Prezidentės strėlės skriejo į kairę
Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė tra­di­ciš­kai griež­tai apž­vel­gė dau­ge­lį vals­ty­bės gy­ve­ni­mo sri­čių. Ta­čiau ša­lies va­do­vės kal­bo­je, ki­taip nei anks­tes­niais me­tais, bu­vo gir­dė­ti pe­si­mis­ti­nių gai­dų ir aiš­kių su rin­ki­mais su­si­ju­sių užuo­mi­nų.

Va­kar pre­zi­den­tė D. Gry­baus­kai­tė pa­sku­ti­nį kar­tą šios ka­den­ci­jos Sei­mui pers­kai­tė sa­vo me­ti­nį pra­ne­ši­mą. Po­li­ti­kus jis nu­tei­kė skir­tin­gai: val­dan­tie­ji pik­ti­no­si esą ne­pel­ny­ta kri­ti­ka, opo­zi­ci­ja ne­slė­pė džiu­ge­sio dėl Vy­riau­sy­bei pa­žer­tų rim­tų prie­kaiš­tų. Po­li­to­lo­gai pa­si­ge­do kri­tiš­ko pra­ne­šė­jos žvilgs­nio į sa­vo pa­čios nu­veik­tus ir dar lau­kian­čius dar­bus.

Ko­dėl gy­ve­ni­mas ne­ge­rė­ja?

Pra­ne­ši­mą pre­zi­den­tė pra­dė­jo op­ti­mis­ti­ne na­ta, pa­žy­mė­da­ma, kad žings­nis po žings­nio įvei­kė­me la­bai su­dė­tin­gas – vals­ty­bės sta­bi­li­za­vi­mo, sau­gu­mo, ener­ge­ti­nės ne­prik­lau­so­my­bės ir fi­nan­si­nės at­sa­ko­my­bės – at­kar­pas. „Žen­gia­me į ge­res­nio gy­ve­ni­mo lū­kes­čių lai­ko­tar­pį. At­ro­dy­tų, jis kaip nie­ka­da pa­lan­kus Lie­tu­vai. Ta­čiau žmo­nės vi­sai tei­sė­tai po­li­ti­kų klau­sia, ko­dėl eko­no­mi­kos au­gi­mo re­zul­ta­tų ne­ma­ty­ti jų gy­ve­ni­me“, – sa­kė ji.

D. Gry­baus­kai­tės tei­gi­mu, at­ei­ties Lie­tu­vai, stra­te­gi­niams spren­di­mams ar iš­baig­toms struk­tū­ri­nėms re­for­moms ski­ria­ma vis ma­žiau lai­ko ir ener­gi­jos. Mū­sų ne­pa­lei­džia no­menk­la­tū­ri­nių pri­klau­so­my­bių liū­nas.

Anot pre­zi­den­tės, tu­ri­me pri­pa­žin­ti stra­te­gi­nį ne­įga­lu­mą ir grįž­ti prie so­li­džių tarp­tau­ti­nių ins­ti­tu­ci­jų Lie­tu­vai kas­met kar­to­ja­mų re­cep­tų: skur­do ir so­cia­li­nės at­skir­ties ma­ži­ni­mo, pen­si­jų sis­te­mos pert­var­kos, efek­ty­ves­nio mo­kes­čių su­rin­ki­mo, lanks­tes­nių dar­bo san­ty­kių, ino­va­ci­jų plė­tros, mo­ky­mo ko­ky­bės, svei­ka­tos sek­to­riaus op­ti­mi­za­vi­mo.

