Prezidentė apie pabėgėlius: nėra dokumentų – nėra prieglobsčio
Apie ne­le­ga­lią mig­ra­ci­ją net nė­ra ko kal­bė­ti, LRT ra­di­jui sa­ko pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė. Jos tei­gi­mu, jei žmo­gus ne­tu­ri do­ku­men­tų, jis ne­ga­li gau­ti prie­globs­čio, jei ne­no­ri re­gis­truo­tis, ne­ga­li gau­ti tei­sių ir ga­ran­ti­jų.

– Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­daus rei­ka­lų ir mig­ra­ci­jos mi­nis­trai šią sa­vai­tę vy­ku­sia­me po­sė­dy­je kal­bė­jo apie tai, kad dėl mig­ran­tų kri­zės ga­li tek­ti už­da­ry­ti Šen­ge­no zo­ną iki dve­jų me­tų. Ką Jūs ma­no­te apie tai?

– Pra­ei­ti me­tai bu­vo tie me­tai, kai rei­kė­jo pri­im­ti spren­di­mus. Eu­ro­pa vė­la­vo. Be­si­gin­čy­da­mi ir be­sis­tum­dy­da­mi, ku­ris la­biau proeu­ro­pie­tiš­kas ir la­biau so­li­da­rus, vė­la­vo­me pri­im­ti spren­di­mus ir juos įgy­ven­din­ti, bet ga­liau­siai spren­di­mai bu­vo pri­im­ti.

Bu­vo nu­spręs­ta su­stip­rin­ti iš­orės sie­nų ap­sau­gą, už­ti­krin­ti sie­nų kon­tro­lę, įkur­ti Eu­ro­pos sie­nų ir pa­kran­čių ap­sau­gos tar­ny­bą, skir­ti žmo­nių ir iš Lie­tu­vos, su­tvar­ky­ti eko­no­mi­nių mig­ran­tų grą­ži­ni­mo ir read­mi­si­jos pro­ce­dū­ras su tre­čio­sio­mis ša­li­mis to­kio­mis, kaip Tur­ki­ja ar Af­ri­kos ša­lys. Spren­di­mai bu­vo pri­im­ti, bet, de­ja, jie dar ne iki ga­lo įgy­ven­din­ti, to­dėl la­bai svar­bu kal­bė­ti apie le­ga­lios mig­ra­ci­jos, srau­tų su­val­dy­mą.

Apie ne­le­ga­lią mig­ra­ci­ją net nė­ra ko kal­bė­ti. Nė­ra do­ku­men­tų – nė­ra prie­globs­čio, nė­ra re­gis­tra­ci­jos ar­ba jai prieš­ina­ma­si – nė­ra jo­kių tei­sių ir ga­ran­ti­jų. To­kie pri­nci­pai tu­ri bū­ti įgy­ven­din­ti, jie tei­sė­ti, ko­rek­tiš­ki. Tie, kas at­vyks­ta į Eu­ro­pą, tu­ri lai­ky­tis šių rei­ka­la­vi­mų, to­dėl tu­ri­me pra­dė­ti nuo iš­orės sie­nų ap­sau­gos, vi­sų spren­di­mų įgy­ven­di­ni­mo.

Bū­ti­na griež­tin­ti pa­ti­kros tai­syk­les. Jei­gu rei­kia dve­jų me­tų, kad bū­tų už­ti­krin­tas mū­sų, Eu­ro­pos pi­lie­čių, vi­sų mū­sų ša­lių, sau­gu­mas, tai tu­ri bū­ti pri­ori­te­tas. Ne­ga­li­ma au­ko­ti sa­vo ša­lių žmo­nių sau­gu­mo dėl tų žmo­nių, ku­rie at­vyks­ta be do­ku­men­tų, ne­aiš­ku iš kur ir ne­no­ri, pa­vyz­džiui, bend­ra­dar­biau­ti ar­ba in­teg­ruo­tis, ne­si­lai­ko mū­sų įsta­ty­mų ir vyk­do nu­si­kals­ta­mas vei­kas.

Griež­tin­ti pa­ti­krą tur­būt bus ne­iš­ven­gia­ma. Be jo­kios abe­jo­nės rei­kia dirb­ti su tre­čio­sio­mis ša­li­mis: Tur­ki­ja, Af­ri­kos vals­ty­bė­mis. Rei­kia pa­dė­ti joms, pa­la­pi­nių mies­te­liams ša­lia kri­ti­nių zo­nų, žmo­nėms, kad jiems ne­rei­kė­tų ri­zi­kuo­ti ir vyk­ti į Eu­ro­pą. Rei­kia da­ry­ti įta­ką tai­kos de­ry­bų pro­ce­sui Si­ri­jo­je ir ki­to­se ša­ly­se, kad ne­bū­tų konf­lik­tų, skur­do ir ba­do.

