Premjeras dėl ES lėšų nusiteikęs optimistiškai
Prem­je­ras Sau­lius Skver­ne­lis, Briu­se­ly­je pri­sta­tęs Lie­tu­vos po­zi­ci­ją dėl nau­jo­sios ES dau­gia­me­tės fi­nan­si­nės prog­ra­mos, tei­gia, kad Lie­tu­va tu­ri ga­li­my­bių už­si­ti­krin­ti di­des­nę par­amą, ta­čiau daug kas pri­klau­sys nuo to­les­nių de­ry­bų. Pa­sak jo, bū­ti­na da­ry­ti vis­ką, kad de­ry­bos Lie­tu­vai baig­tų­si kuo pa­lan­kiau. 

Briuselyje premjeras susitiko su Europos Komisijos (EK) pirmininku Jeanu-Claude'u Junckeriu ir kitais atsakingais eurokomisarais, buvo aptarta sanglaudos politika, žemės ūkis, tapi pat energetikos projektų finansavimas.

„Matau perspektyvų ir vilčių, kad galime savo situaciją pasigerinti. Tikrai nenorėčiau šiandien atskleisti, tai yra pirmi susitikimai, pirmos reakcijos mūsų į pateiktus skaičius. (...) Pirmiausia išsakėme savo pozicijas, kas mums nepriimtina, kas mūsų netenkina, kokie mūsų prioritetai, tai buvo išgirsta, pasidalinta, kodėl toks biudžetas yra siūlomas Europos Komisijoje. (...) Dabar viskas priklauso nuo valstybių narių derybų, sąjungininkų paieškos, jų telkimo ir savo interesų apgynimo. Tai tas startas yra duotas“, – trečiadienį BNS sakė S. Skvernelis.

Pasak S. Skvernelio, pokalbiuose apie naują ES finansinę perspektyvą, buvo matyti EK pirmininko „palankumas ir geranoriškumas“.

Premjeras pabrėžė matantis EK paramą Lietuvos energetikos ir kitiems projektams: Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimui su žemyninės Europos tinklais, Ignalinos atominės elektrinės uždarymui. Jo teigimu, dirbama, kad EK pasiūlytas finansavimas jėgainės uždarymui didėtų.

„Labai svarbu, kad yra labai teisingas požiūris ir palaikymas mūsų energetiniuose, infrastruktūriniuose strateginiuose projektuose, tai labai svarbu. Aš kalbu apie sinchornizaciją, Ignalinos (atominės elektrinės – BNS) uždarymą, „Rail Baltica“ ir kitus infrastruktūrinius projektus. (...) Šiandien padarėme įdirbį ir darysime, kad ta suma būtų didesnė ir užtikrintų sklandų elektrinės uždarymą“, – sakė S. Skvernelis.

Premjeras įsitikinęs, kad politinis susitarimas dėl sinchronizavimo birželio pabaigoje bus pasirašytas.

„Esminiai dalykai, kad patvirtinta, jog tai yra ir jų (EK – BNS) prioritetas ir sprendimas politinis mėnesio pabaigoje bus padarytas. (...) Taip, net neabejoju, kad taip ir bus. Ir trys aspektai: sinchronizacija iki 2025 metų turi būti baigta, kryptis – per Lenkija, ir finansavimas šitam projektui būtinas ir bus skiriamas. O techninės detalės yra jau antrame plane“, – teigė premjeras.

Pasak Vyriausybės pranešimo, už klimato politiką ir energetiką atsakingas eurokomisaras Miguelis Arias Canete teigė, kad EK visapusiškai remia Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimą su žemynine Europa. Komisaras taip pat patvirtino EK įsipareigojimą užtikrinti Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo finansavimą.

M. A. Kanjetė teigė, kad Europos Komisijai pateikiant 552 mln. eurų Ignalinos AE uždarymo finansavimo pasiūlymą 2021–2027 metams, itin palankiai įvertintas Lietuvos Vyriausybės įsipareigojimas prie jėgainės uždarymo prisidėti nacionalinėmis lėšomis.

Vyriausybė teigia, kad kalbėdamasis su už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius atsakingu eurokomisaru Gunther Oettinger (Giunteriu Otingeriu), S. Skvernelis įvertino Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimui skirtą atskirą eilutę biudžete, tačiau pabrėžė, kad vis dėlto pateiktas finansavimo pasiūlymas (552 mln. eurų) – tik 70 proc. identifikuoto poreikio. Premjero teigimu, tai didelio masto projektas, kuriam visiškai įgyvendinti iki 2038 metų reikalinga nenutrūkstama ES parama, o jei nebus užtikrintas pakankamas finansavimas, nebus galima pradėti antrojo reaktoriaus išmontavimo darbų.

Ministras Pirmininkas atkreipė dėmesį, kad siūlymas vadinamosios sanglaudos politikos lėšas Lietuvai mažinti beveik ketvirtadaliu yra visiškai nepriimtinas.

2021–2027 metų Europos Sąjungos (ES) biudžete EK Lietuvos regioninei plėtrai praėjusią savaitę pasiūlė skirti 6,359 mlrd. eurų (einamosiomis kainomis, atsižvelgiant į infliaciją) – 12,9 proc. mažiau nei 2014–2020 metais (7,3 mlrd. eurų). Pasak Finansų ministerijos pranešimo, Lietuvai skirta parama mažėtų 24 proc. iki 5,6 mlrd. eurų, tačiau šis skaičius nurodomas 2018 metų kainomis, neatsižvelgus į infliaciją.

Su už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingu eurokomisaru Phil Hogan premjeras aptarė planuojamą ES finansinę paramą žemės ūkiui. Pasak Vyriausybės pranešimo, nors daugiamečiame Europos Sąjungos biudžete nuo 2021 metų EK siūlo paramą Lietuvos žemės ūkiui didinti 1,4 proc. ir Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių, kuriai finansavimas didėja, tačiau atsižvelgus į ilgalaikę perspektyvą Lietuva penktadaliu bus dar nutolusi nuo ES vidurkio. Tai esą kelia itin didelį susirūpinimą, be to, kelia nerimą ir tiesioginių išmokų suvienodinimo klausimas. P. Hoganas pažadėjo 17 mln. eurų paramą žemdirbiams, nukentėjusiems nuo gamtos reiškinių.

Vyriausybės teigimu, EK pirmininkas J.-C. Junckeris per susitikimą pasiūlė sudaryti darbo grupę, kuri padėtų dar papildomai derėtis dėl naujojo ES biudžeto prieš galutinius susitarimus, nes šiuo metu siūlomi skaičiai yra derybų pradžia. J.-C. Junckeris sutiko, kad naujajai ES finansinei perspektyvai ir biudžeto korekcijoms įtakos turi Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Bendrijos, tačiau tikino, kad į mažų ES šalių narių interesus vis dėlto bus atsižvelgta. J.-C. Junckeris taip pat įvertino žemės ūkio klausimų svarbą Lietuvai ir pažadėjo siekti geriausių rezultatų šioje srityje.