Prezidento rinkimai: centro dešinėje prognozuojama tikra mėsmalė
Cen­tro de­ši­nė­je, ku­riai są­ly­gi­nai ga­li­ma pri­skir­ti li­be­ra­lių ir kon­ser­va­ty­vių po­li­ti­nių jė­gų rin­kė­jus, po tru­pu­tį ryš­kė­ja ga­li­mi ne­par­ti­niai, ne­prik­lau­so­mi kan­di­da­tai į pre­zi­den­tus. Vie­šo­jo­je erd­vė­je vis daž­niau skam­ba Gi­ta­no Nau­sė­dos, And­riaus Ta­pi­no, Ro­ber­to Dar­gio pa­var­dės. Jų gre­tas dar grei­čiau­siai pa­pil­dys Tė­vy­nės są­jun­gos ir Li­be­ra­lų są­jū­džio (LS) par­ti­jų ke­lia­mų at­sto­vų pa­var­dės. Tai ži­no­da­mos, po­li­ti­nės jė­gos pra­de­da svars­ty­ti įvai­rius va­rian­tus ša­lies va­do­vo rin­ki­muo­se.

Pa­var­džių – nors ve­ži­mu vežk

Tarp Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų (TS-LKD) par­ti­jos po­li­ti­kų mi­ni­mi Žy­gi­man­tas Pa­vi­lio­nis, Vy­gau­das Ušac­kas, Ing­ri­da Ši­mo­ny­tė, nors ne­at­me­ta­ma ga­li­my­bė, kad ši par­ti­ja ga­li į ko­vą iš­leis­ti ir ki­tų kan­di­da­tų.

Gi­ta­nas Nau­sė­da: „Aš ma­nau, kad, kaip ir kiek­vie­nas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­tis, aš tu­riu kons­ti­tu­ci­nę tei­sę kan­di­da­tuo­ti į kaž­ko­kias ren­ka­mas par­ei­gas Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je.“

Sei­mo TS-LKD frak­ci­jos na­rys Man­tas Ado­mė­nas sa­ko, kad cen­tro de­ši­nės kan­di­da­tai as­me­ny­bių ryš­ku­mu tu­rė­tų vy­rau­ti, o kai­rie­ji esą ne­išug­dė nau­jų fi­gū­rų. „Jei pa­klaus­tu­mė­te, kas, be Nag­lio Pu­tei­kio, yra kai­rės at­sto­vas, bū­tų su­nku at­sa­ky­ti. [...] Kon­ser­va­to­riai ju­da prie at­vi­res­nių rin­ki­mų, or­ga­ni­zuos pir­mi­nius rin­ki­mus, ku­riuo­se ga­lės da­ly­vau­ti ne­bū­ti­nai par­ti­jos na­riai. Nuo da­ly­va­vi­mo pir­mi­niuo­se rin­ki­muo­se pri­klau­sys mū­sų par­ama vie­nam ar ki­tam kan­di­da­tui. Mū­sų par­ti­jo­je dis­ku­tuo­ja­ma apie dau­ge­lį kan­di­da­tų, bet trys var­dai mi­ni­mi tarp tų, ku­rie ar­ti­mai su­si­ję su mū­sų par­ti­ja“, – LRT.lt tei­gė M. Ado­mė­nas.

Li­be­ra­lų są­jū­džio iš­ski­ria­mas Vil­niaus me­ras Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius bei Sei­mo LS frak­ci­jos se­niū­nas Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las. Pa­sta­ro­jo tei­gi­mu, cen­tro de­ši­nė­je bus „iš­ties tirš­ta“.

„Pre­zi­den­to rin­ki­mų ko­vo­je cen­tro de­ši­nė­je bus iš ti­krų­jų tirš­ta. Prieš tris sa­vai­tes mes tu­rė­jo­me to­kį se­mi­na­riu­ką – val­dy­bos po­sė­dį. Bu­vo toks su­si­ta­ri­mas, spren­di­mas kel­ti sa­vo kan­di­da­tą. Tai tik dar la­biau di­dins tirš­tu­mą“, – kal­bė­jo E. Gent­vi­las. Pa­sak li­be­ra­lo, to­kia kan­di­da­tų gau­sa di­di­na ri­zi­ką su­skal­dy­ti bal­sus.

