Politologai: aktyvumas rinkimuose – be netikėtumų
Apie 50 pro­cen­tų sie­kęs rin­kė­jų ak­ty­vu­mas šiuo­se Sei­mo rin­ki­muo­se bu­vo ga­na įpras­tas ir ne­pa­tei­kė di­des­nių ne­ti­kė­tu­mų, sa­ko BNS kal­bin­ti po­li­to­lo­gai.

„Rin­kė­jų ak­ty­vu­mo po­žiū­riu – ti­krai ne (iš­skir­ti­niai): maž­daug 2008, 2012 me­tų ly­gis yra pa­gal ak­ty­vu­mą. Nuo 2008 me­tų nu­sis­to­vė­jo ak­ty­ves­ni ra­jo­nai ir ma­žiau ak­ty­vūs ir da­bar vis­kas klos­to­si pa­na­šiai“, – BNS sa­kė Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to Vie­šo­sios po­li­ti­kos ir ad­mi­nis­tra­vi­mo ins­ti­tu­to moks­li­nin­kas Vai­das Mor­ke­vi­čius.

Po­li­to­lo­gų ver­ti­ni­mu, šie rin­ki­mai bu­vo ma­žiau įtemp­ti, o rin­kė­jams ga­lė­jo pa­si­ro­dy­ti ir ma­žiau reikš­min­gi nei pra­ėju­sie­ji.

„Ne­bu­vo po­žy­mių, kad vi­so­je Lie­tu­vo­je tas ak­ty­vu­mas tu­rė­tų bū­ti di­des­nis. Iš es­mės bu­vo to­kios la­bai stip­rios ak­ci­jos, orien­tuo­tos į jau­ni­mą ir per so­cia­li­nius tink­lus, ir per ki­tas prie­mo­nes. ir tos ak­ci­jos kaž­kiek su­vei­kė, bet im­ant vi­sos Lie­tu­vos ma­tu, tai šie rin­ki­mai ne­bu­vo to­kie įtemp­ti ir dau­ge­lis žmo­nių šiek tiek dve­jo­jo iki pa­sku­ti­nės aki­mir­kos, už ką bal­suo­ti“, – sa­kė Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to (VU TSPMI) po­li­to­lo­gė Ai­nė Ra­mo­nai­tė.

Pa­sak jos, da­lis rin­kė­jų bal­suo­ti ga­lė­jo ne­atei­ti nu­si­vy­lę anks­čiau sa­vo rink­to­mis par­ti­jo­mis, ki­tai da­liai pri­trū­ko nau­jų pa­si­rin­ki­mų.

„Šie­met trū­ko ir kaž­ko­kios nau­jie­nos kaip anks­tes­niuo­se rin­ki­muo­se. Tu­rė­da­vo­me ko­kių nors nau­jų par­ti­jų, ku­rios pri­trauk­da­vo di­des­nį dė­me­sį. Šie­met Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­ga bu­vo to­kia kaip ir nau­jie­na, bet jie taip se­niai pra­dė­jo rin­ki­mų kam­pa­ni­ją, kad ga­liau­siai ji ta­po ne­be nau­jie­na“, – svars­tė po­li­to­lo­gė.

Pa­sak VU TSPMI po­li­to­lo­go Maž­vy­do Jas­trams­kio, 2012 me­tų rin­ki­mai pi­lie­čiams ga­lė­jo pa­si­ro­dy­ti reikš­min­ges­ni, nes vy­ko po kri­zės, be to, drau­ge su jais vy­ko ir re­fe­ren­du­mas.

„Ga­li bū­ti, kad pra­ėju­siais rin­ki­mais bu­vo šiek tiek dau­giau žmo­nių dėl to, kad ta­da rin­ki­mai at­ro­dė dau­giau spren­džian­tys, bu­vo iš kar­to po kri­zės ir da­lis gal­būt no­rė­jo la­bai iš­bal­suo­ti tą kri­zi­nę Vy­riau­sy­bę, to­dėl dau­giau žmo­nių at­ėjo, plius bu­vo re­fe­ren­du­mas. Šie rin­ki­mai šiek tiek ra­mes­ni – nė­ra su­da­ry­tas toks įspū­dis ir dau­ge­liui žmo­nių ne­atro­do, kad tai to­kie svar­būs rin­ki­mai“, – sa­kė jis.

