Politologai: A. Duda turėtų atsigręžti į Vidurio ir Rytų Europą
Ket­vir­ta­die­nį inau­gu­ruo­tas Len­ki­jos pre­zi­den­tas Andr­ze­jus Du­da tu­rė­tų skir­ti di­des­nį dė­me­sį Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­pos re­gio­nui nei jo pirm­ta­kas Bro­nis­la­was Ko­mo­rows­kis, ma­no BNS kal­bin­ti Lie­tu­vos po­li­to­lo­gai.

„Bus reiš­kia­mas di­des­nis su­si­rū­pi­ni­mas dėl Ru­si­jos ke­lia­mos grės­mės ir ak­ty­ves­nis dar­bas su re­gio­no par­tne­riais“, – sa­kė Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to (TSPMI) di­rek­to­rius Ra­mū­nas Vil­pi­šaus­kas.

Jo tei­gi­mu, tai lems is­to­ri­nė A.Du­dos po­li­ti­nės par­ti­jos „Įs­ta­ty­mas ir tei­sin­gu­mas“, ku­rią nau­ja­sis pre­zi­den­tas pa­li­ko po sa­vo iš­rin­ki­mo, ša­lies val­dy­mo tra­di­ci­ja. Ak­ty­ves­nius san­ty­kius su Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­pa pa­lai­kė ir šios par­ti­jos na­rys bu­vęs Len­ki­jos pre­zi­den­tas Le­chas Kac­zyns­kis, 2010 me­tais žu­vęs per lėk­tu­vo ka­tas­tro­fą Ru­si­jo­je. A.Du­da su ve­lio­nu pre­zi­den­tu pa­lai­kė glau­džius ry­šius.

TSPMI po­li­to­lo­gė Mar­ga­ri­ta Še­šel­gy­tė pri­du­ria, kad Len­ki­jos at­sig­rę­ži­mą į re­gio­ną taip pat ga­lė­tų lem­ti nu­si­vy­li­mas bend­ra­dar­bia­vi­mu su Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) eli­tu. Pa­sak jos, anks­tes­nis Len­ki­jos prem­je­ras Do­nal­das Tus­kas bei už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras Ra­dos­la­vas Si­kors­kis dė­jo di­de­lis vil­tis, kad Len­ki­ja, Pra­ncū­zi­ja ir Vo­kie­ti­ja taps ES bran­duo­liu. Eks­per­tė tei­gė, kad Len­ki­ja ga­lė­jo nu­si­vil­ti šiuo tarp­tau­ti­niu for­ma­tu, kai Mins­ko de­ry­bo­se dėl konf­lik­to dees­ka­la­vi­mo Ukrai­no­je ES at­sto­va­vo tik Pra­ncū­zi­ja ir Vo­kie­ti­ja.

„Pats A.Du­da sa­vo rin­ki­mų kam­pa­ni­jo­je at­krei­pė dė­me­sį, kad bend­ra­dar­bia­vi­mas Vei­ma­ro for­ma­te ne vi­sa­da Len­ki­jai duo­da tei­gia­mų re­zul­ta­tų ir to­dėl rei­kia grįž­ti prie to Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­pos for­ma­to, kur Len­ki­ja ga­lė­tų daug nu­veik­ti“, – sa­kė M.Šešelgytė

Prof. R. Vilpišauskas. / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Kal­bė­da­mas apie ki­tas Len­ki­jos už­sie­nio po­li­ti­kos kryp­tis, R.Vil­pi­šaus­kas tei­gė, kad A.Du­da ga­li lai­ky­tis dar la­biau ne­igia­mos nuo­mo­nės įsi­ves­ti eu­rą, taip pat Len­ki­jos va­do­vas ga­li bū­ti skep­tiš­kas ki­tais Len­ki­jos in­teg­ra­ci­jos į ES klau­si­mais. Pa­sak po­li­to­lo­go, to­kia po­li­ti­ka dar la­biau su­stip­rė­tų par­la­men­to rin­ki­mus Len­ki­jo­je lai­mė­jus „Įs­ta­ty­mui ir tei­sin­gu­mui“. Jo tei­gi­mu, san­ty­kiai tarp Len­ki­jos ir Lie­tu­vos „prik­lau­sys ir nuo to, kaip Lie­tu­vo­je bus spren­džia­mos se­niai ke­lia­mos prob­le­mos dėl pa­var­džių ra­šy­mo as­mens do­ku­men­tuo­se“.

