Popiežius kviečia į ekologinį atsivertimą
Va­kar Va­ti­ka­ne po­pie­žius Pra­nciš­kus pri­sta­tė an­trą­ją sa­vo en­cik­li­ką „Lau­da­to Si', apie rū­pi­ni­mą­si mū­sų bend­rais na­mais“. Jo­je pa­sau­lio kle­bo­nu va­di­na­mas pon­ti­fi­kas pa­kvie­tė ti­kin­čiuo­sius ir vi­sus ge­ros va­lios žmo­nes at­si­sa­ky­ti bea­to­dai­riš­ko var­to­ji­mo ir at­sig­ręž­ti į varg­šus.

Po­pie­žių mo­ky­mas ne tik ti­kė­ji­mo, mo­ra­lės, bet ir so­cia­li­niais klau­si­mais pra­dė­tas 1891 me­tais, iš­lei­dus Leo­no XIII en­cik­li­ką „Re­rum No­va­rum“. Ta­čiau apie kli­ma­to kai­tą, pri­ėji­mą prie ge­ria­mo­jo van­dens, bio­lo­gi­nę įvai­ro­vę, ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­tus or­ga­niz­mus ar eko­lo­gi­nį švie­ti­mą Ro­mos vys­ku­pas to­kiu bū­du pra­bi­lo pir­mą kar­tą Baž­ny­čios is­to­ri­jo­je.

Siū­lo nau­ją są­ži­nės sąskaitą

Vil­niaus ar­ki­vys­ku­pas me­tro­po­li­tas Gin­ta­ras Gru­šas va­kar sa­kė, kad nau­jau­sias, be­veik 200 pus­la­pių po­pie­žiaus do­ku­men­tas, ku­ris yra įna­šas į Baž­ny­čios mo­ky­mą, kal­ba apie in­teg­ra­lią eko­lo­gi­ją. Pa­sak ar­ki­vys­ku­po, es­mi­nis po­pie­žiaus ke­lia­mas klau­si­mas yra tai, ko­kį pa­sau­lį no­ri­me per­duo­ti at­ei­ties kar­toms. Pa­brė­žia­ma, kad da­bar­ti­nes ap­lin­ko­sau­gos prob­le­mas su­kė­lė žmo­gus, ne­si­ten­ki­nan­tis sa­vo vie­ta pa­sau­ly­je. Iš to ky­la vien­kar­ti­nio nau­do­ji­mo, ar­ba iš­me­ti­mo, kul­tū­ra, pa­tei­si­nan­ti bea­to­da­riš­ką eik­vo­ji­mą.

Po­pie­žiaus tei­gi­mu, eko­no­mi­nė plė­tra, nau­jos tech­no­lo­gi­jos, fi­nan­si­nės sis­te­mos pa­ver­gia žmo­nes ir jų ap­lin­ką, to­dėl rei­kia at­si­vers­ti. „At­si­ver­ti­mą daž­nai su­vo­kia­me tik dva­si­ne pra­sme, o po­pie­žius iš­ke­lia, kad mū­sų san­ty­kis su kū­ri­ni­ja yra tei­sin­go gy­ve­ni­mo su­vo­ki­mo da­lis. Ne­tgi pa­brė­žia, kad tai tu­rė­tų at­si­ras­ti mū­sų są­ži­nės sąs­kai­to­je“, – po­pie­žiaus min­tis ko­men­tuo­ja G. Gru­šas. Ki­taip ta­riant, ka­ta­li­kai, reng­da­mie­si iš­pa­žin­čiai, tu­rė­tų ap­mąs­ty­ti ne tik sa­vo san­ty­kį su Die­vu bei ki­tais žmo­nė­mis, bet ir su gam­ta. Tai ne nau­jo­vė, po­pie­žius Pra­nciš­kus tik pa­brė­žia tai, ko Baž­ny­čia mo­kė ir anks­čiau.

