Politinių feniksų mįslė
Nu­ra­šy­to­mis lai­ky­tos Dar­bo par­ti­ja (DP) bei „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ (TT), kaip ro­do gy­ven­to­jų nuo­mo­nės apk­lau­sos, iš­gy­ve­na re­ne­san­są. Iš aut­sai­de­rių į po­pu­lia­ru­mo ly­de­res pa­ki­lu­sios po­li­ti­nės jė­gos siun­čia rim­tą sig­na­lą apie vi­suo­me­nė­je vy­rau­jan­čias nuo­tai­kas.

DP ir TT – vienos populiariausių partijų šalyje. Dienraščio „Lietuvos rytas“ skelbiama naujausia gyventojų apklausa rodo, kad šios politinės jėgos dalijasi trečiąja vieta, nusileisdamos tik Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS). Žemyn jos nustūmė Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP). TT pirmininkas Remigijus Žemaitaitis ir DP vadovas Viktoras Uspaskichas atsidūrė tarp palankiausiai vertinamų šalies politikų.

TT ir DP lyderiai sako žinantys populiarumo receptą, tačiau politologai teigia, kad sėkmės priežastys – paprastos.

Tikisi sėkmingesnių rinkimų

TT pirmininko pirmasis pavaduotojas Vytautas Kamblevičius partijos populiarumą siejo su nauju lyderiu, apsivalymu ir prasidėjusiu rimtu darbu. „Būkime atviri, atėjus R. Žemaitaičiui pasikeitė požiūris. Antras dalykas, po partijos kongreso, kuris vyko rugsėjo 29 dieną, visi kalbėjo, kad mūsų reitingai kris, tačiau jie pakilo 3 procentiniais punktais. Manau, pagrindinis momentas yra tas, kad partija, kalbėkime tiesiai šviesiai, apsivalė. Neliko žmonių, susijusių su vadinamąja Dramblio byla. Nors partija kaltinama, kad esame padarę tam tikrus finansinius nusižengimus, tačiau šiuo metu nei TT, nei Seimo TT frakcijoje nėra nė vieno žmogaus, susijusio su šia byla. Taigi manau, kad apsivalėme“, – aiškino „tvarkietis“.

Remigijui Žemaitaičiui pavyksta sukurti vaizdą, kad korupcijos byla – "ne apie jį", o susijusi su buvusiais „tvarkiečiais“./ Romo Jurgaičio nuotrauka

V. Kamblevičiaus nuomone, tai, kad rudenį Seimo TT frakcija pradėjo bendradarbiauti su parlamentine LVŽS frakcija, neturėjo įtakos „tvarkiečių“ reitingams, nes ir iki tol jie esą buvo stabilūs. „Vieni mus kritikuoja, sako, kad be reikalo su „valstiečiais“ nuėjome. Kiti kalba, kad pasielgėme teisingai. Mes irgi taip manome, nes einame dėl tų reikalų, kuriuos savo partijos programoje iškėlėme. Būdami opozicijoje nieko negalėtume padaryti, nes viskas blokuojama. Pradėję bendradarbiauti randame bendresnę kalbą. Juolab kad visi mūsų sumanymai ir norai yra ne kokie nors asmeniniai, bet tiesiog žmonių gerovei padidinti“, – tvirtino jis.

Tai, kad TT atsidūrė tarp populiariausių šalies partijų, anot V. Kamblevičiaus, optimistiškai nuteikia dėl artėjančių rinkimų (merų, savivaldybių tarybų, Europos Parlamento (EP) rezultatų. „Tvarkiečiai“ planuoja, kad per juos pavyks pelnyti daugiau mandatų, nei partija turi dabar.

Sėkmės raktas – lyderio sugrįžimas

V. Uspaskicko manymu, didžiausią įtaką išaugusiam DP populiarumui turėjo jo grįžimas prie partijos vairo. „Stabilizavome padėtį, sustiprinome struktūrą, pradėjo daugėti mūsų politikų rajonuose, sukūrėme programą. Daugiau pradėjome bendrauti su žmonėmis – tapome pastebimi“, – vardijo V. Uspakichas ir priminė, kad jis pats ketina rungtis dėl Vilniaus mero kėdės. Pasak jo, DP dalyvaus savivaldos, Europos Parlamento rinkimuose, o prezidento rinkimuose savo kandidato nekels, ką nors parems. V. Uspaskichas tikino, kad partija nusiteikusi bendradarbiauti su visais, kas pritars jos programai. „Tolerancijos mums užtenka“, – teigė jis.

