Prezidentė apie kainas: neigiama verslo reakcija rodo, kad tiksliai pataikėme
Ne­igia­ma vers­lo reak­ci­ja į siū­lo­mas pa­tai­sas dėl kai­nų ir kon­ku­ren­ci­jos par­odo, kad tai iš tie­sų rei­ka­lin­ga, LRT RA­DI­JUI sa­ko pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė. Jos tvir­ti­ni­mu, Lie­tu­vo­je bau­dos vers­li­nin­kams ma­žiau­sios Eu­ro­po­je, o įsta­ty­muo­se – gau­su spra­gų, ku­rios lei­džia tų bau­dų iš­veng­ti. „Toks iš­anks­ti­nis ažio­ta­žas par­odė, kad čia iš ti­krų­jų bu­vo ni­ša, ku­ri bu­vo ne­sut­var­ky­ta, ir kad šios ke­tu­rios įsta­ty­mo pa­tai­sos, ku­rias aš siū­lau, tei­kiu, yra svar­bios ir rei­ka­lin­gos“, – tei­gia pre­zi­den­tė.

– Antradienį ryte išlydėsite popiežių. Daug kur jį lydėjote, kalbėjotės ir individualiai. Kaip apibendrintumėte vizitą?

– Turbūt tai sunkiausias klausimas, nes vizitas buvo toks daug ką aprėpiantis ir svarbus. Praktiškai vadinčiau jį kartos vizitu, nes po 25 metų priėmėme popiežių ir dar ypatingu metu – tai mūsų šimtmečio metai. Tai dėmesys ne tik Lietuvai, bet ir jos istorijai, skauduliams, mūsų likimui, holokausto aukoms, stalinizmo aukoms. Tiek daug koncentruotos minties ir vertybių viename vizite.

Turbūt čia jau daug kas diskutavo ir kalbėjo, kad šis vizitas turi daug simbolizmo, reikšmės, bet norėčiau dar atkreipti dėmesį ir į tai, kaip aš mačiau vizitą, kokį mačiau popiežių iš arti. Čia atsiranda ir tas žmogiškumo elementas.

Mačiau vadovą, ant kurio pečių yra didžiulė atsakomybės našta ne tik už mus visus, bet ir už Bažnyčią, jos praeitį, jos klaidas. Šis žmogus dabar neša didžiulį kryžių ir naštą už visus, kas padarė klaidų, už tai, kad jas reikia taisyti. Šis popiežius nebijo to daryti, jis nebijo apie tai kalbėti.

Jis mato didžiulį pasipriešinimą ir Bažnyčios viduje, ir išorėje. Jam nėra lengva. Tai, kad jis dar sugeba važinėti, matyti kitus [...] ir atlikti popiežiaus funkciją, yra tikrai be galo gražu. Labai gražu matyti, kaip žmogus sugeba ir nori tai daryti. Tai nėra lengva.

Kaip Lietuvos valstybės vadovė mačiau ir kitą popiežiaus vizito dalį, kuri mane taip pat ir stebino, ir žavėjo, ir kėlė didžiulį pagarbos jausmą šiam popiežiui. Tai išties labai daugialypis vizitas. Kiekvienas, kuris prisilietėme per įvairius kampus, kitaip tai matėme, bet, manau, visiems išliko ir liks neišdildomas įspūdis.

Noriu dar padėkoti visiems savanoriams, valdžios institucijoms, policijai, visiems žmonėms, kurie dalyvavo, kurie džiaugėsi, kurie padėjo vienas kitam, kad šis vizitas būtų sėkmingas. Mačiau jau ir spaudos apžvalgas užsienyje. Mačiau, kaip dirba popiežiaus aplinka, jo apsauga. Mačiau, kaip jie džiaugiasi, kad viskas vyksta sklandžiai, kad mes tikrai jau subrendusi, ori, gebanti organizuoti tokio lygio vizitus valstybė.

Buvo gražus jaunimo susitikimas Katedroje, kitur. Mes tikrai sugebame kultūringai surengti tokius labai aukšto lygio renginius. Taigi pasirodėme kaip labai įvairi, ori ir daug pasiekusi valstybė.

Žiūrėjau šiek tiek iš šono, mėginau įsivaizduoti, kaip popiežiaus aplinka ir popiežius mato mūsų šalį. Tikrai apimdavo pasididžiavimo jausmas Lietuva, mūsų žmonėmis. Pasidžiaukime būtent tuo.