„O gal bus bend­ri su­si­ta­ri­mai? Tar­ki­me, kaip anuo­se rin­ki­muo­se TS-LKD ir LS rė­mė Da­lią Gry­baus­kai­tę. Jei po­li­ti­kas ne­bū­tų aiš­kiai an­ga­žuo­tas, gal įma­no­ma ras­ti bend­rą su­ta­ri­mą“, – svars­to E. Gent­vi­las. Jis pa­kar­to­jo, kad LS no­ri kel­ti sa­vo kan­di­da­tą, ta­čiau ne­at­me­ta­ma, kad ga­liau­siai ga­li bū­ti ta­ria­ma­si ir dėl bend­ro kan­di­da­to.

„Par­ti­nė pri­klau­so­my­bė ne to­kia svar­bi. Svar­bu, kiek žmo­gus tu­ri li­be­ra­lu­mo žmo­gaus tei­sių ir eko­no­mi­kos po­žiū­riu. To­kių žmo­nių ma­to­me ne tik sa­vo par­ti­jo­je, tai gal ir ga­li­ma bū­tų su­tar­ti [dėl bend­ro kan­di­da­to – LRT.lt]?“ – sa­kė E. Gent­vi­las.

Šiuo me­tu LS esą yra įvar­dy­tos ke­lios ga­li­mų kan­di­da­tų į pre­zi­den­tus pa­var­dės, ta­čiau „rea­ly­bė tu­rė­tų šį są­ra­šą su­siau­rin­ti“. „Jei juos pa­sta­ty­tų prie sie­nos ir klaus­tų, ar eis į rin­ki­mus, dau­ge­lis tur­būt at­sa­ky­tų: ne. Ar yra ma­no pa­var­dė? Tarp tų, ku­riuos ga­li pa­sta­ty­ti prie sie­nos ir pa­klaus­ti, ma­no pa­var­dė yra. O ką at­sa­ky­čiau? Sa­ky­čiau: ne ne, aš ne toks...“ – juo­kė­si E. Gent­vi­las.

SEB ban­ko pre­zi­den­to pa­ta­rė­jas eko­no­mis­tas Gi­ta­nas Nau­sė­da ne­nei­gia da­ly­vau­siąs pre­zi­den­to rin­ki­muo­se. „Aš ma­nau, kad, kaip ir kiek­vie­nas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­tis, aš tu­riu kons­ti­tu­ci­nę tei­sę kan­di­da­tuo­ti į kaž­ko­kias ren­ka­mas par­ei­gas Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je. O ar tai pa­da­ry­siu? Ži­no­te, vis­ko ga­li at­si­tik­ti, pa­vyz­džiui, la­bai ne­pa­tiks ki­ti kan­di­da­tai, ir gal­vo­siu: „o­ho, ko­kie blo­gi kan­di­da­tai“, rei­kia, gal­būt, gel­bė­ti Lie­tu­vą nuo jų, ta­da, gal­būt, prie ši­to klau­si­mo bus ga­li­ma su­grįž­ti la­bai rim­tai“, – sa­kė G. Nau­sė­da in­ter­viu DEL­FI.

„Ne“ pre­zi­den­to rin­ki­mams ne­sa­ko ir žur­na­lis­tas And­rius Ta­pi­nas. „O ko­dėl tu­rė­čiau sa­ky­ti „ne“? Esu šios res­pub­li­kos pi­lie­tis: pa­gal Kons­ti­tu­ci­ją, vi­si pi­lie­čiai, su­lau­kę ke­tu­rias­de­šim­ties, ga­li ban­dy­ti sa­vo jė­gas. Pri­pa­žįs­tu, kad esu po­pu­lia­rus, tu­riu tam ti­kros įta­kos, ir to­ji įta­ka kas­dien au­ga – kar­tais net la­bai ma­lo­niai“, – in­ter­viu žur­na­lui „Žmo­nės“ yra sa­kęs A. Ta­pi­nas.

Am­ži­nu kan­di­da­tu į pre­zi­den­tus va­di­na­mas ir Lie­tu­vos pra­mo­nin­kų kon­fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas Ro­ber­tas Dar­gis, ta­čiau ne­aiš­ku, ar jis svars­to kan­di­da­tuo­ti 2019-ai­siais.

Par­ti­jų re­mia­mi tu­rės dau­giau šan­sų?

