Prezidento rinkimai: kas „nuraus stogą“ Lietuvai
Kiek dau­giau nei po me­tų rink­si­me nau­ją ša­lies va­do­vą. Kan­di­da­tai prie rin­ki­mų star­to li­ni­jos ri­kiuo­tis ne­sku­ba. Tarp vie­šu­mo­je links­niuo­ja­mų per­so­na­li­jų kol kas ne­ma­ty­ti fa­vo­ri­to, ga­lin­čio pel­ny­ti dau­ge­lio rin­kė­jų sim­pa­ti­jas ir lai­mė­ti rin­ki­mus jau per pir­mą­jį tu­rą.

Kol kas apie savo sprendimą siekti prezidento posto oficialiai paskelbė tik Centro partijos pirmininkas Naglis Puteikis. Apie kitus galimus kandidatus dar diskutuojama. Tačiau kokio naujo šalies vadovo reikia Lietuvai?

Sociologas išskyrė kelis tradicinius prezidento rinkimų laimėtojams būdingus būdo bruožus ir savybes, imponuojančias mūsų šalies rinkėjams. Politologai teigė, jog priešakyje laukia rimtų iššūkių kupinas laikotarpis, todėl valstybės vairą turėtų perimti asmuo, ne vien žodžiais pasirengęs dirbti „vardan tos...“

Vladas Gaidys: „Būtinas sąžiningo žmogaus, kuris neapgaus, įvaizdis.“

Turi suprasti žmones

Sociologas Vladas Gaidys sakė, kad savybės, kurias gyventojai išskiria kaip reikalingas būsimam prezidentui, nesikeičia 20 metų. Rinkėjų manymu, šalies vadovas privalo būti išsilavinęs, išmanyti užsienio politiką ir turėti patirties šioje srityje. „Dažnai norima ir prieštaringų savybių – kad vienu metu būtų ryžtingas, bet kartu ir diplomatiškas. Sudėjus viską, sakyčiau, jog viena svarbiausių savybių, net svarbiausia – sąžiningumas. Būtinas sąžiningo žmogaus, kuriam galima pažiūrėti į akis ir kuris neapgaus, įvaizdis“, – pažymėjo V. Gaidys.

Dar kelios prezidentui, rinkėjų nuomone, privalomos savybės – suprasti gyventojųs, jų problemas ir rūpesčius, kalbėti paprastai, nebūti pasipūtusiam. Sociologo teigimu, žmonėms taip pat svarbu, kad būsimas šalies vadovas būtų gana nepriklausomas. Toks buvo iš Briuselio sugrįžusios ir į prezidentus kandidatavusios Dalios Grybauskaitės, iš JAV parvykusio Valdo Adamkaus įvaizdis. Taip pat – Rolando Pakso, atsisakiusio pasirašyti sutartį su amerikiečių kompanija „Williams“ dėl „Mažeikių naftos“ pardavimo ir pasitraukusio iš konservatorių partijos.

Postas – ne vidutinybėms

Anot V. Gaidžio, Lietuvoje prezidentais išrenkamos ryškios asmenybės, turinčios išskirtinių, nekasdienių gebėjimų. Per rinkimų kampaniją buvo daug kalbama apie tai, kad D. Grybauskaitė turi juodąjį karatė diržą. R. Paksas – lakūnas, raižęs dangų plieniniais sparnais. Akcentuoti V. Adamkaus darbai JAV: jis buvo ekologas, išvalęs Didžiuosius ežerus. „Tai – dalykai, kuriais paprastas žmogus negali prilygti nė iš tolo. Turi būti asmenybė, ne vidutinybė“, – aiškino sociologas.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko apklausą, ką gyventojai matytų kaip kandidatus į prezidentus. Tarp favoritų – ekonomistas Gitanas Nausėda, premjeras Saulius Skvernelis, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. V. Gaidys svarstė, kad šie asmenys tapo apklausos lyderiais, nes jų pavardės labai dažnai minimos žiniasklaidoje. „Tie žmonės yra matomi ir kol kas lyderiauja, nors nepasakė, jog eis į prezidento rinkimus. Kai to nėra, jie apklausoje minimi pagal žinomumą“, – kalbėjo sociologas.

Ar atsiras svajonių prezidentas?

Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytojos Rimos Urbonaitės teigimu, rinkdami prezidentą, kaip, beje, ir kitus politikus, rinkėjai vertina, ar kandidatas yra patikimas, principingas, nuoširdus, turintis tvirtą stuburą, ar gali sukurti saugumo jausmą ir iš tiesų rūpintis žmonėmis. Lietuvoje labiau simpatizuojama nepartiniams kandidatams, siekiantiems aukščiausio posto valstybėje.

Rima Urbonaitė: „Kad ir kaip žiūrėtume į lietuvius, matyti, kad jie vis dar nori tvirtos rankos." / LŽ archyvo nuotrauka

Politologė priminė, jog vienu Šimtmečio žmonių gyventojai išrinko šviesaus atminimo prezidentą Algirdą Brazauską, kuris daugeliui asocijuojasi su ūkišku žmogumi, galinčiu užtikrinti socialinį, ekonominį saugumą. „Kad ir kaip žiūrėtume į lietuvius, matyti, jog daugelis vis dar nori tvirtos rankos ir gauti iš valstybės socialinių garantijų, jausti tam tikrą rūpinimąsi. Tikrai lietuviai nenori mažiau socialinių garantijų, daugiau laisvių. Žmonėms reikia, kad valstybė daugiau garantuotų, labiau jais rūpintųsi. Dėl to ir prezidentas turėtų būti toks, nors jo galios šiuo požiūriu yra ribotos, o Vyriausybės ir Seimo – gerokai didesnės. Lūkesčiai būsimiems prezidentams kartais būna neadekvačiai dideli, todėl ir kandidatus turbūt matysime nemažai kalbančius ekonomikos, socialiniais klausimais. Užsienio politika nebus tokia įdomi“, – prognozavo politologė.

