Politologai: kritikai sulauks atpildo
Lie­tu­vos so­cial­de­mo­kra­tų par­ti­jai (LSDP) ir jos su­for­muo­tai Vy­riau­sy­bei kri­ti­ką že­ria ne tik opo­zi­ci­ja: val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos par­tne­riai jau ban­do pri­mes­ti so­cial­de­mo­kra­tams vi­są at­sa­ko­my­bę už be­veik ket­ve­rius val­dy­mo me­tus. Vis dėl­to, po­li­to­lo­gų tei­gi­mu, to­kie Sei­mo rin­ki­mų star­tą sig­na­li­zuo­jan­tys iš­puo­liai ga­li smog­ti pa­tiems kri­ti­kams, ne­ran­dan­tiems ki­tų bū­dų pri­min­ti apie sa­ve rin­kė­jams.

„Vaiz­di­nį, kad už Vy­riau­sy­bės ir koa­li­ci­jos dar­bą at­sa­kin­gi tik so­cial­de­mo­kra­tai, pa­sta­ruo­ju me­tu ban­do for­muo­ti tiek opo­zi­ci­ja, tiek į val­dan­čią­ją koa­li­ci­ją įei­nan­čios po­li­ti­nės jė­gos. So­cial­de­mo­kra­tai iš es­mės ir tam­pa at­sa­kin­gi už val­dan­čią­ją koa­li­ci­ją, nes tik jų dė­ka koa­li­ci­ja dar yra iš­si­lai­kiu­si“, – LŽ sa­kė Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Lau­ras Bie­li­nis.

Kri­ti­kos LSDP bei jos ini­cia­ty­va prieš ket­ve­rius me­tus su­for­muo­tai Vy­riau­sy­bei ne­gai­lin­čios opo­zi­ci­nės par­ti­jos pa­sta­ruo­ju me­tu rei­ka­lau­ja, kad di­džio­ji val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos par­ti­ja pri­siim­tų at­sa­ko­my­bę ne tik už sa­vo žmo­nių, bet ir už par­tne­rių veiks­mus. Prie­kaiš­tus so­cial­de­mo­kra­tams jau ku­ris lai­kas že­ria ir tai pa­čiai dau­gu­mai pri­klau­san­tys Dar­bo par­ti­jos (DP) bei „Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo“ par­ti­jos (TTP) at­sto­vai. Pra­ėju­sį sa­vait­ga­lį vy­ku­sia­me TTP kong­re­se, ku­ria­me tu­rė­jo bū­ti pri­sta­ty­ta šios jė­gos rin­ki­mų prog­ra­ma, Sei­mo Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas „tvar­kie­tis“ Re­mi­gi­jus Že­mai­tai­tis vie­šai pa­si­pik­ti­no par­ti­jos ly­de­rio Ro­lan­do Pa­kso po­zi­ci­ja kri­ti­kuo­ti da­bar­ti­nę Lie­tu­vos val­džią „taip, lyg „tvar­kie­čiai“ pa­tys jo­je ne­dirb­tų“.

„Tre­jus me­tus esa­me val­dan­čio­sios dau­gu­mos par­tne­riai, o šian­dien plūs­ta­me ir plūs­ta­me val­džią, men­ki­na­me mū­sų vi­sų dar­bą. Tai gal su­si­rin­ki­me „ma­nat­kes“ ir din­ki­me lauk. Tuo­met pra­ne­ši­mas šian­dien tu­ri bū­ti toks: TTP pa­si­trau­kia iš val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos, nes vis­kas yra blo­gai, ką mes pa­da­rė­me“, – kal­bė­jo po­li­ti­kas.

Opo­zi­ci­ja ap­si­mes­ti nepavyks

Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to lek­to­riaus Maž­vy­do Jas­trams­kio ma­ny­mu, pa­sta­ro­jo me­to val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos ma­žų­jų par­tne­rių kai ku­rių at­sto­vų sie­kis at­si­ri­bo­ti nuo bend­rai su so­cial­de­mo­kra­tais nu­veik­tų dar­bų re­zul­ta­tų ne­duos, nes ne­įma­no­ma su­si­kur­ti įvaiz­džio, kad esi val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos da­lis, bet ei­ni prieš ją.

„To­kia kai ku­rių koa­li­ci­jos par­tne­rių at­sto­vų an­ti­vy­riau­sy­bi­ne re­to­ri­ka ti­kriau­siai ban­do­ma pa­vaiz­duo­ti opo­zi­ci­ją pa­čio­je Vy­riau­sy­bė­je, bet var­gu ar tai pa­vyks, nes rin­kė­jams tų po­li­ti­kų pa­var­dės aso­ci­juo­ja­si su val­džia. Žmo­nėms tai at­ro­dy­tų la­bai keis­tai, ypač ži­nant, kad ta pa­ti TTP yra įsi­vė­lu­si į ko­rup­ci­jos skan­da­lus“, – kal­bė­jo po­li­to­lo­gas.