Bu­vęs And­riaus Ku­bi­liaus ir Gab­rie­liaus Lands­ber­gio pa­ta­rė­jas po­li­to­lo­gas Jo­nas Su­rvi­la sa­ko, kad pre­zi­den­tą rinks ne cen­tro de­ši­nės rin­kė­jai, o vi­sa Lie­tu­va, ir to esą tu­ri ne­pa­mirš­ti tiek pa­tys kan­di­da­tai, tiek par­ti­jos, svars­ty­da­mos sa­vo ga­li­my­bes ir pla­nuo­da­mos kam nors par­eikš­ti par­amą.

„Vi­sa cen­tro de­ši­nė – vi­so la­bo apie 30 proc. rin­kė­jų bal­sų, bal­sa­vu­sių Sei­mo rin­ki­muo­se. Net tri­jų pa­grin­di­nių par­ti­jų – li­be­ra­lų, kon­ser­va­to­rių ir soc­de­mų – gau­tų bal­sų per pa­sku­ti­nius Sei­mo rin­ki­mus ne­už­ten­ka, nes tai ne­su­da­ro 50 proc., no­rint lai­mė­ti an­trą pre­zi­den­to rin­ki­mų tu­rą.

Lie­tu­vo­je tu­ri­me tra­di­ci­ją, kad pa­sku­ti­nius 15 me­tų, o pri­dė­jus Val­do Adam­kaus ka­den­ci­ją – ir 20 me­tų ša­lies pre­zi­den­tais lie­tu­viai ren­ka ne­par­ti­nius kan­di­da­tus, iš­sky­rus trum­pą Ro­lan­do Pa­kso epi­zo­dą 2002-ai­siais, kai jis bu­vo li­be­ral­de­mo­kra­tas, bet ta­da jį rin­ko ne kaip par­ti­jos at­sto­vą, o ant­sis­te­mi­nį ir an­tie­li­ti­nį kan­di­da­tą. Tai­gi ma­nau, kad ne­rei­kė­tų žiū­rė­ti tik į cen­tro de­ši­nę ir mąs­ty­ti par­ti­nė­mis ka­te­go­ri­jo­mis“, – LRT.lt ko­men­ta­vo J. Su­rvi­la.

Be to, pa­sak J. Su­rvi­los, per at­ei­nan­čius dve­jus me­tus lie­tu­vių pa­lan­ku­mas par­ti­joms ne pa­di­dės, o ne­tgi prieš­in­gai – augs nu­si­vy­li­mas jo­mis. „Ti­kė­ti­na, kad, kai ru­de­nį pra­si­dės Eli­gi­jaus Ma­siu­lio ir ki­tų li­be­ra­lų ko­rup­ci­jos by­los nag­ri­nė­ji­mas teis­me su vi­sais įkal­čiais, po­kal­bių vie­ši­ni­mais, an­tro­ji ban­ga smogs ne tik li­be­ra­lams, bet, ti­kė­ti­na, ir soc­de­mams, nes jie tuo me­tu bu­vo val­džio­je ir, ma­tyt, ir­gi fi­gū­ruos kaž­ku­riuo sta­tu­su ty­ri­me, ir tai kenks vi­soms tra­di­ci­nėms par­ti­joms, nes rin­kė­jai sa­kys: vi­sos jos to­kios. To­dėl, man at­ro­do, la­bai reikš­min­ga rin­kė­jų da­lis kan­di­da­to pa­ieš­kas nu­kreips už par­ti­jų ri­bų“, – spė­jo J. Su­rvi­la.

Ti­kiuo­si, kad vis dėl­to vi­si jū­sų pa­mi­nė­ti kan­di­da­tai bus par­aš­tė­se, ir ti­kro­ji ko­va dėl pre­zi­den­to pos­to vyks tarp rim­tų par­ti­jų kan­di­da­tų.

