Politikų užkalbėjimai atlyginimų nekeičia
Nors nuo lie­pos mė­ne­sio įsi­ga­lio­jus nau­jam Dar­bo ko­dek­sui už kva­li­fi­kuo­tą dar­bą pri­va­lu mo­kė­ti di­des­nę nei mi­ni­ma­lią al­gą, da­lis darb­da­vių te­be­siū­lo „mi­ni­mu­mą“ ar­ba at­ly­gi­ni­mus tik šiek tiek kils­te­lė­jo. Sei­me aiš­ki­na­ma, kad vals­ty­bė ne­ga­li nu­sta­ty­ti al­gų, o da­lis dar­buo­to­jų dar ne­at­si­kra­tė „ver­go sind­ro­mo“.

Mi­ni­ma­li mė­ne­si­nė al­ga (MMA) ga­li bū­ti mo­ka­ma tik už ne­kva­li­fi­kuo­tą dar­bą, ku­riam at­lik­ti ne­rei­ka­lin­gi spe­cia­lūs kva­li­fi­ka­ci­niai įgū­džiai ar pro­fe­si­niai ge­bė­ji­mai. Ta­čiau Lie­tu­vos dar­bo bir­žai (LDB) at­li­kus lais­vų dar­bo vie­tų mo­ni­to­rin­gą pa­aiš­kė­jo, kad de­šim­ta­da­ly­je skel­bi­mų, ku­riuo­se ieš­ko­mi kva­li­fi­kuo­ti dar­buo­to­jai, vis dar siū­lo­mas 380 eu­rų po­pie­riu­je at­ly­gi­ni­mas.

Kai ku­rie darb­da­viai už spe­ci­fi­nių įgū­džių rei­ka­lau­jan­tį dar­bą siū­lo at­ly­gi­ni­mą, ke­liais ar ke­lias­de­šimt eu­rų di­des­nį už „mi­ni­mu­mą“. Pa­vyz­džiui, vie­na Jur­bar­ko mo­kyk­la ieš­ko mo­ky­to­jo pa­dė­jė­jo pu­sei eta­to. Siū­lo­ma al­ga – 196 eu­rai ne­ats­kai­čius mo­kes­čių, kai „mi­ni­mu­mas“ už pu­sę eta­to yra 190 eu­rų. Ma­ri­jam­po­lė­je ieš­ko­ma pa­ty­ru­sio bu­hal­te­rio, tu­rin­čio aukš­tą­jį (ko­le­gi­jos) iš­si­la­vi­ni­mą, ku­ris su­tik­tų dirb­ti už 400 eu­rų po­pie­riu­je al­gą, ir pa­na­šiai.

Sta­tis­ti­ka pagerėjo

LDB Ko­mu­ni­ka­ci­jos sky­riaus vy­riau­sio­sios spe­cia­lis­tės Mil­dos Jan­kaus­kie­nės tei­gi­mu, nuo lie­pos mė­ne­sio įsi­ga­lio­jus nau­ja­jam Dar­bo ko­dek­sui, apie 10 proc. skel­bi­mų kva­li­fi­kuo­tiems dar­buo­to­jams bu­vo nu­ro­dy­ta MMA. Prieš me­tus, 2016 me­tų lie­pą, to­kių skel­bi­mų bu­vo apie 30 pro­cen­tų.

LDB duo­me­ni­mis, bir­že­lio mė­ne­sį kva­li­fi­kuo­tiems dar­buo­to­jams siū­lo­mas vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis bu­vo 630 eu­rų, o lie­pos mė­ne­sio vi­dur­kis – 30 eu­rų di­des­nis, t. y. vi­du­ti­nė siū­ly­ta al­ga sie­kė 660 eu­rų. Tie­sa, tai tik skel­bi­muo­se nu­ro­do­mas ir į dar­bo su­tar­tį bū­tent toks ne­bū­ti­nai įra­šo­mas at­ly­gi­ni­mo dy­dis.

„Vi­du­ti­nio at­ly­gi­ni­mo dy­dį le­mia daug fak­to­rių: ūkio sek­to­rius, veik­los po­bū­dis, įmo­nės dy­dis, per­so­na­lo po­li­ti­ka įmo­nė­je ir pa­na­šiai. Taip pat di­de­lę įta­ką tu­ri te­ri­to­ri­ja, ku­rio­je vei­kia įmo­nė. Pa­pras­čiau­siai ga­li­ma pa­ly­gin­ti ša­ly­je vei­kian­čias pre­ky­bos įmo­nes, ku­rio­se fik­suo­ja­mi mo­ka­mo vi­du­ti­nio at­ly­gi­ni­mo skir­tu­mai“, – aiš­ki­no M. Jan­kaus­kie­nė.