Sie­kia pri­vi­le­gi­jų ir lengvatų

D. Gry­baus­kai­tės nuo­mo­ne, bū­ti­nas po­li­ti­nių par­ti­jų su­si­ta­ri­mas dėl so­cia­li­nio sau­gu­mo. Ji ne­gai­lė­jo kri­ti­kos fias­ko pa­ty­ru­siam Ūkio mi­nis­te­ri­jos vers­lą kon­tro­liuo­jan­čių ins­ti­tu­ci­jų ma­ži­ni­mo pla­nui, svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mos par­aly­žiui, dėl ku­rio ša­lies gy­ven­to­jų svei­ka­tos ro­dik­liai – vie­ni blo­giau­sių Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES), iš vie­tos ne­ju­dan­čiai aukš­to­jo moks­lo pert­var­kai. Vals­ty­bės va­do­vė taip pat plie­kė ne­pa­kan­ka­mą Lie­tu­vos prog­re­są ino­va­ci­jų sri­ty­je – per 12 na­rys­tės ES me­tų šio­je sri­ty­je pa­sis­tū­mė­jo­me vos per vie­ną vie­tą, į moks­li­nius ty­ri­mus in­ves­tuo­ja­me tik 1 proc. bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to (BVP).

Pre­zi­den­tė pik­ti­no­si ir ne­efek­ty­viu vals­ty­bi­nių įmo­nių val­dy­mu – 9 mlrd. eu­rų ver­tės tur­to ir 40 tūkst. dar­buo­to­jų in­dė­lis į ša­lies eko­no­mi­ką sie­kia vos 3 proc. BVP. „Pri­si­den­giant vals­ty­bei svar­baus eko­no­mi­nio pro­jek­to sta­tu­su, sie­kia­ma tik pri­vi­le­gi­jų ir leng­va­tų. Šių įmo­nių lė­šo­mis per­ka­ma ži­niask­lai­da, jos tam­pa il­ga­me­te užuo­vė­ja par­ti­niams be­dar­biams, žmo­noms ir uoš­viams“, – tvir­ti­no ji.

Lais­vės ke­lias įpareigoja

D. Gry­baus­kai­tė ne­ap­len­kė ir ne­se­nų po­li­ti­nės ko­rup­ci­jos skan­da­lų. Jos ma­ny­mu, žmo­nių gy­ve­ni­mo ko­ky­bė pa­ge­rės, kai po­li­ti­nės sis­te­mos ne­slėgs įta­ri­mų kup­ra, par­ti­jos iš tie­sų at­si­nau­jins.

Dar grei­čiau šia kryp­ti­mi pa­suk­tu­me, jei už ko­rup­ci­nius nu­si­kal­ti­mus bū­tų tai­ko­mos at­gra­san­čios ir ža­lą at­per­kan­čios bau­dos, o Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja tap­tų „po­li­ti­nės sis­te­mos mo­ra­lės ser­gė­to­ja, o ne su­si­te­pu­sių­jų ba­lin­to­ja“, bū­tų de­po­li­ti­zuo­ta Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja.

Prieš ar­tė­jan­čius Sei­mo rin­ki­mus pre­zi­den­tė ak­cen­ta­vo, jog tie, ku­rie ver­žia­si juo­se da­ly­vau­ti, pri­va­lo tu­rė­ti rei­ka­lin­gų ži­nių ir aiš­kų at­sa­ko­my­bės su­pra­ti­mą, kad vė­liau, ski­riant į par­ei­gas, ne­rei­kė­tų rink­tis iš tri­jų ma­žiau­siai blo­gų kan­di­da­tų, jog iš anks­to ži­no­tu­me, kam pa­ti­ki­me vals­ty­bę.

„Sut­vir­ti­ni­mo šian­dien rei­kia ne tik slen­kan­čiam Ge­di­mi­no kal­nui, bet ir vals­ty­bės pa­ma­tams, ir žmo­nių pa­si­ti­kė­ji­mui Lie­tu­va. Pra­ras­ti ti­kė­ji­mą – reikš­tų iš­si­ža­dė­ti, at­si­ri­bo­ti ir pa­lik­ti sa­vo ša­lį li­ki­mo va­liai. Vals­ty­bės ar­chi­tek­tus ir ved­lius iš­si­ren­ka­me pa­tys. Lais­vės ke­lias įpa­rei­go­ja su­si­telk­ti ir ne­pa­ti­kė­ti jo ties­ti bet kam. Jis ves mus ge­ro­vės link, jei­gu tie­si­me jį ap­gal­vo­tai“, – tei­gė D. Gry­baus­kai­tė.