Jo ko­le­gė, Vil­niaus uni­ver­si­te­to do­cen­tė Li­di­ja Ša­ba­je­vai­tė pa­sta­ro­jo me­to val­dan­čių­jų kal­bas, kri­ti­kuo­jan­čias par­tne­rius, sie­jo su pra­si­dė­ju­sia rin­ki­mų kam­pa­ni­ja. „Kai ku­rios par­ti­jos taip ban­do nu­si­kra­ty­ti at­sa­ko­my­bės, iš­ba­lin­ti sa­ve ar­ba įteig­ti, kad tam ti­krus spren­di­mus val­dan­čio­jo­je koa­li­ci­jo­je pri­imi­nė­jo ne jos, o di­die­ji par­tne­riai. Nors ir yra vie­šos kri­ti­kos dėl kai ku­rių prem­je­ro Al­gir­do But­ke­vi­čiaus žo­džių, dėl kas­die­nių prob­le­mų, ne­ma­ža da­lis vi­suo­me­nės ne­blo­gai ver­ti­na so­cial­de­mo­kra­tų dar­bą. Be to, rei­kia at­siž­velg­ti į psi­cho­lo­gi­nius mo­men­tus: jei kas nors il­gą lai­ką kal­ti­na­mas, ne­re­tai žmo­nės pra­de­da svars­ty­ti, kad gal­būt kaž­kas ne­ge­rai pa­tiems kri­ti­kams, to­dėl ge­riau bal­suo­ja už tuos, ku­rie yra puo­la­mi“, – aiš­ki­no ji.

Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to do­cen­tas po­li­to­lo­gas Ber­na­ras Iva­no­vas samp­ro­ta­vo, kad da­bar­ti­nė so­cial­de­mo­kra­tų po­zi­ci­ja ne­rea­guo­ti į par­tne­rių kal­bas grei­čiau­siai de­mons­truo­ja, kad li­kus vos pus­me­čiui iki rin­ki­mų nei TTP, nei „dar­bie­čiai“ jiems ne­bė­ra gy­vy­biš­kai rei­ka­lin­gi. „Part­ne­rių rei­kė­jo for­muo­jant val­džią, bet da­bar jie sa­vo dar­bą at­li­ko ir, jei­gu no­ri, ga­li ke­liau­ti lauk. Ži­no­ma, Vy­riau­sy­bės są­mo­nin­gai nie­kas ne­griaus, bet jei­gu ji ir griū­tų, tai iš es­mės nie­ko ne­pa­keis­tų. O par­tne­riai širs­ta, kad vis­kas taip klos­to­si“, – kal­bė­jo po­li­to­lo­gas.

Rei­tin­gai svyruoja

L. Bie­li­nio ma­ny­mu, par­tne­rių kri­ti­ka ne­pa­veiks so­cial­de­mo­kra­tų rin­kė­jų po­žiū­rio. „Ma­no nuo­mo­ne, so­cial­de­mo­kra­tams ne­rei­kia kreip­ti per daug dė­me­sio į tai, ką kal­ba par­tne­riai, nes tiek vi­suo­me­nė­je, tiek pa­čios par­ti­jos vi­du­je toks el­ge­sys bus su­kri­ti­kuo­tas, ir su­pra­ti­mas, kad ma­žes­nės koa­li­ci­jos par­tne­rės el­gia­si ne­do­rai, at­eis la­bai grei­tai“, – aiš­ki­no jis.

Vis dėl­to įvai­rios su so­cial­de­mo­kra­tais sie­ja­mos is­to­ri­jos, il­gą lai­ką ne­lip­da­vu­sios prie šios par­ti­jos, šį mė­ne­sį jau at­si­lie­pė LSDP rei­tin­gams. Kaip ro­do pra­ėju­sią sa­vai­tę skelb­ta bend­ro­vės „Vil­mo­rus“ at­lik­ta apk­lau­sa, jei rin­ki­mai į Sei­mą vyk­tų ar­ti­miau­sią sek­ma­die­nį, už so­cial­de­mo­kra­tus bal­suo­tų be­veik dviem pro­cen­tais ma­žiau rin­kė­jų nei prieš mė­ne­sį – 21,2 pro­cen­to (va­sa­rį – 23 pro­cen­tai). Taip pat val­dan­čia­jai koa­li­ci­jai pri­klau­san­ti DP gau­tų be­veik pro­cen­tu dau­giau bal­sų – 7,9 proc. (bu­vo 6,8 pro­cen­to). Už TTP bal­suo­tų be­veik tiek pat rin­kė­jų kaip ir va­sa­rio mė­ne­sį – 7,7 proc. (bu­vo 7,4 pro­cen­to).

