Prezidentė vetavo pataisas dėl atliekų deginimo jėgainių
Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ve­ta­vo ir grą­ži­no Sei­mui to­bu­lin­ti At­lie­kų tvar­ky­mo įsta­ty­mo pa­tai­sas, ku­rio­mis, anot jos, be jo­kių pa­grįs­tų ap­lin­ko­sau­gi­nių kri­te­ri­jų ap­ri­bo­ja­mos ga­li­my­bės Lie­tu­vo­je sta­ty­ti nau­jas at­lie­kų de­gi­ni­mo jė­gai­nes, taip pat pa­žei­džiant Kons­ti­tu­ci­jo­je įtvir­tin­tus ūki­nės veik­los lais­vės bei tei­sė­tų lū­kes­čių ap­sau­gos pri­nci­pus kves­tio­nuo­ja­ma jau sta­to­mų at­lie­kų de­gi­ni­mo jė­gai­nių at­ei­tis.

Seimo priimtos pataisos taip pat prieštarauja ekonomiškai efektyviai, moderniai ir saugiai Europos Sąjungos (ES) šalių atliekų tvarkymo praktikai, pranešė prezidentės spaudos tarnyba.

Pranešime pabrėžiama, kad dėl galimų neatitikčių Konstitucijai dar prieš priimant įstatymą parlamentarus įspėjo paties Seimo Teisės departamentas. Neigiamas išvadas pateikė ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) bei Europos teisės departamento, Vyriausybės ekspertai.

Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus bet kokios ūkinės veiklos apribojimai ar pakeitimai turi būti pagrįsti, adekvatūs, proporcingi ir nustatomi tik įstatymu, o ne Vyriausybės nutarimu. Anot prezidentės, Seimo priimtame įstatyme įtvirtintas teritorinis draudimas statyti atliekų deginimo įrenginius 20 kilometrų nuo gyvenamosios teritorijos yra niekuo nepagrįstas ir neužtikrina visuomenės sveikatos saugumo.

D. Grybauskaitė siūlo naujai statomiems atliekų tvarkymo objektams Lietuvoje, kaip ir daugelyje ES šalių, taikyti ne niekur Europoje nenaudojamus geografinius apribojimus, o įstatymuose numatytus griežčiausius aplinkosauginius taršos mažinimo bei visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimus. Deginamų atliekų kiekis taip pat turi būti kontroliuojamas – pagal ES direktyvas bent pusė atliekų privaloma perdirbti, o deginti tik perdirbimui netinkamas atliekas.

Be to, pasak šalies vadovės, Seimas neįvertino šio įstatymo pasekmių šilumos kainoms ir atliekų tvarkymo mokesčiams. Prezidentės nuomone, atliekų panaudojimo šilumai ir elektrai gaminti ribojimai skatins šilumos kainų didėjimą, o dėl sąvartynų perkrovos ir vis didesnių jų tvarkymo sąnaudų augs atliekų tvarkymo mokesčiai gyventojams.

Pranešime pažymima, kad Seimo sprendimas paneigia geriausias pasaulio atliekų tvarkymo praktikas. Dauguma šalių atsisako sąvartynų, o netinkamas perdirbimui šiukšles naudoja energijos gamybai. Vienos, Kopenhagos, Londono ir Skandinavijos šalių pavyzdžiai rodo, kad atliekų deginimas yra pigus ir saugus šilumos ir elektros gamybos bei efektyvus neperdirbamų atliekų tvarkymo būdas.

ES veikia 489 atliekų deginimo jėgainės, nutolusios vidutiniškai 3 kilometrų atstumu nuo miesto centro, teigiama pranešime.

Prezidentės teigimu, nuogąstavimai dėl aplinkos taršos gali ir turi būti suvaldyti, naudojant specialias apsaugos priemones ir taikant griežčiausius reikalavimus diegiamoms technologijoms.

Seimas Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas priėmė rugsėjo pabaigoje – už balsavo 62 Seimo nariai, susilaikė 7. Iš viso balsavime registravosi 72 parlamentarai. Tiek balsų užteko pataisoms priimti, nes anksčiau jas blokavo opozicija bei dalis valdančiųjų.

Pataisoms įsigaliojus, iškiltų grėsmė jau statomoms šimtamilijoninės vertės Vilniaus ir Kauno kogeneracinėms jėgainėms – Vilniuje atliekomis ir biokuru kūrenamą elektrinę stato energetikos grupė „Lietuvos energija“, o Kaune – kartu su Suomijos energetikos koncerno „Fortum“ įmone „Fortum Heat Lietuva“. Pastaroji jau degina atliekas Klaipėdoje.