At­spin­di rea­lią situaciją

Už įsta­ty­mų ne­pai­sy­mą darb­da­viams gre­sia nuo­bau­dos. Jei bus ma­ty­ti, kad nau­jo­sios Dar­bo ko­dek­so nuo­sta­tos dėl kva­li­fi­kuo­to dar­bo ap­mo­kė­ji­mo pik­ty­biš­kai ne­si­lai­ko­ma, ža­da­ma im­tis prie­mo­nių. Ta­čiau at­sa­kin­gos vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos pir­miau­sia ke­ti­na įspė­ti vers­lą.

Eglė Radišauskienė: "Jei žmogus mano, kad jam per mažai padidino algą, nors jo darbas yra kvalifikuotas, jis visada gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją.“/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo vi­ce­mi­nis­trė Eg­lė Ra­di­šaus­kie­nė LDB sta­tis­ti­kos ne­ver­ti­no kaip di­de­lės tra­ge­di­jos ir pri­dū­rė, kad anks­čiau re­zul­ta­tai bu­vo ge­ro­kai pra­stes­ni. Kar­tu ji sa­kė ma­tan­ti, kad „ū­kis tvar­ko­si ir ei­na­ma link di­des­nių al­gų“. „Ti­krai ne­ti­kė­jau, kad pir­mą mė­ne­sį pa­siek­si­me mak­si­ma­lų re­zul­ta­tą, stai­ga vi­siems di­dės dar­bo už­mo­kes­tis ir nie­kur ne­be­bus MMA. Ta­čiau sa­ky­čiau, kad ten­den­ci­jos yra vi­siš­kai tei­gia­mos. Pa­ly­gin­ti su per­nai me­tų lie­pa, kai 30 proc. skel­bi­mų siū­ly­ta mi­ni­ma­li al­ga už kva­li­fi­kuo­tą dar­bą, da­bar to­kių tu­ri­me tik de­šim­ta­da­lį. Tai ti­krai ver­ti­nu tei­gia­mai“, – pa­žy­mė­jo ji.

Tai, kad da­ly­je skel­bi­mų už kva­li­fi­kuo­tą dar­bą siū­lo­mas ne­daug už „mi­ni­mu­mą“ di­des­nis at­ly­gi­ni­mas, E. Ra­di­šaus­kie­nės nuo­mo­ne, tie­siog at­spin­di rea­lią si­tua­ci­ją Lie­tu­vo­je. Anot vi­ce­mi­nis­trės, mo­kyk­la, mo­ky­to­jo pa­dė­jė­jui siū­lan­ti 196 eu­rų dar­bo už­mo­kes­tį, gal­būt tie­siog ne­tu­ri ga­li­my­bės šiuo me­tu mo­kė­ti dau­giau, be to, gal no­ri iš pra­džių pa­žiū­rė­ti, ar žmo­gus bus tin­ka­mas toms par­ei­goms. Tai esą ne­reiš­kia, kad ko­jas ap­ši­lęs dar­buo­to­jas vė­liau ne­už­dirbs dau­giau. „Ne­no­rė­ki­me iš kar­to at­ei­ti ir gau­ti tūks­tan­tį eu­rų ma­nant, kad tai tė­ra star­tas. Ar vie­nas, ar du eu­rai, ti­krai ne­si­vel­čiau į to­kį ver­ti­ni­mą, tie­siog pa­sa­ky­čiau, kad yra ten­den­ci­jų di­dė­ti. Jei žmo­gus ma­no, kad jam per ma­žai pa­di­di­no al­gą, nors jo dar­bas yra kva­li­fi­kuo­tas, jis vi­sa­da ga­li kreip­tis į Dar­bo gin­čų ko­mi­si­ją“, – tvir­ti­no E. Ra­di­šaus­kie­nė. Ji pri­dū­rė, kad vi­lia­si, jog il­gai­niui al­gos pra­dės aug­ti po 7 proc. kas­met.

Tomas Tomilinas: "Bėda, kad žmonės net nepaklausia savo darbdavių: „O kada man pakelsi algą?“, nes bijo jų. Įstatymu tos baimės neišvarysi."