– Iš tikrųjų tai daug kam paliko neišdildomą įspūdį, bet prie problemų vis tiek visada reikia grįžti. Pateikėte įstatymo pataisas dėl kainų ir konkurencijos. Matome, koks yra didžiulis verslo pasipriešinimas ir nenoras pripažinti, kad kainos didelės. Ar nenugalės vis dėlto verslas, kuris nemažins kainų, užsiims lobizmu ir galiausiai tos pataisos nebus priimtos?

– Kai tik išgirdau tokią verslo reakciją, labai apsidžiaugiau. Vadinasi, labai tiksliai pataikėme. Jau ir anksčiau esu siūliusi ir priėmėme mažinimo kartelę dėl koncentracijos įstatymų, bet dar yra erdvių, kur iš tiesų yra daug galimybių verslui išsisukti nuo baudų ir priežiūros.

Kai patikrinome mūsų baudų lygį su kitomis Europos valstybėmis, pamatėme, kad Lietuvoje jos pačios mažiausios ir kad norint išsisukti nuo baudų mokėjimo yra daug įstatyminių spragų. Europos bendradarbiavimo ir vystymo organizacija (EBPO), kurios nariais tapome, rekomenduoja labai daug dalykų, kuriuos dar galime įgyvendinti.

Kai patikrinome mūsų baudų lygį su kitomis Europos valstybėmis, pamatėme, kad Lietuvoje jos pačios mažiausios ir kad norint išsisukti nuo baudų mokėjimo yra daug įstatyminių spragų.

Iš tiesų visokie administraciniai ribojimai naudos neduoda, o mūsų rinkos ekonomikos šalyje vis dėlto per konkurencijos didinimą galima daryti tiesioginę įtaką kainų mažėjimui. Todėl ir teikiu dabar paketą iš keturių įstatymų, kur siūloma [įvesti] adekvačias (t. y. atitinkančias vieną ar kitą veiksmą) ir atgrasančias baudas, nes kol kas jos mažiausios Europoje.

Taip pat siūloma, kad tos baudos būtų neišvengiamos, t. y. kad nebūtų galima nuo jų išsisukti. Konkurencijos tarybos įpareigojimą sumokėti baudą reikia vykdyti iš karto, kad nebūtų tempimo, vilkinimo ir išsisukinėjimo.

Na, ir trečias pagrindinis pasiūlymas, kuris be galo svarbus, – kad visiems teisės aktų projektams būtų privalomas poveikio konkurencijai vertinimas. Dabar to nėra. Teisės aktai privalo skatinti, o ne riboti konkurenciją, nes konkurencijos ribojimas veda į kainų didėjimą.

Verslo reakcija labai gera. Vadinasi, tikrai reikia tai daryti. Tai yra dar vienas argumentas. Toks išankstinis ažiotažas parodė, kad čia iš tikrųjų buvo niša, kuri buvo nesutvarkyta, ir kad šios keturios įstatymo pataisos, kurias aš siūlau, teikiu, yra svarbios ir reikalingos.

– Bet ar verslas nepaveiks Seimo narių?

– Manau, kad neturėtų. Vyriausybė kaip tik šią savaitę nagrinės tam tikras priemones, kaip mėginti daryti įtaką ir mažinti kainų kilimą. Mano pataisos yra kaip papildymas tam, ką vyriausybė planuoja daryti, ir tai jokiu būdu neprieštarauja.

Teisės aktai privalo skatinti, o ne riboti konkurenciją, nes konkurencijos ribojimas veda į kainų didėjimą.

Politinis nusistatymas, kad matome daug piktnaudžiavimo kainų srityje ir rinkoje, yra akivaizdus. Manau, tiek vyriausybė, tiek aš, tiek didžioji Seimo narių dalis tikrai supranta, kad reikia mėginti didinti konkurenciją, mėginti legaliai daryti įtaką be jokių nesąmoningų ar klaidingų veiksmų, o atvirkščiai – skatinti konkurenciją, kad būtų galima skatinti kainų mažėjimą.

– Vykstate į Niujorką, kur sakysite kalbą Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje. Ką šiemet akcentuosite?

