Politiškai aktyvesniais netampame
Bai­gė­si 2015-ie­ji ir pra­si­dė­jo nau­ji 2016-ie­ji. Tra­di­ciš­kai me­tų san­dū­ro­je ban­do­ma šiek tiek pa­žvelg­ti at­gal ir su­ras­ti tam ti­kras ten­den­ci­jas. Lie­tu­vos po­li­ti­ko­je, be abe­jo, 2015 me­tai yra pa­ženk­lin­ti eu­ro įve­di­mo, ta­čiau, ko ge­ro, an­tras svar­bus įvy­kis bu­vo sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų ir pir­mie­ji tie­sio­gi­niai me­rų rin­ki­mai.

Ypač, reikš­min­gi yra me­rų rin­ki­mai, nes be­veik po ke­lių de­šimt­me­čių kal­bų apie jų (ne)ga­li­mu­mą, bu­vo ap­sisp­ręs­ta de­mo­kra­ti­jos ri­bas vie­tos val­džio­je iš­plės­ti ir me­rus rink­ti tie­sio­giai. Ta­čiau rin­kė­jų ak­ty­vu­mo jie ženk­liau ne­pas­ka­ti­no. Da­ly­va­vi­mas juo­se kiek vir­ši­jo 47 proc., bet jis ne daug sky­rė­si nuo 2011 me­tų bu­vu­sių 44 proc. Ki­ta ver­tus, dau­gu­mo­je pa­sta­rų­jų me­tų rin­ki­mų, iš­sky­rus Eu­ro­pos par­la­men­to (kur ak­ty­vu­mas yra kri­tiš­kai men­kas, jei nė­ra su­dve­jin­tų rin­ki­mų), lyg ir nu­sis­to­vė­jo maž­daug 50 proc. da­ly­vau­jan­čių­jų ri­ba. Tad ar šios ten­den­ci­jos ti­krai yra il­ga­lai­kės ir tva­rios? Ar jos at­spin­di ko­kius nors po­žiū­rių po­ky­čius į da­ly­va­vi­mą po­li­ti­ko­je Lie­tu­vos vi­suo­me­nė­je?

2015 m. ba­lan­džio-bir­že­lio mėn. vyk­dy­to­je 7-ojo­je Eu­ro­pos so­cia­li­nio ty­ri­mo ban­go­je bu­vo klau­sia­ma Lie­tu­vos gy­ven­to­jų „Kiek Jūs do­mi­tės po­li­ti­ka?“ (žr. pav. 1.)

Nors be­si­do­min­čių po­li­ti­ka skai­čius kiek iš­au­go pa­ly­gi­nus su blo­giau­siais re­zul­ta­tais Lie­tu­vo­je, ku­rie Eu­ro­pos so­cia­li­nia­me ty­ri­me bu­vo už­fik­suo­ti 2013 me­tais, bet la­bai ir pa­kan­ka­mai do­mė­jo­si po­li­ti­ka tik apie ket­vir­ta­da­lis apk­laus­tų­jų. Tuo pat me­tu to­kio­se ša­ly­se kaip Vo­kie­ti­ja, Olan­di­ja, Šve­di­ja, Švei­ca­ri­ja la­bai ir pa­kan­ka­mai do­mė­jo­si po­li­ti­ka per 60 proc. res­pon­den­tų. Tarp 16 Eu­ro­pos ša­lių blo­ges­nės nuo­tai­kos po­li­ti­kos at­žvil­giu bu­vo tik Če­ki­jo­je, kur vos 17,7 proc. tei­gė la­bai ar pa­kan­ka­mai be­si­do­min­tys po­li­ti­ka, kai Es­ti­jo­je to­kių bu­vo 45,2, o Len­ki­jo­je– 36,6 proc. Tad in­te­re­sas po­li­ti­kai su­grįž­ta Lie­tu­vo­je itin lė­tai.

Kas truk­do dau­giau dė­me­sio skir­ti po­li­ti­kai Lie­tu­vos gy­ven­to­jams? Vi­sų pir­ma, itin skep­tiš­kas jų po­žiū­ris į esa­mos po­li­ti­nės sis­te­mos su­tei­kia­mas ga­li­my­bes pa­veik­ti val­džią ir po­li­ti­ką (pav. 2.). Ska­lė­je nuo 0 iki 10 ba­lų apk­laus­tie­ji Lie­tu­vo­je vos 2,54 ba­lais įver­ti­no tai, kiek po­li­ti­nė sis­te­ma lei­džia da­ry­ti įta­ką po­li­ti­kai (ar­ba spren­di­mams). Blo­giau nei Lie­tu­vo­je esa­mą po­li­ti­nę sis­te­mą pa­gal šį klau­si­mą ver­ti­no tik Slo­vė­ni­jo­je – 1,88 ir Es­ti­jo­je – 2,53 ba­lų. Ne ką ge­riau, t.y. 3,03 ba­lais, bu­vo ver­ti­na­mos Lie­tu­vos po­li­ti­nės sis­te­mos tei­kia­mos ga­li­my­bės par­eikš­ti nuo­mo­nę ir tu­rė­ti įta­kos tam, ką da­ro val­džia. Vėl blo­giau nei Lie­tu­vo­je sa­vo po­li­ti­nių sis­te­mų at­vi­ru­mą pi­lie­čiams ver­ti­no tik Slo­vė­ni­jo­je ir Es­ti­jo­je.