„Ne­su­reikš­min­čiau to, kaip svy­ruo­ja rei­tin­gai: tai yra vie­šo­sios nuo­mo­nės for­ma­vi­mo, vyk­do­mo ir po­li­ti­nių jė­gų, ir ži­niask­lai­dos, re­zul­ta­tas. Skan­da­lin­gai trak­tuo­ja­mų įvy­kių srau­tas bu­vo di­džiu­lis, vi­suo­me­nė į tai su­rea­ga­vo. Bet ma­nau, kad tai nė­ra il­ga­lai­kis veiks­nys – nu­trū­kus šiam srau­tui, rei­tin­gai su­grįš į bu­vu­sią pa­dė­tį. So­cial­de­mo­kra­tai, ma­nau, ti­krai tu­ri jau­din­tis dėl ki­tų da­ly­kų, o ne dėl sa­vo rei­tin­gų“, – pa­žy­mė­jo L. Bie­li­nis.

Tak­ti­ka – patylėti

Tai, kad so­cial­de­mo­kra­tams ne­pa­ran­ku rea­guo­ti nei į opo­zi­ci­jos, nei į par­tne­rių kri­ti­ką, įsi­ti­ki­nu­si ir L. Ša­ba­je­vai­tė. „Pas mus ma­no­ma taip: jei­gu tei­si­nie­si – pri­pa­žįs­ti, jog esi kal­tas. Pa­ty­lė­ti, kai esi kri­ti­kuo­ja­mas, kar­tais yra ge­riau. Ki­tas da­ly­kas – rei­kia vie­šai pri­sta­ty­ti nu­veik­tus dar­bus, bet ma­nau, kad tai bus pa­da­ry­ta šiek tiek vė­liau, per ofi­cia­lią rin­ki­mų kam­pa­ni­ją. So­cial­de­mo­kra­tų kon­ku­ren­tai pul­di­nė­ti opo­nen­tus, kaip ir skelb­ti sa­vo rin­ki­mų prog­ra­mas, ma­nau, pra­dė­jo per­ne­lyg anks­ti. Da­bar so­cial­de­mo­kra­tai el­gia­si ra­cio­na­liai: jie pa­lauks, pa­žiū­rės, ką ki­ti ža­da, ir ta­da pri­sta­tys sa­vo prog­ra­mą“, – svars­tė po­li­to­lo­gė.

Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Al­gio Kru­pa­vi­čiaus tei­gi­mu, so­cial­de­mo­kra­tų par­tne­riai tu­rė­tų su­pras­ti, kad įsi­vel­ti į žo­džių mū­šius, sė­dint vie­no­je val­ty­je, nė­ra pro­tin­gas spren­di­mas. „Nie­kas ne­ži­no, kas esant to­kiai si­tua­ci­jai gaus taš­kų dau­giau: ar so­cial­de­mo­kra­tai, ar juos kri­ti­kuo­jan­tys par­tne­riai. Ka­den­ci­ją bu­vus val­džio­je, vi­sos ša­lys tu­rė­tų tiek pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę už ne­vy­ku­sius spren­di­mus, tiek pa­si­džiaug­ti ge­rais da­ly­kais“, – sa­kė jis.

Vis dėl­to, po­li­to­lo­go ma­ny­mu, so­cial­de­mo­kra­tai, pa­si­rin­kę tak­ti­ką ne­si­vel­ti į gin­čus, per­ne­lyg men­kai pri­me­na at­lik­tus dar­bus, ku­rie ga­lė­tų su­teik­ti dau­giau po­pu­lia­ru­mo. „Ša­lies so­cia­li­nė ir eko­no­mi­nė si­tua­ci­ja da­bar kur kas ge­res­nė nei prieš ke­le­rius me­tus: Lie­tu­va tu­ri eu­rą, ras­tu­me ir ki­tų tei­gia­mų da­ly­kų. So­cial­de­mo­kra­tai ga­lė­tų gar­siau pa­sa­ky­ti, kas yra nu­veik­ta, kur link ei­na­ma, ir taip pa­si­ro­dy­ti pa­lan­kes­nė­je švie­so­je. Kol kas daug vie­tos uži­ma vie­ši skan­da­lai, ku­rie ti­krai nė­ra su­sie­ti su svar­biau­sio­mis vals­ty­bės ir vi­suo­me­nės gy­ve­ni­mo rea­li­jo­mis“, – aiš­ki­no A. Kru­pa­vi­čius.