Pir­miau­sia rei­kia dirb­ti ap­link Eu­ro­pą. [...] Daug su­nkiau ir bran­giau in­teg­ruo­ti žmo­nes Eu­ro­pos vi­du­je, ne­gu jiems pa­dė­ti jų ša­ly­je ar­ba ar­ti jų ša­lies. Ma­nau, kad ta kryp­ti­mi ir dirb­si­me to­liau. Tai ofi­cia­li Lie­tu­vos po­zi­ci­ja. Dau­ge­lio mū­sų kai­my­nių po­zi­ci­ja pa­na­ši. Ta kryp­ti­mi ir ju­dė­si­me.

– Ket­vir­ta­die­nį su­si­tin­ka­te su at­sa­kin­gų ins­ti­tu­ci­jų va­do­vais ap­tar­ti ko­vos su ko­rup­ci­ja, bet pa­na­šu, kad ne vis­kas vyks­ta taip, kaip no­rė­tų­si, ma­ži­nant ko­rup­ci­jos mas­tus. Ką da­ry­ti?

– Tu­ri­me ir kuo pa­si­džiaug­ti. Bu­vo pa­skelb­tas „Trans­pe­ran­cy In­ter­na­tio­nal“ ko­rup­ci­jos in­dek­sas. Lie­tu­va per me­tus pa­sis­tū­mė­jo į prie­kį. Jei­gu per­nai bu­vo­me 39 vie­to­je, da­bar jau pa­skelb­ta, kad Lie­tu­va uži­ma 32 vie­tą tarp vi­sų – be­veik 180 – pa­sau­lio vals­ty­bių. Stu­mia­mės į prie­kį. Prieš pen­ke­rius me­tus bu­vo­me ne­to­li 50 vie­tos. Iš tie­sų da­ro­mi ge­ri žings­niai į prie­kį.

Per vi­są šį lai­ko­tar­pį ir ma­no, ir abie­jų vy­riau­sy­bių ini­cia­ty­va bu­vo pri­im­ta daug an­ti­ko­rup­ci­nių įsta­ty­mų. De­ja, jų tai­ky­mas ir veiks­nu­mas nė­ra ge­ras. Ste­bint bau­dų sky­ri­mo si­tua­ci­ją, tie­siog ma­ty­ti, kad blo­gą­ja pra­sme ap­si­mo­ka kar­tais da­ry­ti ne­ge­rus da­ly­kus, nes bau­dos la­bai sim­bo­li­nės – ski­ria­ma ko­ne 10 proc. nuo ga­li­mos mak­si­ma­lios bau­dos.

2015 m. vi­du­ti­nė bau­da už ko­rup­ci­nę veik­lą sie­kė tik 4,5 tūkst. eu­rų. Tai de­šim­ta­da­lis mak­si­ma­lios bau­dos. Net ski­riant lais­vės at­ėmi­mo baus­mę, be­veik 80 proc. nu­teis­tų­jų ji ati­de­da­ma. Nu­teis­ta­sis nei mo­ka bau­dos, nei pa­ten­ka į lais­vės at­ėmi­mo vie­tą. Kol kas su­kčiai vis dar iš­lie­ka ne­bau­džia­mi ir iš­si­su­ka nuo at­sa­ko­my­bės.

Kal­bė­si­me apie tai, ką da­ry­ti, ar rei­kia nau­jų įsta­ty­mų, o gal jau vis­ko pa­kan­ka, gal tie­siog rei­kia pra­dė­ti juos įgy­ven­din­ti ir griež­čiau tai­ky­ti? O gal bau­das pa­di­din­ti? No­rė­siu iš­girs­ti vi­sų ins­ti­tu­ci­jų, ku­rios koor­di­nuo­ja ir dir­ba an­ti­ko­rup­ci­nė­je veik­lo­je, nuo­mo­nes ir pa­siū­ly­mus, nes tai mums vi­siems svar­bu. Ži­no­ma, da­ro­mi ge­ri žings­niai į prie­kį, bet tam, kad vals­ty­bė iš tie­sų nu­si­mes­tų ko­rup­ci­nes gir­nas nuo ko­jų, rei­kia dar dau­giau in­ves­tuo­ti, dar dau­giau dirb­ti ir vi­siems su­si­tel­kus mė­gin­ti gy­dy­ti šią pikt­žaiz­dę, ku­ri vi­soms ša­lims truk­do vys­ty­tis.

– Pre­zi­den­te, ne­se­niai lan­kė­tės Aly­taus ra­jo­ne, bend­ra­vo­te su so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mo­mis, so­cia­li­niais dar­buo­to­jais, ra­jo­no va­do­vais. Aly­taus ra­jo­nas – pa­vyz­di­nė sa­vi­val­dy­bė, pui­kiai spren­džian­ti so­cia­li­nes prob­le­mas. Ką da­ry­ti, kad to­kių pa­vyz­džių Lie­tu­vo­je bū­tų dau­giau?