Sim­pa­ti­jos ir antipatijos

Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius ti­ki­no iš­gir­dęs ne pre­zi­den­tės at­as­kai­tą, o tik kri­ti­ką Vy­riau­sy­bei. „Tai ver­ti­nu kaip pra­ne­ši­mą, pa­da­ry­tą prieš ar­tė­jan­čius rin­ki­mus sie­kiant kuo la­biau su­kri­ti­kuo­ti Vy­riau­sy­bę, kad vi­suo­me­nė pa­ti­kė­tų tam ti­kra ne­tie­sa, ir rin­kė­jai per rin­ki­mus ne­igia­mai ver­tin­tų val­dan­čią­ją dau­gu­mą“, – sa­kė jis.

A. But­ke­vi­čius tvir­ti­no, kad di­džio­ji da­lis kri­ti­kos ten­ka bu­vu­siai kon­ser­va­to­rių Vy­riau­sy­bei, pri­ėmu­siai spren­di­mus, ku­rie lė­mė da­bar­ti­nę pa­dė­tį.

Val­dan­čio­sios Dar­bo par­ti­jos pir­mi­nin­kas Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis taip pat ma­no, kad D. Gry­baus­kai­tės me­ti­nis pra­ne­ši­mas bu­vo nau­din­gas opo­zi­ci­jai. Nors pre­zi­den­tė var­di­jo skan­da­lus, į ku­riuos įpai­nio­ti val­dan­tie­ji, ji ne­už­si­mi­nė apie įta­ri­mus ky­šio ėmi­mu bu­vu­siam opo­zi­ci­nio Li­be­ra­lų są­jū­džio ly­de­riui Eli­gi­jui Ma­siu­liui. „Vie­na ver­tus, pra­ne­ši­mą ver­ti­nu tei­gia­mai ir ma­nau, jog ge­rai, kad bu­vo su­dė­lio­tos tam ti­kros prob­le­mos. Ta­čiau gai­la, kad jos su­dė­lio­tos šiek tiek vien­pu­siš­kai ir aki­vaiz­džiai de­mons­truo­jant po­li­ti­nes sim­pa­ti­jas bei an­ti­pa­ti­jas ar­tė­jan­čių Sei­mo rin­ki­mų fo­ne“, – ko­men­ta­vo V. Ma­zu­ro­nis.

Opo­zi­ci­nės Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų pir­mi­nin­kas Gab­rie­lius Lands­ber­gis par­eiš­kė, kad šis D. Gry­baus­kai­tės me­ti­nis pra­ne­ši­mas – ant­ka­pis ket­ve­riems pra­ras­tiems me­tams. „Vy­riau­sy­bė yra po­li­tiš­kai ir mo­ra­liai ban­kru­ta­vu­si. Reikš­min­gų dar­bų ne­be­si­ti­ki ne tik opo­zi­ci­ja, bet ir vi­suo­me­nės bal­su kal­ban­ti pre­zi­den­tė“, – pa­brė­žė jis.

De­val­vuo­tas žanras

Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Al­gio Kru­pa­vi­čiaus nuo­mo­ne, šis D. Gry­baus­kai­tės pra­ne­ši­mas „e­ta­pi­nis“ ne­ta­po. Esą pre­zi­den­tas bent jau tam ti­kro­se sri­ty­se tu­rė­tų ro­dy­ti as­me­ni­nę at­sa­ko­my­bę ir ly­de­rys­tę. „Ne­pa­kan­ka to, jog ša­lies va­do­vas adek­va­čiai ir blai­viai ma­to su­sik­los­čiu­sią si­tua­ci­ją, jo at­sa­ko­my­bė – veik­ti, kad ta si­tua­ci­ja keis­tų­si čia ir da­bar“, – LŽ sa­kė po­li­to­lo­gas.

