiau, o dėl As­tra­vo jė­gai­nės bū­ti­na vie­nin­ga kai­my­nių ša­lių ir vi­sos tarp­tau­ti­nės bend­ruo­me­nės lai­ky­se­na rei­ka­lau­jant bran­duo­li­nės sau­gos.

„Lie­tu­va ir Len­ki­ja vie­no­dai su­pran­ta geo­po­li­ti­nius iš­šū­kius. Gy­ve­na­me vie­na­me re­gio­ne, tik glau­dus bend­ra­dar­bia­vi­mas vi­so­se sri­ty­se už­ti­krins sau­gu­mą Lie­tu­vos ir Len­ki­jos žmo­nėms“, – re­ziu­ma­vo D. Gry­baus­kai­tė.

Pa­uzė už­si­tę­sė per ilgai

Sei­mo Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to (ERK) pir­mi­nin­ko Ge­di­mi­no Kir­ki­lo nuo­mo­ne, pre­zi­den­tų su­si­ti­ki­mas yra la­bai reikš­min­gas. Esą pa­uzė pa­lai­kant dvi­ša­lius aukš­čiau­sio ly­gio po­li­ti­nius san­ty­kius už­si­tę­sė per il­gai ir tai nė­ra mums nau­din­ga. „Y­ra po­žy­mių, kad ir san­ty­kiuo­se tarp par­la­men­tų yra tam ti­kro pa­gy­vė­ji­mo. Jau be­veik me­tai, kai Len­ki­jo­je dir­ba nau­jas Sei­mas ir Se­na­tas, ne­tru­kus vyks mū­sų par­la­men­ti­nio ERK vi­zi­tas į Var­šu­vą jų kvie­ti­mu“, – tei­gė jis.

Lie­tu­vai svar­bu glau­džiai bend­ra­dar­biau­ti su Len­ki­ja. G. Kir­ki­las pri­mi­nė, kad plė­to­ja­ma ne­ma­žai svar­bių bend­rų pro­jek­tų: ener­ge­ti­kos, trans­por­to, gy­ny­bos sri­ty­se. Tai, kad dvi­ša­liai san­ty­kiai įstri­go, pa­sak Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­ko, lė­mė Len­ki­jos nu­sis­ta­ty­mas dėl Lie­tu­vo­je ne­išsp­ren­džia­mų klau­si­mų, ak­tua­lių mū­sų ša­ly­je gy­ve­nan­čiai len­kų tau­ti­nei ma­žu­mai, pa­vyz­džiui, pa­var­džių ra­šy­bos ne­lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis. Jis ti­ki­si, kad dvi­ša­lius san­ty­kius pa­ga­liau pa­vyks iš­ju­din­ti.

Kliu­vi­nys – ir V. To­ma­ševs­kio veikla

Sei­mo Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to na­rys Ar­mi­nas Ly­de­ka tei­gia­mai ver­ti­no pre­zi­den­tų su­si­ti­ki­mą. Len­ki­ja, anot jo, yra ar­ti­miau­sia kai­my­nė, stra­te­gi­nė par­tne­rė, taip pat – ir ES, NA­TO, su ku­ria plė­to­ja­me svar­bius pro­jek­tus sau­gu­mo, ener­ge­ti­kos sri­ty­se. „Rei­kia bend­rau­ti su kai­my­nais, ap­tar­ti vi­sus klau­si­mus, spręs­ti esa­mas prob­le­mas. La­bai svar­bu, kad toks su­si­ti­ki­mas įvy­ko“, – tei­gė jis.

Tai, kad dvi­ša­liai san­ty­kiai su Len­ki­ja ne­plė­to­ja­mi taip in­ten­sy­viai, kaip anks­čiau, anot A. Ly­de­kos, le­mia ke­li da­ly­kai. Jis pri­mi­nė, kad pa­ly­gin­ti ne­se­niai Len­ki­jo­je pa­si­kei­tė val­džia, o po rin­ki­mų pa­pras­tai už­trun­ka, kol bū­na su­for­muo­tos kon­kre­čios už­sie­nio po­li­ti­kos gai­rės. Prie dvi­ša­lių san­ty­kių at­vė­si­mo, par­la­men­ta­ro nuo­mo­ne, pri­si­dė­jo ir Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos-Krikš­čio­niš­kų šei­mų są­jun­gos pir­mi­nin­ko Val­de­ma­ro To­ma­ševs­kio „keis­ta veik­la“ bei po­zi­ci­ja, sie­kiant su­prie­šin­ti mū­sų vals­ty­bes ir tau­tas.