Krei­pia­si į galinguosius

Su en­cik­li­kos ang­liš­ka san­trau­ka su­si­pa­ži­nęs pro­fe­so­rius Vy­tau­tas Lands­ber­gis va­kar sa­kė pa­ga­liau su­pra­tęs, ko­dėl Baž­ny­čios va­do­vas pa­si­rin­ko bū­tent šio šven­to­jo var­dą sa­vo pon­ti­fi­ka­tui. Pa­sak po­li­ti­ko, nau­jau­siu do­ku­men­tu Pra­nciš­kus bel­džia­si į žmo­ni­jos są­ži­nę ir pri­me­na, kad gam­ta taip pat die­viš­ka, to­dėl žmo­gus yra už ją at­sa­kin­gas. „My­lė­ti Die­vą – tai my­lė­ti kū­ri­ni­ją, o nio­ko­ti ap­lin­ką – nai­kin­ti pa­čiam sa­ve“, – kal­bė­jo V. Lands­ber­gis. Jis pa­žy­mė­jo, kad žmo­gus yra pir­miau gam­tos, ta­čiau nė­ra už ją vir­šes­nis.

Prof. V. Lands­ber­gio tei­gi­mu, į po­li­ti­ką ir vers­lą per daug su­si­tel­kę žmo­nės pa­me­ta pa­ma­ti­nius da­ly­kus. Bū­tent į vers­li­nin­kus bei po­li­ti­kus po­pie­žius ir krei­pia­si, ne­gai­lė­da­mas kri­ti­kos pa­sau­lio ly­de­riams: „Pas­ta­rų­jų me­tų vir­šū­nių su­si­ti­ki­mai ap­lin­kos klau­si­mais ne­pa­tei­si­no lū­kes­čių.“ Be­je, en­cik­li­ka pa­si­ro­do šį­met, kai lap­kri­tį Par­yžiu­je vyks Jung­ti­nių Tau­tų kli­ma­to kai­tos kon­fe­ren­ci­ja.

Pri­me­na Šiau­rės sko­lą Pietums

Šven­ta­sis Tė­vas ša­lia ap­lin­ko­sau­gos klau­si­mų ap­ta­ria ir tarp­tau­ti­nius san­ty­kius. Anot jo, pa­sau­ly­je eg­zis­tuo­ja „e­ko­lo­gi­nė sko­la“: eko­no­miš­kai stip­res­nių Šiau­rės ša­lių at­sa­ko­my­bė dėl kli­ma­to kai­tos di­des­nė nei esan­čių­jų pie­tuo­se. Pa­sak G. Gru­šo, po­pie­žius pra­dė­ti dia­lo­gą kvie­čia vals­ty­bių va­do­vus, vers­lo at­sto­vus, moks­li­nin­kus, pri­min­da­mas, koks svar­bus ša­lių so­li­da­ru­mas. At­krei­pia­mas dė­me­sys, kad per men­kai rea­guo­ja­ma ir į iš­ti­sų tau­tų pa­ti­ria­mas dra­mas. Eko­lo­gi­nė ir so­cia­li­nė kri­zė – ne dvi at­ski­ros, o vie­na, ta pa­ti.

„Po­pie­žiaus da­ro­ma jung­tis tarp varg­šų ir ap­lin­kos jau­di­na. Var­to­ji­mo kul­tū­ra, ku­rią ren­ka­mės, tu­ri tas pa­čias pa­sek­mes ir eko­lo­gi­jai, ir so­cia­li­nei sri­čiai“, – tei­gė Vil­niaus ar­ki­vys­ku­pi­jos „Ca­ri­to“ di­rek­to­rius Li­nas Ku­ku­rai­tis. Jis sa­kė ki­to ke­lio ne­ma­tan­tis, tik kvies­ti da­ry­ti tai, ką kvie­čia ir po­pie­žius. L. Ku­ra­čio tei­gi­mu, žmo­nės pa­tys tu­rė­tų glo­bo­ti varg­šus na­tū­ra­lio­je ap­lin­ko­je, o ne pa­lik­ti juos so­cia­li­niams dar­buo­to­jams.

