Prancūzijos Senato narė: Rusija yra partnerė
Ru­si­ja yra Pra­ncū­zi­jos par­tne­rė, bet ne drau­gė ir ji ne­ke­lia di­des­nės grės­mės NA­TO ir Eu­ro­pai, nei Is­la­mo vals­ty­bė, sa­ko Vil­niu­je vie­šė­ju­si Pra­ncū­zi­jos Se­na­to na­rė He­le­ne Con­way-Mou­ret.

„Ko­dėl Ru­si­ja tu­rė­tų bū­ti grės­mė? Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas nie­ka­da nė­ra pa­skel­bęs jo­kio par­eiš­ki­mo prieš ES ar Pra­ncū­zi­ją. Aš su­pran­tu žo­dį „part­ne­ris“ taip: par­tne­ris nė­ra drau­gas, par­tne­ris yra tas, su ku­riuo tu kal­bie­si. Ir jei jau kal­bie­si, tai ir iš­klau­sai“, – BNS sa­kė Pra­ncū­zi­jos Se­na­to Už­sie­nio rei­ka­lų, gy­ny­bos ir gink­luo­tų­jų pa­jė­gų ko­mi­si­jos ge­ne­ra­li­ne se­kre­to­rė.

Taip ji ko­men­ta­vo Pra­ncū­zi­jos pre­zi­den­to Fran­cois Hol­lan­de'o iš­sa­ky­tą po­zi­ci­ją NA­TO vir­šū­nių su­si­ti­ki­me, kad „Pran­cū­zi­jai Ru­si­ja nė­ra prieš­as, nė­ra grės­mė“ ir kad „Ru­si­ja yra par­tne­rė“, ku­ri kar­tais, kaip, pa­vyz­džiui, Kry­mo anek­si­jos at­ve­ju nau­do­ja jė­gą, „ku­rią mes pa­smer­kė­me“.

Se­na­to­rė pa­žy­mė­jo, kad „Ru­si­ja ne­ro­do jo­kių in­di­ka­ci­jų, jog no­rė­tų už­pul­ti Eu­ro­pą“. Tuo me­tu Is­la­mo vals­ty­bės koor­di­nuo­ja­mi ar įkvėp­ti te­ro­ris­ti­niai iš­puo­liai, jos tei­gi­mu, yra aki­vaiz­di tie­sio­gi­nė grės­mė. Kar­tu ji pri­mi­nė, jog ga­lio­ja NA­TO 5-asis straips­nis, nu­ma­tan­tis, jog už­puo­lus vie­ną al­jan­so vals­ty­bę, rea­guos vi­sos ša­lys.

„Tu­ri­me vis­ką. Ir jei kur nors yra ko­kių nors prob­le­mų, ma­nau, jau­triuo­se re­gio­nuo­se, Bal­ti­jos vals­ty­bės, gal­būt tu­rė­tų bū­ti ti­kros: taip, Pra­ncū­zi­ja tu­ri bran­duo­li­nį gink­lą, ku­ris ga­lė­tų bū­ti pa­nau­do­tas ma­si­niuo­se ka­ri­niuo­se veiks­muo­se. Bet rea­ly­bė­je, ma­nau, rei­kia bū­ti rea­lis­tiš­kiems ir įver­tin­ti grės­mę, ku­rią Ru­si­ja ga­li kel­ti šiuo me­tu ly­gi­nant su ta, ku­rią ke­lia žmo­nės, vie­šai nu­ro­dę, jog no­ri mus pul­ti ir ku­rie tai da­ro“, – kal­bė­jo se­na­to­rė.

Už gy­ny­bą ir gink­luo­tą­sias pa­jė­gas Se­na­te at­sa­kin­ga po­li­ti­kė pa­tiks­li­no, kad bran­duo­li­nis gink­las yra skir­tas „ap­sau­gai ir at­gra­sy­mui“, o ne puo­li­mui.

Ji taip pat tei­gia, jog Pra­ncū­zi­ja ir to­liau rems Lie­tu­vą siųs­da­ma ka­rius ir tech­ni­ką oro po­li­ci­jos mi­si­jai, taip pat 2018-ai­siais siųs kuo­pą (apie 150 ka­rių) į tarp­tau­ti­nį NA­TO ba­ta­lio­ną, nes „tai yra Eu­ro­pi­niu ly­giu pri­im­to su­si­ta­ri­mo da­lis“. Anot jos, Pra­ncū­zi­ja šį spren­di­mą pri­ėmė, nes ji „ti­ki Eu­ro­pos gy­ny­ba ir sau­gu­mu“.

