Prezidentė: negali būti jokio dubliavimo su NATO
Lie­tu­va ne­pri­tars pa­siū­ly­mams di­din­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) ka­ri­nę in­teg­ra­ci­ją, jei­gu svars­to­mi pa­siū­ly­mai dub­liuos NA­TO funk­ci­jas, sa­ko pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė.

„Lie­tu­vos, Bal­ti­jos ša­lių ir dau­gu­mos ša­lių po­zi­ci­ja yra, kad ne­ga­li bū­ti jo­kio dub­lia­žo su NA­TO struk­tū­ro­mis ir ne­ga­li bū­ti kaž­ko nau­jo, kas ga­lė­tų ne­ig­ti ar­ba pa­neig­ti NA­TO bu­vi­mą. Vi­sus to­kius pa­siū­ly­mus mes blo­kuo­si­me“, – žur­na­lis­tams penk­ta­die­nį sa­kė ša­lies va­do­vė.

Ji tei­gė, kad ES ša­lys gi­lins sa­vo ka­riuo­me­nių bend­ra­dar­bia­vi­mą įvai­rio­se sri­ty­se, ta­čiau tai ne­tu­rė­tų reikš­ti nau­jų ka­ri­nių struk­tū­rų ES for­ma­te kū­ri­mo.

Prieš po­rą sa­vai­čių su­kur­ti bend­ras ES gink­luo­tą­sias pa­jė­gas pa­siū­lė Vi­šeg­ra­do ket­ver­to vals­ty­bės – Len­ki­ja, Slo­va­ki­ja, Veng­ri­ja ir Če­ki­ja. Kai ku­rias iš šių ša­lių stip­riai pa­lie­tė ne­le­ga­lių mig­ran­tų antp­lū­dis, nes jos ta­po tran­zi­to ša­li­mi į Pie­tų Eu­ro­pą at­vy­ku­siems im­ig­ran­tams per­si­kel­ti į tur­tin­ges­nes vals­ty­bes, kaip Vo­kie­ti­ja, Aus­tri­ja ar Šve­di­ja.

Pa­lai­ky­mą gi­les­nei ES ka­ri­nei in­teg­ra­ci­jai šią sa­vai­tę reiš­kė ir Vil­niu­je vie­šė­ju­si Vo­kie­ti­jos gy­ny­bos mi­nis­trė Ur­su­la von der Leyen.

„A­tė­jo lai­kas Eu­ro­pai ju­dė­ti į prie­kį ties Eu­ro­pos gy­ny­bos są­jun­gos kū­ri­mu. Žmo­nėms to rei­kia ir jie tei­sūs, nes kai ma­to­me mus su­pan­čias grės­mes, mes ži­no­me, kad jo­kia ša­lis sa­vo pa­stan­go­mis su tuo ne­su­sit­var­kys“, – sa­kė Vo­kie­ti­jos mi­nis­trė, pa­ti­ki­nu­si, kad to­kia są­jun­ga ne­bū­tų ku­ria­ma kaip NA­TO ati­tik­muo.

Bend­ros Eu­ro­pos Są­jun­gos ka­riuo­me­nės ini­cia­to­riai tei­gia, kad tai rei­ka­lin­ga rea­guo­jant į be­si­tę­sian­tį ne­le­ga­lių mig­ran­tų antp­lū­dį ir iš­au­gu­sią te­ro­riz­mo grės­mę. Ta­čiau ste­bė­to­jai sa­ko, kad įkū­rus to­kią struk­tū­rą Jung­ti­nių Vals­ti­jų įta­ka Eu­ro­pos sau­gu­mui ga­li tap­ti ma­žes­nė, o tai bū­tų pa­lan­ku kai ku­rioms Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­lims, be­si­lai­kan­čioms švel­nes­nės po­zi­ci­jos dėl Ru­si­jos.

Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to po­li­to­lo­gas L.Ko­ja­la BNS sa­kė, kad ne pir­mus me­tus bręs­tan­čiai, Pra­ncū­zi­jos ypač pa­lai­ko­mai idė­jai iki šiol prieš­ino­si Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė, ta­čiau da­bar šis klau­si­mas ga­li grįž­ti į ES dar­bot­var­kę, bri­tams nu­spren­dus pa­si­trauk­ti iš Bend­ri­jos.

„Jei­gu toks klau­si­mas bū­tų svars­to­mas, Lie­tu­va tu­rė­tų aiš­kiai ap­sib­rėž­ti ri­bo­ženk­lius, kad to­kia są­jun­ga bū­tų su­da­ro­ma ne­su­ma­ži­nant NA­TO vaid­mens ir ne­išs­tu­miant ame­ri­kie­čių iš Eu­ro­pos sau­gu­mo sis­te­mos, nes Lie­tu­va su­pran­ta, kad Jung­ti­nės Vals­ti­jos yra vie­nas es­mi­nių sau­gu­mo ga­ran­tų“, – tei­gė L.Ko­ja­la.

Vis­gi jis tvir­ti­no, kad pa­siū­ly­mams kol kas trūks­ta pra­kti­nio pa­grin­di­mo.

„Nie­kas ne­kal­ba apie pra­kti­nes, la­bai su­dė­tin­gas prob­le­mas, ku­rias rei­kia iš­spręs­ti – ko­kia bū­tų tų pa­jė­gų struk­tū­ra, kas bū­tų va­dai ir kaip jie bū­tų ski­ria­mi, koks bū­tų pa­jė­gų san­ty­kis su NA­TO“, – kal­bė­jo eks­per­tas.