„Pas­ta­rai­siais me­tais la­biau­siai bu­vo ap­leis­ti as­me­ni­niai ry­šiai tarp ša­lies va­do­vų. To la­biau­siai ir trūk­tų, nes aps­kri­tai Len­ki­jos ir Lie­tu­vos in­te­re­sai re­gio­ne su­tam­pa. Ge­ri as­me­ni­niai va­do­vų san­ty­kiai pri­si­dė­tų ir prie stra­te­gi­nių inf­ras­truk­tū­ros pro­jek­tų ei­gos“, – pri­dū­rė R.Vil­pi­šaus­kas. Jo tei­gi­mu, vie­nas es­mi­nių A.Du­dos už­sie­nio po­li­ti­kos tiks­lų bus ge­rin­ti dvi­ša­lius san­ty­kius su Jung­ti­nė­mis Vals­ti­jo­mis ir Vo­kie­ti­ja dėl jų ly­de­rys­tės NA­TO ir ES.

Tuo me­tu po­li­to­lo­gė M.Še­šel­gy­tė sa­ko, kad A.Du­dos dė­ka Len­ki­jos už­sie­nio po­li­ti­ka ne tik bus la­biau orien­tuo­ta į Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­pos re­gio­ną, bet ji bus ak­ty­ves­nė aps­kri­tai. „Tai yra jau­nas, ener­gin­gas pre­zi­den­tas, ku­ris tu­ri tam ti­krų am­bi­ci­jų ir tai leis­tų da­ry­ti prie­lai­dą, kad Len­ki­ja im­sis ak­ty­ves­nių veiks­mų tarp­tau­ti­nė­je po­li­ti­ko­je“, – sa­kė eks­per­tė.

Jos tei­gi­mu, A.Du­dos už­sie­nio po­li­ti­kai pa­si­tar­naus ir iš­au­gęs Len­ki­jos vaid­muo dėl sau­gu­mo si­tua­ci­jos, Ry­tų eu­ro­pie­čiams ne­ri­mau­jant dėl Ru­si­jos grės­mės. M.Še­šel­gy­tė dvip­ras­miš­kai ver­ti­no Len­ki­jos ga­li­my­bes tap­ti la­biau eu­ros­kep­tiš­ka Jos tei­gi­mu, nors A.Du­da pri­klau­sė pa­kan­ka­mai kon­ser­va­ty­viai par­ti­jai, bet jis pa­brė­žia Eu­ro­pos vie­ni­ji­mo­si reikš­mę.

Kal­bė­da­ma apie dvi­ša­lius Len­ki­jos san­ty­kius su Lie­tu­va, po­li­to­lo­gė tei­gė, kad šių ša­lių tar­pu­sa­vio prob­le­mos yra per­ne­lyg po­li­ti­zuo­ja­mos. „Į tai įsi­jun­gia ir po­li­ti­kai, ir aukš­čiau­si vals­ty­bių va­do­vai. Ta­da kal­ba­ma ne apie efek­ty­vų prob­le­mų spren­di­mą, o ir apie tai, kas kal­tas, kas ko ne­pa­da­rė ir pa­na­šiai. Tai yra ab­so­liu­čiai abi­pu­sis pro­ce­sas“, – sa­kė M.Še­šel­gy­tė.

V. Jurkonis / LŽ archyvo nuotrauka

Tuo me­tu TSPMI po­li­to­lo­gas Vy­tis Jur­ko­nis tvir­ti­no, kad pre­zi­den­tu inau­gu­ra­vus A.Du­dą Len­ki­jos po­li­ti­ka ne­tu­rė­tų pa­si­keis­ti reikš­min­gai, nes di­de­lė­je ir de­mo­kra­ti­nė­je vals­ty­bė­je spren­di­mų pri­ėmi­mas ne­prik­lau­so nuo vie­no as­mens. „Gal­būt gir­dė­si­me tie­ses­nę re­to­ri­ką, bet dra­ma­tiš­kų rea­lių po­ky­čių ne­tu­rė­tų bū­ti“, – sa­kė V.Jur­ko­nis.

Jo tei­gi­mu, Lie­tu­vos ir Len­ki­jos san­ty­kių ge­ri­ni­mas pri­klau­so nuo abie­jų ša­lių ini­cia­ty­vos ir no­ro bend­ra­dar­biau­ti – jo at­spir­ties taš­kų šios ša­lys tu­ri daug. „Tai ir pa­grin­di­niai mū­sų re­gio­no inf­ras­truk­tū­ros pro­jek­tai, ir žmo­giš­ko­ji di­men­si­ja (švie­ti­mas, kul­tū­ra, jau­ni­mo bend­ra­dar­bia­vi­mas), ir už­sie­nio po­li­ti­ka tiek Ry­tų Eu­ro­pos klau­si­mais, tiek bu­riant al­jan­sus Briu­se­ly­je“, – kal­bė­jo eks­per­tas.

A.Du­da pri­saik­din­tas šeš­tuo­ju Len­ki­jos pre­zi­den­tu nuo 1989 me­tų. Jis ge­gu­žės 24 die­ną vy­ku­sia­me an­tra­ja­me pre­zi­den­to rin­ki­mų tu­re su­rin­kęs 51,55 proc. bal­sų įvei­kė per­rin­ki­mo sie­ku­sį B.Ko­mo­rows­kį.