A. Ly­de­kos ver­ti­ni­mu, kaip to­liau plė­to­sis dvi­ša­liai san­ty­kiai, la­bai daug pri­klau­sys nuo Len­ki­jos val­dan­čio­sios dau­gu­mos. Po šio­je ša­ly­je vy­ku­sių pre­zi­den­to ir par­la­men­to rin­ki­mų pra­dė­tos tam ti­kros re­for­mos vy­ko pra­si­len­kiant su Eu­ro­po­je nu­sis­to­vė­ju­siais li­be­ra­lio­sios de­mo­kra­ti­jos po­li­ti­kos pri­nci­pais. Jei­gu Len­ki­jos val­dan­čio­ji par­ti­ja to­liau žengs to­kiu ke­liu, A. Ly­de­ka sa­ko, kad bus ga­na su­nku „bend­ra­dar­biau­ti eu­ro­pi­nės po­li­ti­kos dva­sia“. „Ka­dan­gi tai yra mū­sų stra­te­gi­niai par­tne­riai tiek ES, tiek NA­TO, tu­rint min­ty­je geo­po­li­ti­nę si­tua­ci­ją, bend­rų kai­my­nų grės­mę, ne­iš­ven­gia­mai san­ty­kiai ju­dės ar­ti­mes­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo kryp­ti­mi. Ar jie su­žy­dės vi­so­mis spal­vo­mis, ar bus tik spren­džia­mi svar­biau­si, bū­ti­niau­si klau­si­mai kart­kar­tė­mis su­si­tin­kant, pri­klau­sys nuo Len­ki­jos val­dan­čio­sios par­ti­jos vi­daus ir už­sie­nio po­li­ti­kos for­ma­vi­mo“, – įsi­ti­ki­nęs par­la­men­ta­ras. Jis pri­dū­rė, kad nuo Lie­tu­vos šio­je sri­ty­je ne­daug kas pri­klau­so. Esą Lie­tu­vos po­li­ti­ka yra tęs­ti­nė, po­žiū­ris į Len­ki­ją su­si­for­ma­vęs la­bai se­niai ir nuo mū­sų ša­lies pri­klau­san­tys klau­si­mai yra nor­ma­liai spren­džia­mi.

Po­li­ti­niai šmukš­ta­rai ne­su­si­ra­do draugų

Ko­men­tuo­da­mas pre­zi­den­tų su­si­ti­ki­mą Kroa­ti­jo­je žur­na­lis­tas Rim­vy­das Va­lat­ka iro­ni­za­vo, kad Var­šu­va yra ge­ro­kai ar­čiau Vil­niaus, o Vil­nius – ge­ro­kai ar­čiau Var­šu­vos nei Dub­rov­ni­kas. Fak­tas, kad Lie­tu­vos pre­zi­den­tė su Len­ki­jos va­do­vu il­ges­niam lai­kui akis į akį su­si­tin­ka pra­ėjus dau­giau nei me­tams nuo A. Du­dos ka­den­ci­jos pra­džios, nie­ko ge­ro ne­sa­ko apie dvi­ša­lius san­ty­kius.

Jie, R. Va­lat­kos nuo­mo­ne, pa­šli­jo dėl dvie­jų prie­žas­čių. „Vie­na jų yra Lie­tu­vo­je, ki­ta – Var­šu­vo­je. Jei­gu pra­dė­tu­me nuo Lie­tu­vos, sa­ky­čiau, kad D. Gry­baus­kai­tė ne­my­li Len­ki­jos, o A. Du­da ir Len­ki­ja po Ja­ros­la­wo Kac­zyns­kio par­ti­jos su­grį­ži­mo į val­džią Lie­tu­vo­je pa­sta­tė tik ant V. To­ma­ševs­kio kor­tos. Ne­krei­pia­ma dė­me­sio nei į tai, kad jis vaikš­to su Geor­gi­jaus juo­ste­le, nei į tai, jog jis yra iš es­mės la­biau Ru­si­jai dir­ban­tis vei­kė­jas“, – aiš­ki­no žur­na­lis­tas.