Pra­ne­ši­mo iš­skir­ti­nu­mas – dė­me­sys so­cia­li­nėms, švie­ti­mo, svei­ka­tos, vi­daus po­li­ti­nės sis­te­mos prob­le­moms. Tai, anot eks­per­to, nė­ra kaž­kas vi­siš­kai nau­ja, bet anks­čiau to­kių ak­cen­tų bū­da­vo ma­žiau. „Ki­tas da­ly­kas – tie­sio­gi­nė ir ne­tie­sio­gi­nė kri­ti­ka Vy­riau­sy­bei. Jos bu­vo daug ir įvai­riais as­pek­tais. Kri­ti­ka dau­giau­sia skam­bė­jo va­di­na­mą­ja Ezo­po kal­ba. Ta­čiau vi­sais at­ve­jais nei prem­je­ro, nei ku­rio nors ki­to val­dan­čio­sios dau­gu­mos po­li­ti­ko ar ly­de­rio var­das ne­mi­nė­tas“, – dės­tė A. Kru­pa­vi­čius.

Jis pa­žy­mė­jo, kad kal­bė­ji­mas apie po­li­ti­nės sis­te­mos prob­le­mas – ko­rup­ci­ją, juo­dą­sias bu­hal­te­ri­jas, skan­da­lus – iš es­mės tė­ra fak­tų kons­ta­ta­vi­mas. „Ki­ta ver­tus, tai po­žy­mis, kad vals­ty­bės va­do­vas nė­ra ati­trū­kęs nuo ti­kro­vės, adek­va­čiai ma­to, kas vyks­ta. Tai ge­rai. Bet blo­giau­sia pra­ne­ši­mo ži­nia ta, kad ne­ma­ty­ti pa­čios pre­zi­den­tės ly­de­rys­tės, as­me­ni­nės at­sa­ko­my­bės, ką ji ke­ti­na da­ry­ti“, – ver­ti­no pro­fe­so­rius. Iš es­mės tai ir sis­te­mi­nė pre­zi­den­to vie­tos bei vaid­mens po­li­ti­nė­je sis­te­mo­je prob­le­ma. „Ka­dai­se iš me­ti­nių pra­ne­ši­mų bu­vo ti­ki­ma­si stra­te­gi­nių įžval­gų, ne­to­li­mos at­ei­ties gai­rių ir bent jau tam ti­krų veiks­mų. Ne­at­si­tik­ti­nai ir po­li­ti­nis eli­tas, ir ži­niask­lai­da tuos pra­ne­ši­mus ap­ta­ri­nė­da­vo ke­lias die­nas ar sa­vai­tę. Pra­ne­ši­mų de­val­va­ci­ją ge­riau­siai at­spin­di tai, kad jų ap­ta­ri­mas ge­riau­siu at­ve­ju trun­ka pus­die­nį“, – kal­bė­jo A. Kru­pa­vi­čius.

Nu­si­vy­li­mo gaidos

Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to pro­fe­so­rius To­mas Ja­ne­liū­nas pre­zi­den­tės pra­ne­ši­mą pa­va­di­no vie­nu liūd­niau­sių iš vi­sų bu­vu­sių. Nors ja­me pa­mi­nė­ta ne­ma­žai po­zi­ty­vių da­ly­kų, po­li­to­lo­go nuo­mo­ne, iš ša­lies va­do­vės skli­do di­džiu­lio nu­si­vy­li­mo ir net pa­si­da­vi­mo emo­ci­ja. „Anks­čiau bent jau bu­vo pyk­tis ir no­ras ko­vo­ti. Šie­met – tar­si su­si­tai­ky­mas, kad ko­vo­ti su pel­ke ne­įma­no­ma“, – sa­vo įspū­džiais so­cia­li­nio tink­lo pa­sky­ro­je da­li­jo­si jis.

