Premjerui praverstų ramesnė retorika
Kai su­nai­ki­nus gar­so įra­šą Vy­riau­sy­bės kan­ce­lia­ri­jai pa­vy­ko nu­slėp­ti, ką apie žo­džio lais­vę bei Re­gis­trų cen­tro duo­me­nų tei­ki­mą ga­lė­jo kal­bė­ti prem­je­ras Sau­lius Skver­ne­lis, į vie­šu­mą iš­plau­kė anks­tes­nis jo pa­sa­ky­mas apie me­di­kų re­zi­den­tų pers­pek­ty­vas, pri­si­min­tas ir jo pra­šy­mas „už­kiš­ti bur­ną“ vie­nam par­la­men­ta­rui. To­kie prem­je­ro žo­džiai su­fle­ruo­ja, kad jo ko­man­da ne­su­ge­ba su­val­dy­ti ūmaus ly­de­rio emo­ci­jų pliūps­nio.

Socialiniame tinkle „Facebook“ žurnalistė Rita Miliūtė pasidalijo garso įrašu iš anksčiau vykusio gydytojų susitikimo su S. Skverneliu. Jame girdėti, kaip viena medikė teiraujasi premjero apie gydytojų rezidentų perspektyvas Lietuvoje ir teigia, jog po susitikimo kolegoms negalės pasakyti, kad jie liktų dirbti šalyje ir kad čia bus gerai, o vienas iš trijų valstybės vadovų rėžia: „Pasakykit, kad išvažiuotų.“

Pernai Seime svarstant alkoholio vartojimo ribojimo priemones, „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis pareiškė, kad iš parduotuvės išėję žmonės kiš alų po skverneliu. S. Skvernelis tai priėmė asmeniškai, kreipėsi į Seimo posėdžiui tada pirmininkavusią Rimą Baškienę ir paprašė, jog „šitam žmogui užkištų burną“. Daliai politikų ir politologų tokia premjero retorika – ne tik prasto tono, bet ir pavojingų tendencijų ženklas.

Neperžengė ribų

Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas sakė, kad nors Vyriausybės pasitarimas, kuriame atmestas pasiūlymas laikinai kompensuoti Registrų centro duomenų teikimą žiniasklaidai, buvo uždaras, jame dalyvavo Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė Aistė Žilinskienė.

„Ji girdėjo, ką sakė premjeras, matyt, jos galima klausti. Pats pasitarime nedalyvavau, bet man teko kalbėtis ir su ja, ir su kitais pasitarime dalyvavusiais asmenimis, niekada nebuvo minėta apie žodžio laisvę arba tai, kokią nuomonę dabar bandoma formuoti. Vienintelis dalykas, naratyvas, kuris buvo kartojamas, tas, kad žiniasklaida taip pat yra verslas, ir valstybė turi labai aiškiai žinoti, kodėl ji dotuos privatų verslą. Kiek žinau, buvo atsakyta, jog, taip, tai yra verslas, bet jis atlieka visuomeninę misiją. Kiek suprantu, klausimas tuo išsisėmė. Suprantu, jog buvo klausimų susisiekimo ministrui, premjeras buvo gana piktas, o tas pokalbis – gana emocingas, nes buvo aišku, kad laukto sprendimo dar bent savaitę nepavyks priimti. Manau, jis bus priimtas dabar“, – kalbėjo jis.

S. Malinauskas teigė pats dalyvavęs S. Skvernelio ir medikų susitikime, kurio įrašas šiomis dienomis pradėjo „suktis“ socialiniuose tinkluose, bei prisimenantis pokalbio kontekstą. Susitikimas vyko po medikų mitingo prie Vyriausybės. „Tame pokalbyje viena iš medikų atstovių, būtent rezidentų atstovė, iškėlė klausimą, kad labai daug jaunų medikų emigruoja, todėl ji norėtų paklausti, kokias geras žinias jiems galėtų perduoti. Ministras pirmininkas išvardijo, kad jau priimtas sprendimas dėl rezidentų algų ir stipendijų jungimo, kuris didintų jų draudžiamąsias pajamas, yra priimtas sprendimas bendrai dėl pajamų didinimo. Taip pat paminėjo, kad reformos, vykdomos dėl pajamų didinimo, yra susijusios su visų profesijų atstovais, ir medikai turėtų į tai atsižvelgti. Nuskambėjo replika, kad to nepakanka, apie tai buvo kalbėta anksčiau, ir jie norėtų naujų gerų žinių, nes kitaip galėtume paraginti rezidentus emigruoti. Tada ministras pirmininkas jausdamas spaudimą – tai nebuvo paprastas pokalbis – tiesiog atsakė, kad jeigu manote, jog reikia raginti rezidentus emigruoti, tai eikite ir darykite. Po to susitikimo buvo iškomunikuota, kad premjeras ragina rezidentus emigruoti. To niekada nebuvo“, – tikino S. Skvernelio patarėjas.

S. Malinauskas sutiko, kad minėtoje situacijoje premjeras reagavo emocingai. Tačiau esą reikia teisingai suprasti kontekstą ir tų žodžių prasmę. Klausiamas, ar vienas iš valstybės vadovų neturėtų būti santūresnis ir atsparesnis spaudimui, S. Skvernelio patarėjas teigė, kad savo žodžius ministras pirmininkas turėtų komentuoti pats.