R. Urbonaitė pažymėjo, kad šiuo metu gyventojai kaip kandidatus į prezidentus mato žmones, kurių pavardės dažnai šmėžuoja viešojoje erdvėje. Tačiau svarstyti apie galimas jų sėkmes ar nesėkmes rinkimuose, kol nežinoma, ar tikrai kandidatuos, dar per anksti. Vis dėlto, anot MRU dėstytojos, dažnai tarp galimų favoritų įvardijamas S. Skvernelis patvirtina teiginius, kokio prezidento nori gyventojai. Jis matomas kaip tvirtos rankos žmogus, kuria savo, kaip patikimo, rūpestingo, principingo ir, beje, ne politiko, paveikslą. V. Matijošaitis, politologės vertinimu, irgi atitinka ūkiškai besitvarkančio šeimininko įvaizdį. Kitoks yra G. Nausėda. Jį į viršų kelia eksperto, juolab pradėjusio kalbėti žmonėms patinkančius dalykus, patirtis.

Vis dėlto iš visų viešumoje šmėžuojančių asmenų R. Urbonaitė nemato kandidato – akivaizdaus favorito, galinčio laimėti rinkimus per pirmąjį turą. Tačiau gali būti, jog toks žmogus dar atsiras. „Jeigu matysime panašias dėliones, kokios yra dabar, panašų pavardžių sąrašą, reikėtų pasakyti, kad šie rinkimai bus konkurencingi. Tai nebus tas atvejis, kai iškart turėsime nugalėtoją. Labai tikėtinas antrasis turas ir geras pasistumdymas tarp kandidatų. Jau yra nutikę, kad per pirmąjį turą antras likęs kandidatas antrajame ture išsiveržia į priekį. Manau, visko gali būti. Tokių žmonių, kurie taptų staigmena, sukurtų labai gerą įvaizdį, legendą apie save, bent jau iš šiandienos perspektyvos nematau“, – kalbėjo politologė.

Vladas Gaidys: "Būtinas sąžiningo žmogaus, kuris neapgaus, įvaizdis.“ / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Dėmesys – jautriausiems klausimams

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docento Bernaro Ivanovo nuomone, Lietuvai reikia tokio prezidento, koks buvo V. Adamkus, – žmogaus iš šalies, turinčio tvirtas vakarietiškas vertybines nuostatas, tikro intelektualo, nepriklausančio politinėms partijoms. Kartu jis pabrėžė, kad prezidento poste Lietuvos „gelbėtojų“ nereikia.

„Būtų labai blogai, jei prezidentu taptų nereflektuojantis žmogus, tik turintis politinius instinktus, gyvenantis kokių nors archetipų pasaulyje: gal pasižymintis politine uosle, žinantis, kada ir ką pasakyti, bet tai „veža“ ne visada. Ateina laikas, kai tenka save parodyti kaip asmenybę, o asmenybės, kaip vėliau paaiškėja, ir nėra. Tokių veikėjų, gink Dieve, nereikia. Taip pat nereikia užsislėpusių, pagiežingų ir tokių, kurie visą savo gyvenimą tik melavo. Tokie personažai būtų didelė nelaimė“, – akcentavo politologas.

Rima Urbonaitė: „Kad ir kaip žiūrėtume į lietuvius, matyti, kad jie vis dar nori tvirtos rankos.“

Tarp dabar viešojoje erdvėje minimų potencialių kandidatų B. Ivanovas nemato žmogaus, galinčio eiti šalies vadovo pareigas. Dėl artėjančių rinkimų jis nusiteikęs pesimistiškai. „Optimizmo iš esmės jokio, nes to idealaus prezidento, tokio kaip Vaclavas Havelas, turėjęs disidentinę patirtį, Lietuvoje nėra. Tiesiog tokių bent jau kol kas nematome. Bet gal dar pamatysime. Tačiau, kaip ir sakiau, tai turi būti žmogus visiškai iš šalies, kurio reputacija yra tiesiog nepriekaištinga, o ne „išplauta“ porą kartų ir pabalinta. Tokie variantai mums nereikalingi“, – pakartojo VDU docentas.

Naujasis šalies vadovas, pasak B. Ivanovo, turėtų itin koncentruotis į kelias svarbiausias sritis. Diplomatijoje – maksimaliai gerinti santykius su kaimyne Lenkija. „Užsienio politikoje tai iššūkis Nr. 1. Per pastaruosius aštuoneris metus viskas buvo sugadinta taip, kad labiau neįmanoma“, – kritikavo politologas. Šalies viduje – kelti moralinės politikų atsakomybės už socialinį teisingumą klausimą. „Prezidentas turėtų judinti tos siaubingos socialinės atskirties, „dviejų Lietuvų“, susiskaldymo klausimą. Be šito, manau, neturėsime ateities. Deja, kol kas Lietuva rieda žemyn. Nesuvokiama, kodėl turėdami tokį patį vienam gyventojui tenkantį bendrąjį vidaus produktą kaip Estija, gauname daugiau nei trečdaliu mažesnius atlyginimus. Tai tiesiog skandalinga. Žmonių išrinktas prezidentas turi kreipti dėmesį į visai visuomenei jautrius klausimus“, – tvirtino B. Ivanovas.