Ar tai reiš­kia, kad re­mia­mi par­ti­jų, bet gal­būt ne­par­ti­niai kan­di­da­tai tu­ri dau­giau šan­sų? „Grei­čiau­siai taip, nes, kaip ro­do D. Gry­baus­kai­tės ir V. Adam­kaus iš­rin­ki­mas, žmo­nės ne­no­rė­da­vo kon­kre­čios ar stip­rios po­li­ti­nės jė­gos kan­di­da­to. An­tra­ja­me tu­re rei­kia su­rink­ti 50 proc. + 1 bal­są, o jo­kia par­ti­ja net pu­sės tiek bal­sų su­neš­ti kan­di­da­tui ne­ga­li. Tai­gi par­ti­jos ga­li bū­ti ne tik pa­gal­ba, bet ir tam ti­kras ap­ri­bo­ji­mas, nors, ži­no­ma, par­ti­jų or­ga­ni­za­ci­nė ir fi­nan­si­nė par­ama ga­li bū­ti la­bai reikš­min­ga. Bet pa­čiam kan­di­da­ti ne­rei­kė­tų ap­si­ri­bo­ti ir sa­ve po­zi­cio­nuo­ti kaip iš­im­ti­nai par­ti­jos kan­di­da­to, jei jis no­ri lai­mė­ti“, – ko­men­ta­vo J. Su­rvi­la.

Po­li­to­lo­go ma­ny­mu, šian­dien rim­čiau­si kan­di­da­tai – prem­je­ras Sau­lius Skver­ne­lis, kon­ser­va­to­rė I. Ši­mo­ny­tė, so­cial­de­mo­kra­tė Vi­li­ja Blin­ke­vi­čiū­tė, kon­ser­va­to­rius Vy­gau­das Ušac­kas bei Kau­no me­ras Vis­val­das Ma­ti­jo­šai­tis.

Kaip tei­gia po­li­to­lo­gas, My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to (MRU) do­cen­tas ir bu­vęs And­riaus Ku­bi­liaus pa­ta­rė­jas Vir­gis Va­len­ti­na­vi­čius, ki­ti pa­mi­nė­ti kan­di­da­tai – R. Dar­gis, G. Nau­sė­da ar A. Ta­pi­nas – ne cen­tro de­ši­nės kan­di­da­tai.

„Ge­riau­siu at­ve­ju jie yra „Fa­ce­book“ kan­di­da­tai. Kal­bant apie cen­tro de­ši­nę, rei­kė­tų kal­bė­ti apie tam ti­kras pa­žiū­ras, nuo­sek­lu­mą ir tam ti­krą sa­vęs sie­ji­mą ne tik su kon­ser­va­ty­via ar li­be­ra­lia ideo­lo­gi­ja, bet ir kon­kre­čių par­ti­jų veik­la.

Aiš­ku, Lie­tu­vos rin­ki­mų spe­ci­fi­ka to­kia, kad ne­par­ti­nių kan­di­da­tų yra daug, o S. Skver­ne­lis yra įro­dy­mas, kad to­kie kan­di­da­tai ga­li bū­ti sėk­min­gi. Bet kar­tu S. Skver­ne­lis par­odo vi­sas to­kių ne­par­ti­nių, iš fo­ku­si­nin­kų ci­lind­ro iš­trauk­tų kan­di­da­tų ga­li­my­bių ri­bas, kai rei­tin­gai smin­ga že­myn ir pra­mu­ši­nė­ja že­mę. S. Skver­ne­lis yra vie­no­je lo­vo­je su Ra­mū­nu Kar­baus­kiu, ir kal­bė­ti apie kaž­ko­kį jo de­ši­nu­mą ne­ga­li­me. Po­li­ti­ne pra­sme jis yra kai­ry­sis kan­di­da­tas. Aš ti­kiuo­si, kad vis dėl­to vi­si jū­sų pa­mi­nė­ti kan­di­da­tai bus par­aš­tė­se, ir ti­kro­ji ko­va dėl pre­zi­den­to pos­to vyks tarp rim­tų par­ti­jų kan­di­da­tų. Ti­kiuo­si, cen­tro de­ši­nės kan­di­da­tas bus Tė­vy­nės są­jun­gos, ir jis var­žy­sis su rim­tos kai­rio­sios par­ti­jos kan­di­da­tu“, – LRT.lt dės­tė V. Va­len­ti­na­vi­čius.

Pa­sak MRU do­cen­to, TS-LKD kan­di­da­tai, ku­riuos ga­li­ma svars­ty­ti, yra V. Ušac­kas, I. Ši­mo­ny­tė ir Ž. Pa­vi­lio­nis. „Tu­rint to­kį pa­si­rin­ki­mą, ma­nau, bet ku­ris iš šių kon­ser­va­to­rių kan­di­da­tų yra ge­res­nis ir pri­im­ti­nes­nis nei „Fa­ce­book“ kan­di­da­tai“, – pri­dū­rė V. Va­len­ti­na­vi­čius.