Politikų susirūpinimas šeima – perteklinis
Sei­mo na­rių už­mo­jį Švie­ti­mo įsta­ty­me įtvir­tin­ti nuo­sta­tas, su­si­ju­sias su šei­mos ins­ti­tu­to stip­ri­ni­mu švie­ti­mo sis­te­mo­je, ge­si­na Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­ri­ja (ŠMSM). Ji Vy­riau­sy­bei siū­lo to­kiems pa­siū­ly­mams ne­pri­tar­ti.

Ministerijos požiūriu, sveikatos ir lytiškumo ugdymas bei mokinių rengimas šeimai jau integruoti į ugdymo programas. Be to, parlamentarų pasiūlymams nelinkusios pritarti ir nevyriausybinės organizacijos, įžvelgiančios bandymą didinti nepilnų šeimų diskriminaciją, mokyklų uždarumą.

Siekia, kad būtų atsakingi

Praėjusių metų rugsėjį 22 parlamentarai, atstovaujantys valdančiajai daugumai ir opozicijai, įregistravo Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis esą siekiama jį suderinti su Šeimos stiprinimo įstatymo nuostatomis. Švietimo įstatyme esą būtų kur kas aiškiau reglamentuotas pasirengimo šeimai ugdymo procesas, įtvirtinta prievolė formuoti teigiamą požiūrį į šeimą, kaip visuomenės ir valstybės pagrindą, stiprinamas teigiamas požiūris į atsakingą tėvystę ir motinystę.

Taip pat esą būtų užtikrinamos platesnės tėvų teisės gauti informaciją apie pamokas ar renginius, kurie nepatenka į mokymo programą arba kurie vedami ne mokyklos darbuotojų, bei tėvų teisė atsisakyti tokio ugdymo – nepilnametis mokinys galėtų nedalyvauti tokiose pamokose, renginiuose, susitikimuose, jei tėvai nebūtų davę rašytinio sutikimo.

Parlamentarų nuomone, dabartinės santuokų mažėjimo ir šeimos netvarumo didėjimo tendencijos rodo, jog valstybėje daugėja asmenų, negebančių moraliai įsipareigoti. Esą klaidingai atskiriant laisvę nuo atsakomybės, tarp jaunuolių juntamas nuomonių dvilypumas. Viena vertus, labai teigiamai kalbama apie šeimą, kita vertus, pozityviai žiūrima į gyvenimą nesusituokus.

Galbūt naujasis ministras mano, kad pasirengimo šeimai programos valstybei nereikia, o reikia tik prezervatyvų reklamos. Tuomet man gaila ministro.

„Tvirtesnėse šeimose užaugę vaikai yra mažiau linkę nusikalsti ir turi išugdytą tvirtesnį atsakomybės jausmą“, – teikdami Švietimo įstatymo pataisas aiškino konservatorius Rimantas Jonas Dagys, „valstiečiai“ Rima Baškienė, Levutė Staniuvienė, Arūnas Gumuliauskas, Stasys Tumėnas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai atstovaujantys Rita Tamašunienė, Leonardas Talmontas bei kiti.

Jų aiškinimu, garsių JAV sociologų grupė pateikė pastarųjų dešimtmečių išvadas apie stabilios šeimos pranašumus sutuoktiniams ir šeimų nariams. Esą stabilioje santuokoje vyrai ir moterys yra sveikesni ir ilgiau gyvena, rečiau patiria traumų ir negalią, rečiau yra priklausomi nuo alkoholio arba narkotikų. Santuoka neva mažina riziką, kad vyras arba moteris nusikals ar taps nusikaltimo auka.

Gražių norų nepakanka

ŠMSM nemato būtinybės keisti Švietimo įstatymą. Ministro Algirdo Monkevičiaus aiškinimu, šeimos instituto stiprinimo nuostatas apima dabartiniai Švietimo įstatymo principai, kuriais siekiama ugdyti vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, atsakingu žmogumi, perteikti asmeniui humanistinės kultūros tradicijas bei vertybes, laiduoti sąlygas asmens brandžiai dorovinei kultūrai.

„Šeimos institutas yra stiprinamas įgyvendinant Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos nuostatas, jas integruojant į pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas“, – siūlydamas Vyriausybei nepritarti parlamentarų pataisoms tvirtino A. Monkevičius.

ŠMSM teigimu, Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa šalies mokyklose vykdoma nuo 2017 metų rugsėjo.

Ministerija linkusi manyti, kad perteklinis yra ir pasiūlymas Švietimo įstatyme įtvirtinti tėvų teisę gauti informaciją apie pamokas, kurias veda ne mokyklos darbuotojai, arba pamokas, kurios galbūt nepatektų į ugdymo programą. Mat tėvai ir taip dalyvauja vaikams renkantis ugdymo programas ar savišvietą, o siūlomas reikalavimas neproporcingai ir nepagrįstai padidintų administracinę naštą mokykloms.

Sukėlė abejonių

Švietimo įstatymo pataisoms, kurias pasiūlė 22 Seimo nariai, Seimas jau pritarė po pateikimo, jos šiuo metu svarstomos komitetuose. Socialinių reikalų ir darbo komitetas iš esmės pasiūlymams pritarė, bet patarė pataisas tobulinti. Jos buvo aptartos ir Seimo Žmogaus teisių komitete. Jis pataisų nepalaimino, nes pasiūlymams nepritarė Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Nacionalinio švietimo nevyriausybinių organizacijų tinklas. Daug pastabų turėjo Lietuvos savivaldybių asociacija. Ji suabejojo reikalavimu turėti rašytinį tėvų sutikimą tam, kad mokinys galėtų dalyvauti pamokose ar kituose renginiuose, kuriuos veda ne mokyklos darbuotojas.

Mat mokyklos vis labiau raginamos mokinių ugdymą organizuoti kitoje aplinkoje, kitais būdais, įskaitant ir susitikimus su ne mokyklos darbuotojais. Tokiais atvejais rašytiniai tėvų sutikimai būtų tikras stabdys, nes esą neįmanoma dėl kiekvieno renginio surinkti visų mokinių tėvų parašus. Tad visiškai žlugtų karjeros ugdymo ir profesinio konsultavimo veikla, nebegalima būtų įsileisti į mokyklą atvažiuojančių muzikos, teatro atstovų, kurie veda edukacinius renginius. Su problemomis susidurtų net mokyklos patalpose faktiškai dirbantys sveikatos priežiūros specialistai.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba dėl projekto įžvelgė galimos stigmatizacijos formavimą ne tik tėvų, bet ir vaikų atžvilgiu.

Diskusijų dar bus

Pataisų iniciatorius R. J. Dagys „Lietuvos žinioms“ teigė galintis tik apgailestauti dėl ŠMSM pozicijos. „Galbūt naujasis ministras mano, kad pasirengimo šeimai programos valstybei nereikia, o reikia tik prezervatyvų reklamos. Tuomet man gaila ministro“, – pareiškė jis.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) pirmininkas Eugenijus Jovaiša sakė, kad pataisų projektą komitetas ketina svarstyti per pavasario sesiją, sulaukęs Vyriausybės nuomonės. „Girdėjau ŠMSM poziciją. Kol kas neaišku, koks bus tolesnis pataisų likimas“, – kalbėjo jis.