Prašo KT aiškintis, ar galima bausti už neteisėtą praturtėjimą
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo (LAT) Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus ple­na­ri­nė se­si­ja, nag­ri­nė­jan­ti ka­sa­ci­nę by­lą, nu­ta­rė kreip­tis į Kons­ti­tu­ci­nį Teis­mą iš­aiš­ki­ni­mo, ar Bau­džia­mo­jo ko­dek­so straips­nis, reg­la­men­tuo­jan­tis bau­džia­mą­ją at­sa­ko­my­bę už ne­tei­sė­tą pra­tur­tė­ji­mą, ne­prieš­ta­rau­ja Kons­ti­tu­ci­jai, ra­šo­ma LAT iš­pla­tin­ta­me pra­ne­ši­me spau­dai.

Pa­gal ver­ti­na­mą BK straips­nį yra bau­džia­mas as­muo, ku­ris tu­rė­jo nuo­sa­vy­bės tei­se šia­me straips­ny­je nu­ro­dy­tos ver­tės tur­tą, ži­no­da­mas ar­ba tu­rė­da­mas ir ga­lė­da­mas ži­no­ti, kad tas tur­tas ne­ga­lė­jo bū­ti įgy­tas tei­sė­to­mis pa­ja­mo­mis. 16 tei­sė­jų ko­le­gi­jai ki­lo abe­jo­nių, ar ši bau­džia­mo­jo įsta­ty­mo nuo­sta­ta ne­pa­žei­džia Kons­ti­tu­ci­jo­je įtvir­tin­tų nuo­sa­vy­bės tei­sių ap­sau­gos, pro­por­cin­gu­mo, ne­kal­tu­mo pre­zump­ci­jos, drau­di­mo su­teik­ti bau­džia­ma­jam įsta­ty­mui at­ga­li­nį vei­ki­mą, tei­si­nio aiš­ku­mo ir tei­si­nės vals­ty­bės pri­nci­pų.

To­kių abe­jo­nių ke­lia, pa­vyz­džiui, tai, kad bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė pa­gal šį straips­nį ga­li bū­ti tai­ko­ma as­me­niui, ne­pa­da­riu­siam ki­tos nu­si­kals­ta­mos vei­kos, nes šio nu­si­kal­ti­mo da­ly­ką ga­li su­da­ry­ti ir nuo­sa­vy­bės tei­se tu­ri­mas tur­tas, įgy­tas ne­nu­si­kals­ta­mu bū­du. Be to, įsta­ty­mas ne­rei­ka­lau­ja įro­dy­ti kon­kre­čių ne­tei­sė­tų vei­kų, ku­rio­mis bu­vo įgy­tas tur­tas, ir su­ku­ria si­tua­ci­ją, kai pa­ja­mų ne­tei­sė­tu­mas nu­sta­to­mas re­mian­tis ofi­cia­liai gau­na­mų pa­ja­mų sto­ka ir kal­ti­na­mo­jo ne­su­ge­bė­ji­mu įti­ki­na­mai pa­grįs­ti jų pa­kan­ka­mu­mą tu­ri­mam tur­tui įgy­ti. Iš­va­da apie pa­ja­mų ne­tei­sė­tu­mą grin­džia­ma prie­lai­da, kad vi­sa, kas ne­ga­lė­jo bū­ti įgy­ta tei­sė­to­mis prie­mo­nė­mis, bu­vo įgy­ta ne­tei­sė­tai. Ta­čiau tai ga­li bū­ti ver­ti­na­ma kaip įro­di­nė­ji­mo naš­tos per­kė­li­mas kal­ti­na­ma­jam bei va­do­va­vi­ma­sis prie­lai­do­mis nu­sta­tant as­mens kal­tu­mą.

Abe­jo­nių ke­lia ir tai, kad pa­gal nag­ri­nė­ja­mą įsta­ty­mą nė­ra svar­bu, ka­da ne­tei­sė­tas tur­tas bu­vo įgy­tas. Bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė nu­ma­to­ma ne tik už ty­či­nį, bet ir už ne­at­sar­gų ne­tei­sė­tą pra­tur­tė­ji­mą. Nors bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė už ne­tei­sė­tą pra­tur­tė­ji­mą įtvir­tin­ta sie­kiant su­ma­žin­ti sa­va­nau­diš­kų nu­si­kal­ti­mų eko­no­mi­nį nau­din­gu­mą ir pa­trauk­lu­mą, ta­čiau šio tiks­lo tu­ri bū­ti sie­kia­ma tik to­kio­mis tei­si­nė­mis prie­mo­nė­mis, ku­rios de­ra su pir­miau nu­ro­dy­tais kons­ti­tu­ci­niais pri­nci­pais.

Tei­sė­jų abe­jo­nes stip­ri­na ir tai, kad pa­na­šiai apib­rėž­tos bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės už ne­tei­sė­tą pra­tur­tė­ji­mą ne­nus­ta­to ki­tos Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bės na­rės. Kai ku­rių šių vals­ty­bių kons­ti­tu­ci­niai teis­mai pa­na­šias bau­džia­mų­jų įsta­ty­mų nuo­sta­tas pri­pa­ži­no prieš­ta­rau­jan­čio­mis ne­kal­tu­mo pre­zump­ci­jos pri­nci­pui.

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas su­stab­dė by­los nag­ri­nė­ji­mą iki kol bus gau­tas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mas. Dėl šio krei­pi­mo­si vie­nas iš by­lą nag­ri­nė­ju­sių tei­sė­jų pa­tei­kė at­ski­rą­ją nuo­mo­nę.