Pranešėjo statuso siekė septyni, gavo – keturi asmenys
Pa­gal šie­met įsi­ga­lio­ju­sią tvar­ką sep­ty­ni as­me­nys sie­kė pa­pil­do­mas ga­ran­ti­jas su­tei­kian­čio pra­ne­šė­jo sta­tu­so, jis su­teik­tas ke­tu­riems žmo­nėms.

„Iš viso (dėl pranešėjo statuso – BNS) kreipėsi septyni. Statusas suteiktas keturiems asmenims, o trims – ne“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė.

Teisėsauga neatskleidžia pranešėjais siekusių tapti asmenų tapatybių, tačiau pirmoji pranešėjo statusą gavusi kalėjimų sistemos pareigūnė Rasa Kazėnienė apie tai paskelbė pati.

Pernai kibernetinio saugumo spragas e. sveikatos sistemoje paviešinęs analitikas Darius Povilaitis sako ketinantis prašyti teisėsaugos pripažinti jį pranešėju.

„Šiuo metu su teisininkais svarstome, ar kreiptis“, – BNS sakė D. Povilaitis.

Taip jis siektų, kad būtų nutraukta baudžiamoji byla dėl viešai paskleistos informacijos, jog pasinaudojant e. sveikatos sistemos trūkumais galima prieiti prie kitų žmonių asmens duomenų.

Seimas 2017 metais priėmė Pranešėjų apsaugos įstatymą, skirtą apsaugoti asmenis, pranešusius apie korupciją ar kitokius pažeidimus valstybės įstaigose. Šių metų sausį įstatymas pradėjo galioti.

Pranešėjus draudžiama atleisti iš darbo, pažeminti pareigose, sumažinti atlyginimą, taip pat bauginti, priekabiauti ar grasinti susidoroti.

Be to, sistema numato galimybę pranešėjui likti anonimišku ir gauti už pranešimą pinigų, taip pat kompensaciją už patirtą žalą.

Pranešėjų apsaugos šalininkai sako, kad tai skatins gyventojus būti aktyviais ir neabejingais viešojo intereso pažeidimams, o įsigaliojęs įstatymas gali mažinti korupciją ir šešėlį.

Kritikai teigia, kad pranešėjai susiduria su didele rizika – vadovai gali manyti, kad pranešėjai yra nediskretiški ir jiems negalima patikėti jautrios informacijos, o pasiskelbę viešai pranešėjai gali pakenkti savo asmeniniam gyvenimui.