Kad po­li­ti­kams rū­pi pa­pras­tų pi­lie­čių nuo­mo­nė bu­vo įver­tin­ta 2,63 ba­lais, bet čia Lie­tu­va ap­len­kė tik Len­ki­ją (2,15 ba­lų) ir Slo­vė­ni­ją (2,1 ba­lų). Tuo pat me­tu aukš­čiau­si ver­ti­ni­mai Nor­ve­gi­jo­je sie­kė 5,19, Šve­di­jo­je-4,86, Da­ni­jo­je– 4,84 ba­lų.

Kiek ge­riau res­pon­den­tai Lie­tu­vo­je ver­ti­no sa­vo as­me­ni­nius ge­bė­ji­mus da­ly­vau­ti po­li­ti­ko­je (2,7 ba­lai, kad as­me­niš­kai yra leng­va da­ly­vau­ti po­li­ti­ko­je), nors vis vien kar­tu su Len­ki­ja, Slo­vė­ni­ja, Če­ki­ja, Es­ti­ja ji su­da­rė že­miau­sių ver­ti­ni­mų gru­pę (žr. pav. 3). Kad trūks­ta kom­pe­ten­ci­jos po­li­ti­kos at­žvil­giu ne­ma­žai da­liai Lie­tu­vos gy­ven­to­jų yra aki­vaiz­du jau ku­ris lai­kas bet kam, kas ati­džiau ana­li­zuo­ja da­ly­va­vi­mą po­li­ti­ko­je. Tad Eu­ro­pos so­cia­li­nio ty­ri­mo re­zul­ta­tai tik dar kar­tą pa­tvir­ti­no ži­no­mas ten­den­ci­jas.

Už­ti­krin­tu­mą sa­vo pa­ties ge­bė­ji­mu da­ly­vau­ti po­li­ti­ko­je res­pon­den­tai Lie­tu­vo­je ver­ti­no 2,99 ba­lais, kai ati­tin­ka­mai apk­laus­tie­ji Es­ti­jo­je – 2,82, Slo­vė­ni­jo­je– 2,61, Če­ki­jo­je– 2,67, Len­ki­jo­je– 2,78 ba­lais. Vis­gi apk­laus­tų­jų sa­vi­ver­tė po­li­ti­kos at­žvil­giu Lie­tu­vo­je nė­ra aukš­ta, ypač, pa­ly­gi­nus su Va­ka­rų Eu­ro­pos ar Skan­di­na­vi­jos vi­suo­me­nė­mis.

La­biau op­ti­mis­tiš­kai nu­tei­kia ten­den­ci­jos ver­ti­nant de­mo­kra­ti­jos veik­lą Lie­tu­vo­je ir vy­riau­sy­bės dar­bą. Į Eu­ro­pos so­cia­li­nio ty­ri­mo klau­si­mą „Ver­ti­nant aps­kri­tai, ar jūs esa­te pa­ten­kin­tas/-a tuo, kaip de­mo­kra­ti­ja vei­kia Lie­tu­vo­je?“ res­pon­den­tai sky­rė 4,42 ba­lų ar­ba dau­giau nei Slo­vė­ni­jo­je, Pra­ncū­zi­jo­je ar Len­ki­jo­je. Be to pats ba­las bu­vo san­ty­ki­nai aukš­tas pa­ly­gi­nus su ki­tais ir pa­di­dė­jo pa­ly­gi­nus su 2011 m. nuo 3,6 iki jau mi­nė­tų 4,42 ba­lų.

Tuo pat me­tu nuo 2011 m. iki 2015 m. vy­riau­sy­bės dar­bo ver­ti­ni­mas iš­au­go nuo 2,8 iki 3,96 ba­lų, o Lie­tu­va pa­gal šį kin­ta­mą­jį ap­len­kė Aus­tri­ją, Slo­vė­ni­ją, Ai­ri­ją, Pra­ncū­zi­ją ir Len­ki­ją.

Vi­suo­me­nės nuo­mo­nė yra iner­tiš­kas reiš­ki­nys. Tad la­biau tei­gia­mų po­li­ti­kos, val­džios ir de­mo­kra­ti­jos ver­ti­ni­mų dar rei­kės pa­lauk­ti. O jie kaip tik yra ir la­biau po­li­tiš­kai ak­ty­ves­nės vi­suo­me­nės prie­lai­dos. Bet su­bjek­ty­vūs ver­ti­ni­mai ne­ma­žai pri­klau­so nuo tos pa­čios po­li­ti­kos jau­tru­mo įvai­rių vi­suo­me­nės gru­pių prob­le­moms, val­džios at­skai­to­my­bės ir dia­lo­go su vi­suo­me­ne su­ge­bė­ji­mų, taip pat de­mo­kra­ti­jos ko­ky­bės.

Rep­re­zen­ta­ty­vi Lie­tu­vos gy­ven­to­jų apk­lau­sa bu­vo at­lik­ta 2015 m. ba­lan­džio-bir­že­lio mėn., apk­laus­ta 2250 res­pon­den­tų. Lie­tu­vos na­rys­tę tarp­tau­ti­nė­je moks­li­nių ty­ri­mų inf­ras­truk­tū­ro­je „Eu­ro­pos so­cia­li­nis ty­ri­mas“ fi­nan­suo­ja Lie­tu­vos moks­lo ta­ry­ba (su­tar­ties Nr. MTI01/14).