Jei­gu D. Gry­baus­kai­tė ir A. Du­da bū­tų lais­vi ir žvel­gian­tys to­lyn, pa­sak R. Va­lat­kos, jie tu­rė­tų ska­tin­ti dvi­ša­lį bend­ra­dar­bia­vi­mą, kaip tai bu­vo pre­zi­den­tų Val­do Adam­kaus ir Le­cho Kac­zyns­kio bei Alek­san­de­rio Kwas­niews­kio lai­kais, kai per me­tus mū­sų ša­lių ly­de­riai ap­si­keis­da­vo po 4–6 vi­zi­tus, ne­skai­čiuo­jant bend­rų iš­vy­kų į Gru­zi­ją, Ukrai­ną bei ki­tur, kur Len­ki­ja ir Lie­tu­va vei­kė bend­rai.

R. Va­lat­ka įsi­ti­ki­nęs, kad iki 2019 me­tų lie­pos, kai D. Gry­baus­kai­tė baigs pre­zi­den­tės ka­den­ci­ją, ti­kė­tis dvi­ša­lių san­ty­kių pa­ge­rė­ji­mo ne­ver­ta. Toks po­li­ti­nių ry­šių įša­las da­bar­ti­nė­je geo­po­li­ti­nė­je si­tua­ci­jo­je – grės­min­gas. „Jei­gu vis­kas bus ge­rai, Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas ap­si­ri­bos tik Don­ba­su, gal tų bai­sių pa­sek­mių ir ne­bus. Ta­čiau jei­gu, ne­duok Die­ve, jam at­ei­tų į gal­vą min­tis už­pul­ti Es­ti­ją, Lie­tu­vą ar­ba Lat­vi­ją, toks san­ty­kių ne­bu­vi­mas pra­ktiš­kai ga­li baig­tis geo­po­li­ti­niu kra­chu Lie­tu­vai“, – pa­brė­žė jis.

R. Va­lat­ka ap­gai­les­ta­vo, kad Lie­tu­va taip ir ne­su­kū­rė bend­ra­dar­bia­vi­mo sis­te­mos, ku­ri re­mia­si kai­my­ni­niais ry­šiais. Mū­sų ša­lies kon­ser­va­to­riai tu­ri tu­rė­ti drau­gų Len­ki­jos Sei­me tarp J. Kac­zyns­kio par­ti­jos na­rių, so­cial­de­mo­kra­tai – tarp Len­ki­jos so­cial­de­mo­kra­tų, li­be­ra­lai – tarp li­be­ra­lų. „Ta­čiau to nė­ra. Jei­gu pa­klaus­tu­mė­te Lie­tu­vos po­li­ti­kų, ką jie as­me­niš­kai pa­žįs­ta Len­ki­jos Sei­me, at­sa­ky­mas bū­tų, kad jie ne­pa­žįs­ta nei vie­no par­la­men­ta­ro. Ly­giai tą pa­tį tur­būt ga­li­ma pa­sa­ky­ti ir apie si­tua­ci­ją su Lat­vi­ja ir Es­ti­ja. Ki­taip sa­kant, mū­sų kai­mo fi­lo­so­fai, šmukš­ta­rai, ku­rie sė­di Sei­me, ma­no, kad pa­tek­ti į par­la­men­tą yra vi­so gy­ve­ni­mo kvin­te­sen­ci­ja ir nie­ko dau­giau siek­ti ne­be­rei­kia“, – kri­ti­ka­vo žur­na­lis­tas.