– Šiemet, kaip kasmet, vyksta vadinamoji JT savaitė, kurioje dalyvauja visi vadovai, kurie kalba, atstovauja savo šaliai. Šiemet ši savaitė turi temą, kaip paversti JT reikalingas visiems (tiek globalios lyderystės prasme, tiek įsipareigojimu taikioms ir teisingoms visuomenėms). Tai būtų pagrindinė tema.

Matome, kad globalias problemas tarptautinės organizacijos įveikia vis sunkiau. Atsiranda ir šalių, kurios nemano, kad daugialypė diplomatija yra reikšminga, save mėgina izoliuoti.

JT buvo sukurtos, kad padėtų visiems, kad visi būtų lygūs ir kad būtų garantuota taika ir pagalba toms pasaulio šalims, kurioms to reikia. Šiuo metu matome, kad tarptautinių organizacijų įtaka mažėja, jos kartais atsiranda skirtingų nacionalinių interesų akligatvyje, blokuojami JT saugumo tarybos sprendimai. Paskutiniai pavyzdžiai: paralyžius dėl Sirijos klausimų, dėl Ukrainos. Tai tik keli pavyzdžiai.

Ta tema ir kalbėsiu. Taigi šioje JT Generalinėje Asamblėjoje dalyvaus daugiau kaip 150 šalių vadovai. Mes visi kalbėsime apie tai, kaip toliau panaudoti daugiašalę diplomatiją, kad JT ir toliau galėtų atlikti sau iškeltą uždavinį, dėl kurio buvo sukurta.

– Moterų konferencijoje taip pat dalyvausite, ar ne?

– Taip. Mes, Lietuva, kartu su JT vadovais tai inicijuojame. Labai džiaugiuosi, kad JT generalinis sekretorius sutiko dalyvauti. Turėsime Kroatijos, Estijos, Maltos prezidentes, Norvegijos, Bangladešo premjeres, pasaulio banko vadovus. Taigi tikrai labai aukšto lygio atstovus.

Kalbėsime apie tai, kaip įgalinti moteris aktyviau dalyvauti ir duoti geresnį ir didesnį rezultatą savo visuomenėms ir pasauliui, kaip kovoti su nelygybe įvairiose srityse (tiek darbo rinkoje, tiek kitose).

Išties moters vieta pasaulyje, atskirų šalių visuomenėse, išlieka aktuali ir svarbi. Tas dėmesys, kokį mes gauname iš tarptautinių organizacijų, generalinio sekretoriaus ir kitų dalyvių yra svarbus. Tai rodo, kad Lietuva taip pat yra aktyvi šių įvairių iniciatyvų narė ir organizatorė.

– Kiek šis klausimas konkrečiai aktualus Lietuvai? Kokią situaciją matote Lietuvoje?

– Nnors ir žinome, kad įstatymai lygūs visiems, bet de facto atlyginimai kol kas dar skiriasi, moterys dar retai užima aukštus postus ne tik politikoje, bet ir privačiose įmonėse. Kol kas dar mūsų skaičiai tikrai neatrodo gerai, palyginus su europiniais vidurkiais. Taigi dar yra daug erdvės įgalinti mūsų moteris labiau savimi pasitikėti, o tai reiškia – ir duoti didesnę naudą mūsų visai Lietuvai.

– Vizito metu jūs perduosite Johno McCaino našlei jam skirtą Lietuvos valstybinį apdovanojimą. Mes jau daug kalbėjome apie jo reikšmę Lietuvai, bet dar kartą prisiminkime.

– Jo vardas išties iš karto aiškiai pasako, apie ką mes kalbame: tai ir JAV karo didvyris, ypatingas žmogus, ir Lietuvos draugas, kuriam buvo be galo svarbi Lietuva, mūsų saugumas. Didele dalimi nuo juo priklausė mūsų santykiai gynybos srityje su JAV.

Todėl jį apdovanojau valstybės ir mūsų žmonių vardu. Deja, jis jau nebegalėjo atvykti [apdovanojimo atsiimti], o dabar yra išėjęs. Todėl man bus didelė garbė perduoti šį apdovanojimą jo žmonai. J. McCainas tikrai mums išliks kaip drąsus, bekompromisis žmogus, kuriam tiesa ir žmogaus laisvės buvo svarbiausios.

Svarbiausia, kad jam rūpėjo ne tik JAV, bet ir mes jam buvome labai svarbūs. Todėl tai mūsų draugas, kuris mus rėmė, kurį mes visada prisiminsime ir būsime jam dėkingi.