Leng­va­bū­diš­kai at­mes­ti negalima

Ypa­tin­gu po­pu­lia­ru­mu pa­si­žy­min­čio po­pie­žiaus do­ku­men­tas sa­vai­tės pra­džio­je bu­vo nu­te­kin­tas ita­lų žur­na­lo „L‘Esp­res­so“, ta­čiau de­ba­tai dėl jo te­mos vie­šo­jo­je erd­vė­je pra­si­dė­jo kur kas anks­čiau. Pa­si­gir­do pa­čių ka­ta­li­kų kri­ti­kos dėl po­pie­žiaus po­zi­ci­jos kli­ma­to kai­tos klau­si­mu. Pa­brė­žia­ma, kad jis nė­ra šios sri­ties eks­per­tas, esą tai - po­li­ti­nis klau­si­mas. Be to, esa­ma kur kas svar­bes­nių te­mų, pa­vyz­džiui, Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se per­se­kio­ja­mi krikš­čio­nys. „Tai ne pir­ma svars­ty­mų su­kė­lu­si en­cik­li­ka“, – sa­kė G. Gru­šas. Jo nuo­mo­ne, šio do­ku­men­to tu­ri­nys pa­tvir­ti­na tai, ką ma­tė­me anks­čiau, – po­pie­žiui svar­biau­sia ak­ty­vi Baž­ny­čios dis­ku­si­ja, ku­rio­je at­sklei­džia­mas tei­sin­gas ke­lias.

Ar­ki­vys­ku­pas pa­žy­mė­jo, jog ka­ta­li­ky­bės is­to­ri­jo­je yra bu­vę at­ve­jų, kad pa­si­ro­džius en­cik­li­kai pa­kei­čia­mas ar­ba pa­pil­do­mas ka­te­kiz­mas. Taip at­si­ti­ko 1968 me­tais, kai bu­vo pa­vie­šin­ta Pa­uliaus VI en­cik­li­ka „Hu­ma­nae vi­tae“ dėl mir­ties baus­mės klau­si­mo. Tie­sa, mi­nė­tas do­ku­men­tas ta­po il­gų ir aš­trių de­ba­tų vie­šo­jo­je erd­vė­je ob­jek­tu ir dėl mo­ky­mo apie kon­tra­cep­ci­ją.

„Ka­ta­li­kui ne­de­ra leng­va­bū­diš­kai at­mes­ti mo­ky­mą“, – tei­gė G. Gru­šas. Anot jo, ne­pri­ta­rian­tie­ji po­pie­žiaus Pra­nciš­kaus iš­dės­ty­toms min­tims pri­va­lo do­ku­men­tą pri­im­ti, ap­mąs­ty­ti ir ras­ti ge­rai ap­gal­vo­tų ar­gu­men­tų, jei vis dėl­to lai­ky­sis ki­to­kios nuo­mo­nės. „Jis įpa­rei­go­ja ma­žų ma­žiau­siai dva­si­niu lyg­me­niu“, – pa­brė­žė Vil­niaus ar­ki­vys­ku­pas me­tro­po­li­tas.

Pon­ti­fi­kas do­ku­men­te ci­tuo­ja ne tik sa­vo pirm­ta­kus bei šven­tuo­sius, kaip jau yra įpras­ta, ta­čiau ir daug dė­me­sio ski­ria Kons­tan­ti­no­po­lio pa­triar­cho Bal­tra­mie­jaus dar­bui šio­je sri­ty­je. Tai ro­do, kad ši te­ma, kaip sa­kė G. Gru­šas, ar­ti­ma ne vien ka­ta­li­kams.

Tai an­tro­ji tre­čius me­tus Ka­ta­li­kų baž­ny­čiai va­do­vau­jan­čio ar­gen­ti­nie­čio Jor­ge Ma­rio Ber­gog­lio en­cik­li­ka. Pir­mo­ji „Lu­men Fi­dei“, iš­leis­ta 2013-ai­siais, par­ašy­ta kar­tu su po­pie­žiu­mi eme­ri­tu Be­ne­dik­tu XVI.