„Tačiau žinau jo būdą. Kai kuriais atvejais jis kalba gana emocingai. Visada siūlau įsiklausyti ir įsigilinti į kontekstą. Bet kurio politiko pasakymas turėtų būti labai sausas ir formalus visose gyvenimo situacijose, nes kitu atveju, jį ištraukus iš konteksto, paėmus vieną sakinį ar žodį, galima paversti tam tikru galbūt įžeidimu kam nors arba suteikti visiškai kitokią prasmę“, – aiškino S. Malinauskas. Jis pakartojo, kad, pavyzdžiui, medikams pasakyti žodžiai buvo griežti, bet neperžengiantys ribų.

Arogantiškas požiūris

Visai kitaip galvoja opozicinio Liberalų sąjūdžio frakcijos narė Aušrinė Armonaitė. Pasidalijusi garso įrašu iš premjero ir medikų susitikimo, ji feisbuke parašė, kad premjerui reikėtų pasitraukti ir paieškoti darbo ne politikoje. S. Skvernelio elgesys esą rodo jo požiūrį į žiniasklaidos laisvę, jaunuosius medikus ir Lietuvos žmones apskritai. „Jam neatrodo vertybė, kad žmonėms reikia turėti priėjimą prie nešališkos žiniasklaidos, kuri galėtų vykdyti tyrimus ir turėtų juos pagrindžiančius duomenis. Jis taip pat neturi jokių sentimentų jauniesiems medikams, kurie labai daug mokosi ir kuriems svarbi perspektyva Lietuvoje, jie nori būti profesionalai šioje šalyje. Yra ironiškai, tarsi juokingai pasakyta: „Išvažiuok.“ Sakyčiau, tai parodo arogantišką požiūrį. Tikrai manau, kad premjerui reikėtų pagalvoti, ar jam verta dirbti politikoje“, – pabrėžė parlamentarė.

A. Armonaitės teigimu, turėdamas tokį požiūrį, kokį demonstruoja S. Skvernelis, politikoje toli nenueisi. Premjeras turi būti telkiantis, toks, kuriuo norėtųsi didžiuotis ir pasitikėti. Dabar neva yra priešingai. „Ką sako vien tai, kad daugybė Lietuvos žurnalistų prašė Vyriausybės pasitarimo įrašo, bet jis buvo sunaikintas? Jis juk buvo sunaikintas specialiai. Tai ne tik nepagarba, bet ir antidemokratinis veikimas, tai labai gąsdina“, – kalbėjo ji.

Jeigu niekas nesikeis, anot A. Armonaitės, „šviečiasi“ liūdnos perspektyvos. „Jeigu tai kartosis, o aš matau, kad nenorima matyti ar pripažinti savo klaidos, matysime daugiau tokių atvejų. Vieną dieną politikui Seimo salėje buvo pasakyta užčiaupti kitam žmogui burną, o kitą dieną bandoma užčiaupti žiniasklaidą. Jeigu pažiūrėtume, kaip Vengrijoje atslinko autoritarizmas, matytume, kad būtent taip, kaip dabar Lietuvoje“, – perspėjo ji.

Kultūros nereikalaujantis elgesys

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis teigė, kad toks S. Skvernelio elgesys ir retorika nepateisina aukšto posto, kurį jis užima. Tokias pareigas einantys asmenys, pasak politologo, turi jaustis atsakingi ne tik dėl vykdomų įstatymų, bet ir dėl žinios, kurią siunčia visuomenei savo veiksmais bei žodžiais. „Kartais tas žodis gali būti visai neutralus, bet padaryti didesnę įtaką nei realus valstybinis sprendimas. Todėl esant tokiame poste reikia labai atsakingai žvelgti į viską, ką darai ir sakai“, – pažymėjo jis.

L. Bielinio nuomone, pasirinkta elgesio ir kalbėjimo strategija negali neatitikti politiko charakterio. Politologas premjero nepažįsta, bet spręsdamas iš S. Skvernelio pasakymų spėjo, kad jo charakteris yra karštas. Kartu jis svarstė, kad Vyriausybės vadovas savo retorika gali bandyti įtikti tai visuomenės daliai, kuri politikus vertina ne pagal veiksmus, o pagal žodžius, atitinkančius jų lūkesčius. Populistiškai nusiteikę gyventojai esą vertina šeimininkišką, griežtą, kartais kaip brigadininko šiurkštų politinį stilių. „Ar toks S. Skvernelio kalbėjimas yra efektingas, pamatysime iš reitingų ir artėjančių rinkimų situacijų“, – sakė VDU profesorius.

L. Bielinis sutiko su opozicijos atstovų nuogąstavimais ir įžvelgiamu panašumu į tokias šalis kaip Vengrija. „Manau, jog toks komunikavimas su visuomene kaip pavyzdį rodo ne demokratinį, laisvą ir kultūringą elgesį, o tai, kad geriausias kelias į pergalę yra būtent toks demokratiją paneigiantis, kultūros nereikalaujantis elgesys ir kalbėjimas. Tuomet patys to nepastebėdami tyliai atversime duris į visai kitą politinį režimą“, – perspėjo politologas.