Alinos Ožič nuotrauka

V. Uspaskichas DP įkūrė 2003 metų spalį ir iki 2013 metų su nedidele pertrauka buvo jos pirmininkas. Tais metais Vilniaus apygardos teismas jį ir kelis kitus „darbiečius“ pripažino kaltais dėl „juodosios“ buhalterijos. Tuomet politikui buvo skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. 2015 metų gruodį Apeliaciniame teisme baigiant nagrinėti šią baudžiamąją bylą, V. Uspaskichas pranešė pasitraukiantis iš DP. Apeliacinis teismas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą jam skyrė 6,8 tūkst. eurų baudą. Tokią pačią bausmę paliko ir Aukščiausiasis Teismas.

Priežastis – nusivylimas

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Algio Krupavičiaus teigimu, DP ir TT reitingų kilimas rodo, kad visuomenėje didėja nusivylimas. „Šiandien jį galima vadinti trigubu. Žmonės vis dar yra nusivylę TS-LKD, bet šios partijos pranašumas yra tas, kad ji turi didelį lojalių rinkėjų būrį. Antra, žmonės yra nusivylę LVŽS, jos reitingas nuolat krinta. Trečia, jaučiamas didelis nusivylimas socialdemokratais, kurie, be kita ko, dar sugebėjo ir suskilti. Taip atsiranda niša protesto partijoms. Tiek TT, tiek DP ir yra tos, kurios atstovauja protesto rinkėjams“, – „Lietuvos žinioms“ sakė A. Krupavičiaus.

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Algio Krupavičiaus teigimu, DP ir TT reitingų kilimas rodo, kad visuomenėje didėja nusivylimas.

Anot jo, dėl to rinkėjai net linkę „užmiršti“ rimtas teisėsaugines šių partijų bėdas. „Žmonės elgiasi taip, kaip jaučiasi socialiai. Akivaizdu, kad vėl padidėjo socialinis neužtikrintumas, nemažėja socialinė atskirtis, pajamų skirtumai. Apskritai viešojoje erdvėje daugėja pesimizmo, nusivylimo nuotaikų. Taip yra dėl įvairių priežasčių, bet pirmiausia dėl to, kad nepaisant ekonomikos augimo gyvenimas negerėja“, – sakė politologas. Jo teigimu, tokių partijų iškilimas protingiems politikams turėtų būti tarsi pavojaus signalas, perspėjantis apie visuomenės nuotaikas. „Tik kad su protingais politikais Lietuvoje yra bėda“, – pažymėjo A. Krupavičius. Jo požiūriu, artėjančiuose rinkimuose abi partijos turi galimybių peržengti 5 proc. kartelę. Kadangi DP ir TT elektoratas labai panašus, suvienyti jėgas joms būtų tik į naudą.

Grįžimas prie senos meilės

Mykolo Romerio universiteto docento Virgio Valentinavičiaus manymu, dabartinį DP ir TT populiarumą lemia „valstiečių“ problemos. „LVŽS (jos reitingai jau kurį laiką krinta) su TT, DP ir su senaisiais „bebriniais“ socialdemokratais yra susisiekiantys indai. Iš principo „valstiečių“ pergalę per pastaruosius Seimo rinkimus lėmė tai, kad dėl Algirdo Butkevičiaus vadovavimo labai smuko socdemų (beje, tuomet dar vieningų) populiarumas, o beveik kolapsas ištiko DP ir TT. Už LVŽS tikrai nebalsavo konservatorių ar liberalų rinkėjai. Dabar, kai patiems „valstiečiams“ ne pyragai (reitingai tirpsta, politikos ir viešųjų ryšių klaidų gausėja), buvusiems jų rinkėjams reikia orientyrų, kad galėtų už ką nors balsuoti. Todėl tie balsai pamažu sugrįžta“, – teigė V. Valentinavičius. Jo požiūriu, tolesnis šių partijų populiarumas priklausys nuo to, kaip smuks LVŽS reitingai, ar pavyks ant kojų atsistoti ir buvusį rinkėjų pasitikėjimą susigrąžinti Gintauto Palucko vadovaujamiems socialdemokratams. „Dabar visus kairiuosius rinkėjus, suvilioję populistiniais pažadais, yra pavogę „valstiečiai“. Tačiau jų vykdoma dešiniąja liberalia politika nusivylę žmonės grįžta prie senų savo meilių“, – sakė politologas.