Taip pat T. Ja­ne­liū­nas mi­nė­jo, kad šis pra­ne­ši­mas – be­ne stip­riau­sias smū­gis so­cial­de­mo­kra­tams į pa­šir­džius. Esą nors tie­sio­giai ir ne­įvar­dy­ta, šios po­li­ti­nės jė­gos va­do­vau­ja­ma Vy­riau­sy­bė pre­zi­den­tės kal­bo­je aiš­kiai pa­vaiz­duo­ta kaip su­si­mo­vu­si. Po­li­to­lo­gas pa­brė­žė, kad pa­sta­rie­ji me­tai bu­vo iš­ties pa­lan­kūs eko­no­mi­niu as­pek­tu – au­gi­mą bu­vo ga­li­ma iš­nau­do­ti stip­ri­nant so­cia­li­nę ap­sau­gą ir ma­ži­nant vi­suo­me­nės gru­pių at­otrū­kį, ta­čiau nu­si­vy­li­mas vals­ty­be nė kiek ne­su­ma­žė­jo. „E­mig­ra­ci­jos au­gi­mas, ei­lės prie „Lidl“ – tik ke­li aiš­kūs ženk­lai. Ge­rai, kad rin­ki­mai bū­na bent kas ket­ve­rius me­tus. Blo­gai, kad ma­žai vil­čių, jog kas nors bus ki­taip ki­tus ket­ve­rius me­tus“, – sa­kė jis.

Pa­sek­mių ti­kė­tis neverta

Kaip vie­ną pra­ne­ši­mo trū­ku­mų Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Lau­ras Bie­li­nis įvar­di­jo tai, kad dė­me­sio be­veik vi­sai ne­skir­ta už­sie­nio po­li­ti­kos klau­si­mams. Apie juos už­si­min­ta tik tiek, kiek tai su­si­ję su sau­gu­mo ir ka­ri­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo rei­ka­lais. „Kad dip­lo­ma­ti­nis as­pek­tas bu­vo apei­tas, nė­ra ge­rai. Vis dėl­to pre­zi­den­tas at­sto­vau­ja Lie­tu­vai vi­sa­me pa­sau­ly­je, tai jo pre­ro­ga­ty­va. Ša­lies va­do­vas tu­rė­tų pa­sa­ky­ti, ką nu­vei­kė ir ko sieks“, – LŽ sa­kė jis.

Anot po­li­to­lo­go, šio pra­ne­ši­mo spe­ci­fi­ka – so­cia­li­nių klau­si­mų, ku­rie ak­tua­lūs vi­sai vi­suo­me­nei, ak­cen­ta­vi­mas. Pre­zi­den­tė, anot L. Bie­li­nio, kons­ta­ta­vo, kad Lie­tu­va jau pa­sie­kė ly­gį, kai ga­li­ma gal­vo­ti ne apie glo­ba­lius rei­ka­lus, o apie kon­kre­taus žmo­gaus gy­ve­ni­mą ir pa­ga­liau spręs­ti jam rū­pi­mus klau­si­mus.

Po­li­to­lo­gas pri­si­pa­ži­no lau­kęs, kaip pre­zi­den­tė įver­tins pa­sta­ro­jo me­to ko­rup­ci­nius po­li­ti­kos įvy­kius. Jo nuo­mo­ne, api­bend­rin­da­ma at­ski­rų po­li­ti­kų ko­rup­ci­nius nu­si­žen­gi­mus D. Gry­baus­kai­tė „tą bė­dą sa­vo­tiš­kai pri­me­tė vi­sai po­li­ti­nei sis­te­mai, ne­įvar­dy­da­ma nė vie­nos kon­kre­čios par­ti­jos“. „Taip su­men­ki­no vi­są par­ti­nę sis­te­mą. Ma­ny­čiau, tai rei­kė­jo da­ry­ti su­bti­liau“, – dės­tė L. Bie­li­nis.