Ak­ty­vu­mas nau­din­giau­sias TS-LKD

Po­li­to­lo­gų ver­ti­ni­mu, van­gus rin­kė­jų bal­sa­vi­mas nau­din­giau­sias yra Tė­vy­nės są­jun­gai – Lie­tu­vos krikš­čio­nims de­mo­kra­tams (TS-LKD). Pa­sak A.Ra­mo­nai­tės, šiai par­ti­jai grei­čiau­siai ati­te­ko ir šie­met ak­ty­viau bal­sa­vu­sio jau­ni­mo, nu­si­vy­lu­sio Li­be­ra­lų są­jū­džiu po pa­sta­ro­jo ko­rup­ci­jos skan­da­lo, bal­sai.

„Li­be­ra­lų skan­da­las dau­ge­lį žmo­nių, ku­rie jau tar­si bu­vo ap­sisp­ren­dę, pa­sta­tė į ga­na keb­lią si­tua­ci­ją. Man ypač įdo­mus bu­vo klau­si­mas, ką da­rys jau­ni­mas, ku­ris tar­si bu­vo nu­si­tei­kęs bal­suo­ti už šią par­ti­ją, nors ga­liau­siai at­ro­do, kad da­lį tų rin­kė­jų vi­sai sėk­min­gai pa­vy­ko pri­trauk­ti ir Tė­vy­nės są­jun­gai“, – sa­kė po­li­to­lo­gė.

Jos pa­ste­bė­ji­mu, men­kes­nis ak­ty­vu­mas ne­nau­din­giau­sias yra Dar­bo par­ti­jai, nes jos rin­kė­jai, ty­ri­mų duo­me­ni­mis, bū­na pa­sy­viau­si.

Nors šie­met ak­ty­ves­ni bu­vo iš anks­to bal­sa­vę rin­kė­jai, tarp ku­rių ne­ma­žą da­lį su­da­rė jau­ni­mas, A.Ra­mo­nai­tė at­krei­pė dė­me­sį, kad į šią ka­te­go­ri­ją taip pat pa­ten­ka ir na­muo­se bal­sa­vę rin­kė­jai, ku­riuos daž­niau­siai su­da­ro vy­res­nio am­žiaus žmo­nės. Be to, bū­tent šiems rin­kė­jams bal­suo­jant yra ga­li­my­bė da­ry­ti di­des­nį spau­di­mą.

M.Jas­trams­kis at­krei­pė dė­me­sį, kad nors ga­li­me kal­bė­ti apie ak­ty­ves­nį jau­ni­mą, ši rin­kė­jų da­lis dar ne­su­da­rys ženk­lios rin­kė­jų da­lies, nes anks­čiau jų ak­ty­vu­mas bu­vo „tra­giš­kai že­mas“. Jo ver­ti­ni­mu, šiek tiek gau­ses­nis jau­nų žmo­nių bal­sa­vi­mas ga­li bū­ti pa­lan­kus ir Li­be­ra­lų są­jū­džiui: „gal­būt tam ti­kroms par­ti­joms tai iš ti­krų­jų reikš, ar bus jie Sei­me, ar ne. Aš šio­je vie­to­je kal­bu apie li­be­ra­lus – jei iš ti­krų­jų kaž­kiek dau­giau jau­ni­mo at­ėjo, tai ga­li reikš­ti, kad jie iš­si­gel­bė­ja“.

„Sa­ky­ti, kad jau­ni­mas la­bai da­ly­va­vo ga­lė­si­me tik ta­da, kai bus re­zul­ta­tai, nes da­bar su­nku pa­sa­ky­ti – pa­gal tai, kas ma­to­si ak­ty­vu­me, nie­kuo jis la­bai daug ne­sis­ki­ria, koks jis bu­vo anks­tes­niuo­se rin­ki­muo­se – že­mė­la­pis be­veik toks pats“, – pa­ste­bė­jo V.Mor­ke­vi­čius.

Sek­ma­die­nį Sei­mo rin­ki­muo­se sek­ma­die­nį apy­lin­kė­se bal­sa­vo 43,21 proc. rin­kė­jų, o su 6,68 proc. bal­sa­vu­siais iš anks­to, spe­cia­liuo­se pa­štuo­se bei na­muo­se tai su­da­ro 49,9 proc. vi­sų rin­kė­jų.

Ga­lu­ti­nis ak­ty­vu­mas per pra­ėju­sius rin­ki­mus sie­kė 52,93 pro­cen­to.

Rin­kė­jų są­ra­šuo­se šie­met įra­šy­ti pus­tre­čio mi­li­jo­no rin­kė­jų.