„Tvarkiečių“ šansus savivaldybių tarybų rinkimuose V. Valentinavičius vertino neblogai. Pasak jo, ši partija kai kuriose savivaldybėse turi įdirbį, sukurtos stiprios vietinės struktūros. „Bus įdomu stebėti, kaip TT sėkmei atsilieps veikėjų, tokių kaip Komskių klanas, su kuriuo R. Žemaitaitis atsisveikino, įtaka. Čia gali būti tam tikrų problemų, tačiau apskritai TT savivaldos rinkimuose turėtų gauti padorų balsų skaičių“, – prognozavo V. Valentinavičius. O DP, kuri vietos rinkimuose niekada itin gerai nepasirodydavo, rezultatus gali lemti tai, kaip Vilniaus mero rinkimuose pasirodys V. Uspaskichas.

„Tvarkiečių“ šansus savivaldybių tarybų rinkimuose V. Valentinavičius vertino neblogai. Pasak jo, ši partija kai kuriose savivaldybėse turi įdirbį, sukurtos stiprios vietinės struktūros.

V. Valentinavičiaus nuomone, ateityje TT ir DP gali susivienyti su LVŽS. „Tai būtų logiška, o ir rinkėjams būtų paprasčiau. Ramūnas Karbauskis visada norėjo konsoliduoti populistinius kairiuosius rinkėjus. Tačiau manau, kad pirmi „valstiečių“ gali būti suvalgyti Gedimino Kirkilo socdemų dinozaurai“, – pažymėjo politologas.

Lengviau būti gražesniam

Mykolo Romerio universiteto dėstytoja Rima Urbonaitė atsargiai vertino „tvarkiečių“ ir „darbiečių“ rezultatus visuomenės nuomonės apklausose. „Jeigu įvestume paklaidos, kuri gali siekti apie 3 proc., ribas, gali būti jau ne 7 proc. populiarumo, o gal ir dar mažiau. Reikia pažymėti, kad atotrūkis tarp pirmą ir antrą vietą besidalijančių bei trečioje pozicijoje esančių partijų yra dvigubai ar daugiau nei dvigubai didesnis. Todėl atsargiai vertinu teiginį dėl šių dviejų partijų renesanso“, – komentavo ji.

Pasak R. Urbonaitės, TT ir DP visuomenės nuomonės apklausose vertinamos gana neblogai dėl kelių priežasčių. Pirma, pastaruoju metu gerokai susilpnėjo kitos didžiosios partijos – LSDP ir Liberalų sąjūdis. DP reitingai pakilo į viršų, kai prie partijos vairo grįžo europarlamentaras V. Uspaskichas. TT rodo neblogas pozicijas, nors jai pareikšti kaltinimai korupcijos byloje. Politologės teigimu, prie to prisideda tai, kad R. Žemaitaičiui pavyksta sukurti tokį vaizdą, esą ta byla – „ne apie jį“, o susijusi su buvusiais „tvarkiečiais“. „Žmonės ieško alternatyvų, ir jei tokia alternatyva nėra TS-LKD arba LVŽS, dairosi ko nors kito. Kaip tas kitas atsiranda šios partijos, kurios, regis, jau artėjo prie garmėjimo žemyn. Akivaizdu, kad dėl to, jog visa partinė sistema yra gerokai sušlubavusi, tokiame kontekste būti gražesniam yra lengviau. Tačiau tai nereiškia, kad kitą mėnesį negalime pamatyti ir tam tikro kritimo“, – aiškino ji.

Vertindama „tvarkiečių“ ir „darbiečių“ galimybes artėjančiuose rinkimuose, R. Urbonaitė sakė nemananti, kad jie galėtų „sužibėti“. TT kai kuriuose regionuose yra užėmusi stiprias pozicijas. „Ten jos greičiausiai bus išlaikomos. Tačiau atsargiai vertinčiau teiginį, kad TT ir DP užims labai aukštas pozicijas tiek savivaldos, tiek EP rinkimuose. Tuo labiau kad DP anksčiau gerai pasirodydavo, pavyzdžiui, Seimo daugiamandatėje apygardoje (2012 metais ji net aplenkė socialdemokratus), bet daug silpniau – vienmandatėse. Kai prireikė asmenybių, tie patys socialdemokratai po antrojo rinkimų turo gerokai išsiveržė į priekį, DP palikdami už nugaros. Savivaldos rinkimuose ir meras turi būti asmenybė, ir pačioje savivaldybėje reikia išlaikyti stiprias pozicijas, tad čia gali būti ne taip jau lengva“, – pabrėžė politologė.