– Ge­riau­si pa­vyz­džiai sek­ti­ni. Dėl to va­žia­vau, kad ga­lė­čiau apie tai ne tik gir­dė­ti, bet pa­ma­ty­ti. Aly­taus ra­jo­nas nu­spren­dė su so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mo­mis dirb­ti tri­mis kryp­ti­mis. Pir­mo­ji – vai­kų ap­sau­ga. Sie­kia­ma, kad nė vie­nas Aly­taus ra­jo­no vai­kas ne­bū­tų ati­duo­tas į vai­kų glo­bos na­mus. Net pa­ti sa­vi­val­dy­bė ža­da glo­bė­jui pri­mo­kė­ti pa­pil­do­mą 300 eu­rų su­mą prie to, ką duo­da vals­ty­bė – 190 eu­rų. Tai bū­tų da­ro­ma tik tam, kad, jei­gu at­si­tik­tų bė­da ir vai­kui rei­kė­tų ras­ti nau­ją šei­mą, to­kie glo­bė­jai jau tap­tų re­zer­vu. Pa­ti sa­vi­val­dy­bė ieš­ko to­kių glo­bė­jų ir ski­ria lė­šų.

An­tra kryp­tis, ku­ria ti­krai rim­tai dir­ba ši sa­vi­val­dy­bė, – smur­to pre­ven­ci­ja. Šie­met įsteig­ta mo­bi­li gru­pė, ku­riai pri­klau­so ir se­niū­nai, ir mo­ky­to­jai, ir po­li­ci­ja, ir so­cia­li­niai dar­buo­to­jai. Ši gru­pė ga­li bet ka­da va­žiuo­ti ir pre­ven­ciš­kai pa­si­žiū­rė­ti į so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mų si­tua­ci­ją. Be to, žmo­gus iš ra­jo­no, pa­skam­bi­nęs bet ku­riuo par­os me­tu, ga­li pa­pra­šy­ti pa­gal­bos ir ji bus su­teik­ta.

Tre­čia kryp­tis, kaip dir­ba sa­vi­val­dy­bė, tai gy­dy­mas nuo pri­klau­so­my­bių. Mes tik kal­ba­me, kaip gy­dy­si­me, drau­si­me, ne­lei­si­me, o Aly­taus sa­vi­val­dy­bė jau nuo 2011 m. vyk­do prog­ra­mą, gy­do nuo al­ko­ho­liz­mo so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mų at­sto­vus, jei­gu to­kių yra. Iš vi­so gy­dy­mo pro­ce­są pra­ėjo be­veik 400 žmo­nių. Da­bar kaip tik ma­to­me, kad gy­dy­mo nuo al­ko­ho­liz­mo pra­kti­ką jau mė­gi­na pe­rim­ti ir dar 10 sa­vi­val­dy­bių.

De­ja, re­ta sa­vi­val­dy­bė tu­ri aiš­kią stra­te­gi­ją kaip ir ką da­ry­ti. Tai­gi, nė­ra nei bend­ros me­to­di­kos, nei pa­ta­ri­mų. Spe­cia­lis­tų taip pat ne­pa­kan­ka. [...] Į Aly­tų kar­tu su ma­ni­mi va­žia­vo so­cia­li­nių rei­ka­lų mi­nis­trė. Kal­ba­me apie tai, kad vy­riau­sy­bės lyg­me­ny­je tu­ri bū­ti pri­im­ti spren­di­mai, [...] kaip dirb­ti su so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mo­mis.

No­riu pa­si­džiaug­ti, kad nuo va­sa­rio 1 d. So­cia­li­nių rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja taip pat nu­spren­dė tu­rė­ti pi­lo­ti­nį pro­jek­tą. Bus su­kur­ta mo­bi­li ko­man­da, ku­ri lan­ky­sis su­dė­tin­giau­sio­se sa­vi­val­dy­bė­se, mė­gins pa­dė­ti, pa­tar­ti, o, jei­gu ma­ty­si­me, kad toks po­rei­kis bus, gal­būt ir griež­čiau elg­tis su sa­vi­val­dy­bė­mis, ku­rios ne­su­sit­var­ko. So­cia­li­nių rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja su ta ko­man­da yra nu­ma­čiu­si lan­ky­tis de­šim­ty­je sa­vi­val­dy­bių. Iš­skir­tos bū­tent šios, nes jos pa­čios ri­zi­kin­giau­sios.

Ma­to­me, kad yra ge­rų pa­vyz­džių, yra iš ko mo­ky­tis, to­dėl rei­kia vi­siems pa­si­temp­ti ir in­ves­tuo­ti dau­giau į mū­sų sau­gu­mą. Ap­sau­go­mi tu­ri bū­ti ir vai­kai, ir nuo smur­to šei­mo­je ken­čian­tys žmo­nės, ži­no­ma, rei­kia pa­dė­ti ir at­si­kra­ty­ti skaus­min­gų pri­klau­so­my­bių, ku­rios ti­krai ža­lo­ja mū­sų vi­sų vi­suo­me­nę ir žmo­nių gy­ve­ni­mus.