Ver­tin­da­ma NA­TO vir­šū­nių su­si­ta­ri­mus, ji sa­ko, jog Eu­ro­pa „tu­ri bū­ti la­bai jau­tri tam, kaip mąs­to po­nas Pu­ti­nas“. Kar­tu ji pa­brė­žė, jog spren­di­mai par­odo Ru­si­jai, jog eg­zis­tuo­ja „rau­do­nos li­ni­jos, ku­rių ne­va­lia per­ženg­ti“.

„Nė­ra jo­kios prie­žas­ties si­tua­ci­jos su­prie­ši­ni­mui, pre­zi­den­to Pu­ti­no er­zi­ni­mui. Pre­zi­den­tas Pu­ti­nas iš­nau­do­ja tarp­tau­ti­nius rei­ka­lus sa­vo vi­daus po­li­ti­kos reik­mėms. Ma­nau, tu­ri­me bū­ti ti­kri dėl sa­vo įsi­ti­ki­ni­mų, kas mums ne­priim­ti­na. Tai tu­rė­tų bū­ti aiš­ku ir, ma­nau, tai yra aiš­ku jam, bet ne­per­ženg­ti šios ri­bos (...). Ma­nau, Ru­si­ja ži­no la­bai ge­rai šią ži­nią ir kur yra ri­bos“, – sa­kė ji.

„Štai ko­dėl Pra­ncū­zi­ja ti­ki dia­lo­gu su Ru­si­ja: ru­sai yra smar­kiai įsi­trau­kę į ope­ra­ci­jas Si­ri­jo­je, jie at­lie­ka ge­rą dar­bą, jų ka­riuo­me­nės tai­ki­niai yra taip pat ir „Is­la­mo vals­ty­bė“. Tai­gi, mums rei­kia ru­sų ir Ira­ne. Tai yra di­de­lė vals­ty­bė, be ku­rios mes ne­ga­li­me. Ne­ga­li­me ig­no­ruo­ti Ru­si­jos, tai bū­tų ne­tei­sin­ga. Tai­gi, mums pa­tiems spręs­ti, ar bus ger­bia­mi jų įsi­ti­ki­ni­mai, ste­bė­ti, kas juos er­zi­na ir to ne­da­ry­ti, bet kar­tu ir pra­neš­ti jiems, kas er­zi­na mus“, – dės­tė po­zi­ci­ją ji.

Se­na­to­rės nuo­mo­ne, an­ti­te­ro­ris­ti­nės koa­li­ci­jos Si­ri­jo­je dar­bas pa­si­tei­si­na – Is­la­mo vals­ty­bė silp­nė­ja, ma­žė­ja jos fi­nan­si­niai pa­jė­gu­mai. Ji svei­ki­no Lie­tu­vos įsi­trau­ki­mą į tarp­tau­ti­nes ka­ri­nes ope­ra­ci­jas, pa­vyz­džiui, ke­ti­nant siųs­ti į Ira­ką ins­truk­to­rius, taip pat da­ly­vau­jant ES mo­ky­mo mi­si­jo­je Ma­ly­je, kur Lie­tu­va yra iš­siun­tu­si tris ka­rius bei ti­ki­na, kad tai įpa­rei­go­ja „pa­si­temp­ti“ ir kai ku­rias di­džią­sias vals­ty­bes.

Kar­tu sa­ko ne­svars­tan­ti, ar Lie­tu­va tu­rė­tų tie­sio­giai įsi­trauk­ti į an­ti­te­ro­ris­ti­nės koa­li­ci­jos veik­lą Si­ri­jo­je siųs­da­ma sa­vo ka­riuo­me­nę.

„Ne man tai ver­tin­ti. Ma­nau, Lie­tu­va jau ro­do par­amą įvai­rio­se iš­orės ope­ra­ci­jo­se“, – kal­bė­jo ji.

Pa­klaus­ta, kaip ver­ti­na Va­ka­rų kri­ti­ką, jog Ru­si­jos at­akos Si­ri­jo­je nu­kreip­tos ne tik prieš ISIS, bet prieš su­ki­lė­lius, ku­rie ko­vo­ja su pre­zi­den­to Bas­ha­ro al As­sa­do re­ži­mu, H.Con­way-Mou­ret pa­brė­žė, jog Ru­si­ja vi­sa­da dek­la­ra­vo pa­lai­kan­ti pre­zi­den­tą.

„Pa­si­kar­to­siu, bet mes ne­ka­riau­ja­me su Si­ri­ja, mes ne­ka­riau­ja­me su Bas­ha­ru al As­sa­du. Ti­ki­me, kad bū­ti to­kiu ly­de­riu, ko­kiu jis yra – žu­dy­ti sa­vo žmo­nes – yra ne­tei­sin­ga ir Si­ri­ja bū­tų ge­res­nė be Bas­ha­ro. Bet mes su juo ne­ka­riau­ja­me“, – po­zi­ci­ją pa­kar­to­jo H.Con­way-Mou­ret.