Premjero patarėjas pažeidė įstatymą
Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja (VTEK) va­kar nu­spren­dė, kad prem­je­ro pa­ta­rė­jas ener­ge­ti­kos ir ap­lin­kos ap­sau­gos klau­si­mais To­mas Ga­ra­si­ma­vi­čius pa­žei­dė Vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų de­ri­ni­mo vals­ty­bi­nė­je tar­ny­bo­je įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mus nu­sta­ty­ta tvar­ka ir ter­mi­nais dek­la­ruo­ti pri­va­čius in­te­re­sus.

VTEK nustatė, kad tuomečio premjero Algirdo Butkevičiaus patarėju įsidarbinęs T. Garasimavičius pateikė privačių interesų deklaraciją 2013 metų sausio 28 dieną. Ji ir vakar tebebuvo skelbiama VTEK duomenų bazėje. Į minėtas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas T. Garasimavičius buvo pakartotinai paskirtas nuo šių metų sausio 9 dienos, tačiau šios deklaracijos neatnaujino, nors turėjo tai padaryti per 30 dienų, nepriklausomai nuo to, ar keitėsi jo privatūs interesai, ar ne. VTEK atkreipė dėmesį, kad patarėjas anksčiau teiktoje deklaracijoje buvo netiksliai nurodęs savo pareigas, tad paragino T. Garasimavičių pateikti naują privačių interesų deklaraciją ir joje patikslinti savo pareigas.

Valstybės tarnyboje dirbantys asmenys, pripažinti pažeidę privačių interesų deklaravimą reglamentuojančias Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, vienus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos prašyta inicijuoti gerokai didesnės apimties tyrimą dėl Tomo Garasimavičiaus, tačiau ji apsiribojo laiku nepateikta premjero patarėjo deklaracija.

VTEK taip pat rekomendavo Vyriausybės kanclerei užtikrinti, kad visi tokias pareigas Vyriausybės kanceliarijoje pradėję eiti asmenys laikytųsi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų nustatyta tvarka ir terminais teikti privačių interesų deklaracijas.

Patarėjas turėjo per daug galių

Tyrimą, ar T. Garasimavičius nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų, etikos sargai pradėjo pagal Seimo nario Naglio Puteikio pranešimą. Tiesa, jis VTEK prašė inicijuoti gerokai didesnės apimties tyrimą, tačiau VTEK apsiribojo laiku nepateikta deklaracija.

Kaip rašė „Lietuvos žinios“ („Parlamentaras aptiko pilkąjį energetikos kardinolą“), T. Garasimavičius turėjo neįtikimai dideles galias: buvo ne tik premjero patarėjas energetikos ir aplinkos apsaugos klausimais, bet ir UAB „Lietuvos energija“ stebėtojų tarybos narys, taip pat šios įmonės Rizikų valdymo priežiūros bei Skyrimo ir atlygio komitetų narys. Pirmasis komitetas atsakingas už išvadų ir pasiūlymų dėl valdymo bei kontrolės sistemos, rizikos valdymo ir prevencijos priemonių įgyvendinimą, antrasis – už išvadų ir pasiūlymų dėl valdymo bei priežiūros organų narių skyrimo, valdybos veiklos vertinimą, atlyginimų, skatinimo politikos formavimą. Be to, T. Garasimavičius priklausė „Lietuvos energijos“ paramos fondo tarybai.

„Mano galva, premjero patarėjas neturėtų būti valstybės įmonės atlyginimų komiteto narys ir nustatinėti vadovams atlyginimų. Tai neeilinis atvejis. Pirmą kartą šalies istorijoje premjero patarėjas didžiausioje valstybės įmonėje užima svarbiausią postą. Realiai jis yra antras po vadovo. Iš tikrųjų T. Garasimavičius turėtų būti arba premjero patarėjas, arba tokios įmonės direktoriaus pavaduotojas. O dabar – toks šešėlinis nei vadovas, nei ne vadovas, bet nuo jo žodžio priklauso, kas toje įmonėje kokią algą ar premiją gaus“, – „Lietuvos žinios“ citavo N. Puteikį.

Parlamentaro įsitikinimu, T. Garasimavičiaus rankose sutelkta per daug galių, nors jis nėra rinktas šalies piliečių. „Ne politikai valdo ir priima sprendimus, o „Lietuvos energijos“ grupė pradėjo vykdyti savo atskirą politiką, kuri nėra susijusi su Vyriausybės politika“, – piktinosi N. Puteikis.

Galbūt trukdė kitų energetikos įmonių veiklai

Prašydamas VTEK pradėti tyrimą, N. Puteikis taip pat nurodė, kad T. Garasimavičiui viešai neteikiant turto ir pajamų deklaracijos duomenų, neįmanoma gauti informacijos, ar jis turėjo kokios nors materialinės naudos iš „Lietuvos energijos“ už aktyvų dalyvavimą įgyvendinant šios bendrovės projektus, susijusius su atliekomis kūrenamomis Vilniaus ir Kauno kogeneracinėmis jėgainėmis. „Ypač Kauno projekto ekonominis pagrindimas labai abejotinas, todėl vienintelis būdas kaip nors pateisinti šio objekto statybą yra konkurentų pašalinimas iš rinkos“, – pabrėžė Seimo narys.

Jo nuomone, T. Garasimavičius galbūt pasinaudojo savo tarnybine padėtimi veikdamas išskirtinai UAB „Lietuvos energija“ ir jos grupės įmonių naudai, taip pažeisdamas įstatymo pareigą dėl nešališkumo ir interesų konflikto vengimo, galbūt trukdė įgyvendinti kogeneracinių jėgainių, laimėjusių 2013 metais Kainų komisijos skelbtą aukcioną, projektus ir galbūt protegavo UAB „Lietuvos energija“, kurios stebėtojų tarybos nariu tuo metu buvo.

N. Puteikis nurodė ir kitus panašius atvejus, kai T. Garasimavičius galėjo pažeisti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą bei trukdyti kitų asmenų veiklai. Jis vaidino svarbų vaidmenį rengiant, svarstant ir priimant įstatymo projektą dėl vėjo elektrinių plėtros Baltijos jūroje, o Seimo Ekonomikos komitete svarstomą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektą pristatė ne Energetikos ministerijos atstovas, kaip formalus rengėjas, o T. Garasimavičius. Jis pats esą prisipažino nemažai prisidėjęs prie projekto rengimo.

Kaip informavo „Lietuvos energijos“ Korporatyvinės komunikacijos tarnybos direktorė Laura Šebekienė, visi T. Garasimavičiaus įgaliojimai šioje įmonėje nutrūko pasibaigus „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybos kadencijai liepos 22 dieną.