Ne ka­ra­lių ir gen­se­kų laikai

Sei­mo So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­to vi­ce­pir­mi­nin­kas To­mas To­mi­li­nas įsi­ga­lio­ju­sio nau­jo Dar­bo ko­dek­so pa­žei­di­mus ver­ti­na ne­igia­mai. „Ir ne­ma­nau, kad mo­kė­ti dau­giau ne­gu „mi­ni­mu­mą“ bent jau tais ke­liais eu­rais yra prob­le­ma. Iš ti­krų­jų ne­įma­no­ma įsta­ty­mu tiks­liai nu­sta­ty­ti, kiek darb­da­vys tu­ri mo­kė­ti dar­buo­to­jui, nes tą kai­ną nu­sta­to rin­ka. Mes kaip vals­ty­bė ga­li­me nu­sta­ty­ti mi­ni­ma­lią al­gą ir tai, kad ji ga­li bū­ti mo­ka­ma tik už ne­kva­li­fi­kuo­tą dar­bą“, – aiš­ki­no jis.

T. To­mi­li­no tei­gi­mu, nuo­sta­ta dėl mo­kė­ji­mo už kva­li­fi­kuo­tą dar­bą yra sim­bo­li­nė ir į Dar­bo ko­dek­są bu­vo įtrauk­ta sie­kiant pa­ska­tin­ti dis­ku­si­jas apie at­ly­gi­ni­mus. „Mū­sų di­džio­ji prob­le­ma, kad žmo­nės net ne­kves­tio­nuo­ja tų al­gų, at­ei­na ir dir­ba pa­gal ver­go sind­ro­mą – kiek pa­sa­ko, už tiek ir su­tin­ka. Va kur yra bė­da. Bė­da, kad žmo­nės net ne­pak­lau­sia sa­vo darb­da­vių: „O ka­da man pa­kel­si al­gą?“, nes bi­jo jų. Įsta­ty­mu tos bai­mės ne­iš­va­ry­si. Ją ga­li­ma iš­va­ry­ti tik bend­ru vei­ki­mu, jei pa­si­seks vie­nai žmo­nių gru­pei. Pa­vyz­džiui, par­ei­gū­nams pa­si­se­kė, jų al­gos pra­dė­jo di­dė­ti. Ko­dėl? To­dėl, kad jie su­si­vie­ni­jo ir el­gia­si tei­sin­gai, kaip ir tu­rė­tų elg­tis bet ku­rios pro­fe­si­jos at­sto­vai“, – kal­bė­jo par­la­men­ta­ras.

Jis ti­ki­no, kad ko­lek­ty­viai de­ran­tis dėl dar­bo už­mo­kes­čio pa­di­di­ni­mo ga­li­ma pa­siek­ti ge­rų re­zul­ta­tų. Esą kai su darb­da­viu de­ra­si ke­li dar­buo­to­jai, jie te­su­si­de­rės ke­lis eu­rus, o kai ke­lias­de­šimt – ga­li­ma su­si­tar­ti ir dėl ke­lių šim­tų eu­rų pa­di­di­ni­mo. „Toks yra rin­kos eko­no­mi­kos me­cha­niz­mas. Mes gi ne­no­ri­me grįž­ti į pla­ni­nę eko­no­mi­ką, kur vis­ką nu­sta­ty­da­vo ka­ra­lius ar­ba gen­se­kas sau­lė“, – sa­kė T. To­mi­li­nas.

Gražina Gruzdienė: "Deja, padėtis nenormali, Vyriausybė nededa pastangų, nes jeigu būtų norėjusi ir vykdžiusi darbo užmokesčio politiką, tai būtų buvę seniai sutvarkyta.“

„Mi­ni­mu­mas“ – kaip pasityčiojimas

Lie­tu­vos mais­ti­nin­kų pro­fe­si­nės są­jun­gos pir­mi­nin­kė Gra­ži­na Gruz­die­nė pa­brė­žė, kad nė vie­na Vy­riau­sy­bė ne­tu­rė­jo dar­bo už­mo­kes­čio po­li­ti­kos. To­dėl su­sik­los­tė dra­ma­tiš­ka si­tua­ci­ja, kad apie penk­ta­da­lį dar­buo­to­jų (dau­giau kaip 220 tūkst. žmo­nių) gau­na MMA, nors ki­to­se Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė­se to­kių žmo­nių yra vos ke­li pro­cen­tai. „Va­do­vau­ja­ma­si ste­buk­lin­gu pa­sa­ky­mu, kad vis­ką su­re­gu­liuos rin­ka. To­dėl ir tu­ri­me to­kią si­tua­ci­ją bei di­de­lę emig­ra­ci­ją. De­ja, pa­dė­tis ne­nor­ma­li, Vy­riau­sy­bė ne­de­da pa­stan­gų, nes jei­gu bū­tų no­rė­ju­si ir vyk­džiu­si dar­bo už­mo­kes­čio po­li­ti­ką, tai bū­tų bu­vę se­niai su­tvar­ky­ta“, – ti­ki­no prof­są­jun­gų at­sto­vė.

