Prancūzija įvertino V. Landsbergio nuopelnus
Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo pir­mi­nin­kas Vy­tau­tas Lands­ber­gis ap­do­va­no­tas Gar­bės Le­gio­no or­di­no Di­džiuo­ju Kry­žiu­mi.

Pra­ncū­zi­jos am­ba­sa­da Lie­tu­vo­je in­for­ma­vo, kad Pra­ncū­zi­jos pre­zi­den­tas Fran­çois Hol­lan­de rugp­jū­čio 26 die­ną ap­do­va­no­jo pro­fe­so­rių Vy­tau­tą Lands­ber­gį na­cio­na­li­nio Gar­bės Le­gio­no or­di­no Di­džiuo­ju Kry­žiu­mi. Am­ba­sa­dos žo­džiais, taip Pra­ncū­zi­ja par­ipa­ži­no ypa­tin­gus V. Lands­ber­gio is­to­ri­nius nuo­pel­nus tar­nau­jant Lais­vei, Eu­ro­pai ir Lie­tu­vai. Šia in­for­ma­ci­ja pa­si­da­li­jo Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų vie­šų­jų sky­riaus gru­pė.

V. Lands­ber­gio vi­suo­me­ni­nė-po­li­ti­nė veik­la įver­tin­ta dau­gy­be tarp­tau­ti­nių ap­do­va­no­ji­mų.

1991 m. jam pa­skir­tos Nor­ve­gų Tau­tos tai­kos, Pra­ncū­zi­jos Fon­da­tion du Fu­tu­re pre­mi­jos, Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos Tarp­tau­ti­nio lais­vės fon­do ap­do­va­no­ji­mas, Len­ki­jos skau­tų są­jun­gos gar­bės kry­žius.

1992 m. jis ga­vo Vo­kie­ti­jos Her­mann-Eh­lers-Preis, Es­ti­jos Res­pub­li­kos me­da­lį už nuo­pel­nus, o 1994 m. – Ka­ta­lo­ni­jos Kul­tū­ros Fon­do 9-ąją tarp­tau­ti­nę Ra­mon Llull pre­mi­ją.

1995 m. V. Lands­ber­gis ta­po Vo­kie­ti­jos šau­lių Šv. Se­bas­ti­jo­no or­di­no ka­va­lie­riu­mi. 1997 m. ap­do­va­no­tas Pra­ncū­zi­jos Gar­bės Le­gio­no II laips­nio or­di­nu.

1998 m. jis ga­vo Ita­li­jos Vi­bo Va­len­tia „Liu­di­ji­mo“ pre­mi­ją už įna­šą į Lie­tu­vos iš­si­lais­vi­ni­mą ir bu­vo ap­do­va­no­tas Lie­tu­vos Vy­tau­to Di­džio­jo pir­mo laips­nio or­di­nu bei Nor­ve­gi­jos Ka­ra­liš­ko­jo or­di­no „Už nuo­pel­nus“ Di­džiuo­ju kry­žiu­mi.

1999 m. V. Lands­ber­gis ap­do­va­no­tas Len­ki­jos Res­pub­li­kos Di­džio­jo Kry­žiaus or­di­nu, UNES­CO me­da­liu už in­dė­lį de­mo­kra­ti­jos plė­to­ji­me bei ko­vo­je už žmo­gaus tei­ses, Mal­tos or­di­no Nuo­pel­nų or­di­no Di­džiuo­ju kry­žiu­mi, Grai­ki­jos Gar­bės or­di­no Di­džiuo­ju Kry­žiu­mi, Ko­mu­niz­mo Au­kų Me­mo­ria­lo Fon­do Tru­ma­no-Rei­ga­no Lais­vės ap­do­va­no­ji­mu, 2000 m. – Fran­ko­fo­ni­jos Ple­ja­dos or­di­nu (Pra­ncū­zi­ja), 2001 m. – Tri­jų Žvaigž­džių (2 laips­nio) or­di­nu (Lat­vi­ja), 2002 m. – Ma­ri­jos že­mės kry­žiaus pir­mo­jo laips­nio or­di­nu (Es­ti­ja), 2003 m. – Vy­tau­to Di­džio­jo or­di­nu su auk­so gran­di­ne ir Vo­kie­ti­jos Sak­so­ni­jos že­mės par­la­men­to Kons­ti­tu­ci­niu me­da­liu.

2004 m. jam pa­skir­ta JAV Lie­tu­vių fon­do Dr. An­ta­no Raz­mos var­do Vi­suo­me­ni­nė pre­mi­ja. 2005 m. Eu­ro­pos Liau­dies par­ti­jos – Eu­ro­pos de­mo­kra­tų gru­pė Eu­ro­pos Par­la­men­te ap­do­va­no­jo V. Lands­ber­gį Ro­ber­to Schu­ma­no me­da­liu.

Už il­ga­me­tę veik­lą ska­ti­nant dia­lo­gą Eu­ro­po­je 2007 m. pro­fe­so­rius ap­do­va­no­tas Kar­lo IV Eu­ro­pos me­da­liu, o 2008 m. Oran­ge-Na­sau ri­te­rio di­džiuo­ju kry­žiu­mi (Ny­der­lan­dai).