Aki­vaiz­di problema

Da­bar­ti­niai po­li­ti­niai Lie­tu­vos ir Len­ki­jos san­ty­kiai ro­do, kad stra­te­gi­nės par­tne­rys­tės ne­be­li­ko. Taip sa­ko Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to Po­li­to­lo­gi­jos ka­ted­ros ve­dė­jas An­dže­jus Pukš­to. Mū­sų ša­lių pre­zi­den­tai, prem­je­rai, už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­trai ne­ap­si­kei­čia ofi­cia­liais vi­zi­tais. „Be abe­jo, kaž­kas yra ne­ge­rai. Ne­ga­li­me ne­ma­ty­ti ši­tos prob­le­mos. Ta­čiau, ki­ta ver­tus, ga­li­me pa­si­džiaug­ti, kad eko­no­mi­nis bend­ra­dar­bia­vi­mas vyks­ta spar­čiai, gy­ny­bos mi­nis­te­ri­jos kai ku­rio­se sri­ty­se bend­ra­dar­biau­ja la­bai efek­ty­viai, ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­jos ir­gi bend­ra­dar­biau­ja tam ti­kru lyg­me­niu. Ta­čiau vi­sa tai ne­pa­keis po­li­ti­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo, ku­ris kai ku­rio­se sri­ty­se yra tie­siog bū­ti­nas“, – ak­cen­ta­vo eks­per­tas.

Andžejus Pukšto /en.delfi.lt nuotrauka

Va­ka­rykš­tį Lie­tu­vos ir Len­ki­jos pre­zi­den­tų su­si­ti­ki­mą A. Pukš­to va­di­no la­bai svar­biu. Jis pa­brė­žė, kad dvi­ša­lė­je dar­bot­var­kė­je su­si­kau­pė daug su sau­gu­mu, ener­ge­ti­ka, inf­ras­truk­tū­ros pro­jek­tais su­si­ju­sių klau­si­mų. „Bend­rų pri­ori­te­tų, vek­to­rių šiuo me­tu ti­krai la­bai gau­su“, – pa­ti­ki­no jis.

A. Pukš­to nuo­mo­ne, es­mi­nis kliu­vi­nys ge­riems dvi­ša­liams po­li­ti­niams san­ty­kiams – skir­tin­gas po­žiū­ris į len­kų tau­ti­nės ma­žu­mos pa­dė­tį mū­sų ša­ly­je. „Ta­čiau tai, kas su­si­ję su gy­ny­bos klau­si­mais, sau­gu­mo pri­ori­te­tais, ma­nau, kad in­te­re­sų su­ta­pi­mas yra kaip re­ta la­bai di­de­lis. Kai Len­ki­jos pre­zi­den­tu ta­po A. Du­da, abie­jų ša­lių po­žiū­ris į NA­TO, ES yra be ga­lo pa­na­šus ir la­bai su­tam­pa“, – pri­dū­rė po­li­to­lo­gas.

Kaip to­liau bus plė­to­ja­mas dvi­ša­lis bend­ra­dar­bia­vi­mas, pa­sak A. Pukš­to, bus ga­li­ma spręs­ti po spa­lį įvyk­sian­čių Sei­mo rin­ki­mų. La­bai daug pri­klau­so nuo D. Gry­baus­kai­tės, ku­ri ga­li su­teik­ti im­pul­sų san­ty­kių pa­ge­rė­ji­mui. Po­li­to­lo­gas pa­sa­ko­jo, kad Len­ki­jos val­dan­ty­sis eli­tas lai­ko­si dve­jo­pų nuo­mo­nių dėl bend­ra­dar­bia­vi­mo su Lie­tu­va. Da­lis po­li­ti­kų ma­no, kad, ne­pai­sant tam ti­krų dvi­ša­lių prob­le­mų, rei­kia stip­rin­ti bend­ra­dar­bia­vi­mą su kai­my­nų ša­li­mis ir su­for­muo­ti pla­tų fron­tą ap­link Len­ki­ją. Ta­čiau kol kas lai­mi po­li­ti­kai, ma­nan­tys, kad su Lie­tu­va rei­kia elg­tis ga­na griež­tai ir siek­ti iš­spręs­ti len­kų tau­ti­nei ma­žu­mai ak­tua­lius klau­si­mus.