Jo nuo­mo­ne, pra­ne­ši­mas bu­vo ak­tua­lus, pa­mi­nė­ta daug svar­bių prob­le­mų, ta­čiau jo­kių pa­sek­mių ti­kė­tis ne­rei­kia. „Jų ne­bus tol, kol val­dan­čio­ji dau­gu­ma ne­bend­ra­dar­biaus su pre­zi­den­te. Šiuo at­ve­ju ma­tau, kad rea­lūs san­ty­kiai pre­zi­den­tę sie­ja tik su at­ski­rais po­li­ti­kais, gal ne­di­de­le frak­ci­ja, bet ne su Sei­mo dau­gu­ma“, – tei­gė L. Bie­li­nis.


Teks­ti­nis blo­kas: 1

. . .

Pre­zi­den­tės me­ti­nio pra­ne­ši­mo akcentai

Vals­ty­bė pra­ran­da stra­te­gi­nę kryp­tį – dau­ge­ly­je sri­čių tryp­čio­ja­me vie­to­je ir skęs­ta­me vie­na­die­nė­je ru­ti­no­je.

Mū­sų ne­pa­lei­džia no­menk­la­tū­ri­nių pri­klau­so­my­bių liū­nas. O be­si­mur­dant ko­rup­ci­nė­je klam­py­nė­je pra­ran­da­mas ge­bė­ji­mas mąs­ty­ti ir veik­ti vals­ty­biš­kai.

Stra­te­gi­niai ap­sisp­ren­di­mai gy­vy­biš­kai svar­būs vals­ty­bės sėk­mei. Ta­čiau kol kas įval­dy­tas tik dar­bo gru­pių kū­ri­mo me­nas.

Dėl mū­sų žmo­nių so­cia­li­nio sau­gu­mo pa­vo­jaus var­pais vis gar­siau skam­bi­na ne tik tarp­tau­ti­niai eks­per­tai, bet ir ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos. Tar­si gy­ven­tu­me ka­ro zo­no­je.

Op­ti­mi­za­vi­mo pla­nų įgy­ven­di­ni­mas ap­len­kė ša­lies gy­dy­mo įstai­gas. Vis dar iš­lai­ko­me 94 li­go­ni­nes, nors treč­da­lis jų nuo­sto­lin­gos, ir tu­ri­me 38 proc. dau­giau lo­vų nei ES vi­dur­kis, nors treč­da­lis jų ra­jo­nuo­se – tuš­čios.

Nors abi­tu­rien­tų su­ma­žė­jo treč­da­liu, Lie­tu­va vis dar lei­džia sau pra­ban­gą tu­rė­ti 45 aukš­tą­sias mo­kyk­las ir 1800 stu­di­jų prog­ra­mų, kai ES vi­dur­kis – 5 uni­ver­si­te­tai mi­li­jo­nui gy­ven­to­jų. Ri­zi­kuo­ja­me tap­ti ne­raš­tin­ga vals­ty­be su aukš­tuo­ju iš­si­la­vi­ni­mu.

Pa­vie­niais at­ve­jais mū­sų moks­li­nin­kai ir vers­li­nin­kai ro­do kryp­tį pa­sau­liui, ta­čiau kryp­tin­gos vals­ty­bės po­li­ti­kos ino­va­ci­jų sri­ty­je trūks­ta.

Ša­liai ne­del­siant bū­ti­na ir to­lia­re­giš­ka mig­ra­ci­jos po­li­ti­ka, at­lie­pian­ti ne tik pa­sau­li­nės kri­zės ypa­tu­mus, bet ir trū­ku­mus dar­bo rin­ko­je. Kel­ro­džio rei­kia ir mū­sų žmo­nėms, ieš­kan­tiems ke­lio na­mo.

Į die­nos švie­są tei­sė­sau­gos trau­kia­mi ne­šva­rūs pi­ni­gai ir san­dė­riai – su­krė­ti­mas po­li­ti­nei sis­te­mai, bet tai nuo­sek­laus ko­rup­ci­jos at­si­kra­ty­mo ir oli­gar­chi­nės sa­vi­va­lės da­lis.