Nors lai­min­da­mi li­be­ra­les­nį Dar­bo ko­dek­są po­li­ti­kai ti­ki­no, jog lanks­tes­ni dar­bo san­ty­kiai pa­dės su­kur­ti dau­giau nau­jų dar­bo vie­tų, o tai lems ir at­ly­gi­ni­mų di­dė­ji­mą, G. Gruz­die­nė abe­jo­jo, kad to­kie žo­džiai taps rea­ly­be. Anot jos, kol kas at­ly­gi­ni­mai ne­di­dė­ja, be to, klau­si­mas, ar at­si­ras ko­ky­biš­kų dar­bo vie­tų. „Ko­ky­biš­ka dar­bo vie­ta reiš­kia, kad žmo­gus už­dir­ba pa­kan­ka­mai sa­vo ir šei­mos oriam gy­ve­ni­mui. Apie mi­ni­ma­lią al­gą jau ir nu­si­bo­do kal­bė­ti, ji nie­ko ne­už­ti­kri­na, tai yra pa­si­ty­čio­ji­mas“, – įsi­ti­ki­nu­si ji.

Kar­tu G. Gruz­die­nė mi­nė­jo, kad Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­ly­se net ne­kva­li­fi­kuo­ti dar­bi­nin­kai už­dir­ba orius at­ly­gi­ni­mus, jų gy­ve­ni­mo ko­ky­bė yra vi­sai ki­to­kia nei to­kį pa­tį dar­bą dir­ban­čių Lie­tu­vos gy­ven­to­jų.

Jonas Guzavičius: "Jokiame dokumente nėra apibrėžta, kiek daugiau turėtų būti mokama kvalifikuotiems darbuotojams."

Al­gas nu­gny­ba „šešėlis“

Kaip sa­kė Lie­tu­vos pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ra­ci­jos (LPK) vi­cep­re­zi­den­tas Jo­nas Gu­za­vi­čius, lo­giš­ka tai, kad MMA bū­tų mo­ka­ma tik už ne­kva­li­fi­kuo­tą dar­bą. Ta­čiau jo­kia­me do­ku­men­te nė­ra apib­rėž­ta, kiek dau­giau tu­rė­tų bū­ti mo­ka­ma kva­li­fi­kuo­tiems dar­buo­to­jams. „Tai iš tie­sų ga­li bū­ti tik ke­le­tu eu­rų dau­giau ir ne­bus pa­žeis­tas joks įsta­ty­mas“, – pa­žy­mė­jo jis.

Kar­tu J. Gu­za­vi­čius ti­ki­no, kad kal­bant apie ma­žus at­ly­gi­ni­mus rei­kia tu­rė­ti min­ty „še­šė­lio“ mas­tą. Pa­vyz­džiui, vi­du­ti­niai dar­bo už­mo­kes­čiai kai ku­rio­se sta­ty­bos įmo­nė­se sie­kia 400–600 eu­rų, nes įfor­mi­na­ma ne vi­sa dar­bo die­na ir pan., ir taip pikt­nau­džiau­ja­ma. To­dėl, LPK vi­cep­re­zi­den­to nuo­mo­ne, rei­kė­tų įves­ti spe­cia­lią są­ly­gą, kad vals­ty­bės vyk­do­muo­se vie­šuo­siuo­se pir­ki­muo­se ga­lė­tų da­ly­vau­ti tik tos įmo­nės, ku­rio­se mo­ka­mas dar­bo už­mo­kes­tis su­da­ro ne ma­žiau kaip 80–90 proc. tos ša­kos, re­gio­no vi­du­ti­nio at­ly­gi­ni­mo.

Pa­sak J. Gu­za­vi­čiaus, vi­du­ti­nių at­ly­gi­ni­mų sta­tis­ti­ką blo­gi­na dar­bo už­mo­kes­tis vie­ša­ja­me sek­to­riu­je (mo­kyk­lo­se, bib­lio­te­ko­se, gy­dy­mo įstai­go­se ir pan.). „Dėl to tu­ri­me ma­žą vi­du­ti­nį at­ly­gi­ni­mą. Bet, pa­vyz­džiui, Vil­niu­je, sta­ty­bos įmo­nė­je, spe­cia­lis­tas ne­dir­ba tur­būt be 1,5 tūkst. eu­rų į ran­kas“, – svars­tė jis.