Politikos vienišių draugystė pakvipo partinėmis jungtuvėmis
Eu­ro­par­la­men­ta­rų Va­len­ti­no Ma­zu­ro­nio ir An­ta­no Guo­gos pa­sta­ro­jo me­to bi­čiu­lys­tė, kai po­li­ti­kai kar­tu va­ži­nė­ja po Lie­tu­vą, pla­ti­na bend­rus par­eiš­ki­mus, su­kė­lė klau­si­mų, ar jie ne­ke­ti­na kur­ti par­ti­jos ar­ba ki­to­kio po­li­ti­nio da­ri­nio.

Po ne­sėk­mės Sei­mo rin­ki­muo­se iš Dar­bo par­ti­jos pa­si­trau­kęs V. Ma­zu­ro­nis ir Li­be­ra­lų są­jū­dį prieš me­tus pa­li­kęs A. Guo­ga vis daž­niau ma­to­mi kar­tu. Eu­ro­par­la­men­ta­rai pra­dė­jo ke­lio­nes po urė­di­jas, ku­rio­se, kaip sa­ko, klau­so­si miš­ki­nin­kų bend­ruo­me­nės ar­gu­men­tų dėl Vy­riau­sy­bės pla­nuo­ja­mos urė­di­jų pert­var­kos. Po­li­ti­kai taip pat kar­tu pla­ti­na par­eiš­ki­mus – ba­lan­džio pra­džio­je pub­li­kuo­tas jų ko­men­ta­ras, pa­va­din­tas „Am­bi­cin­gi pla­nai Lie­tu­vai I: tiks­li­nė na­mų sta­ty­ba“. Be to, A. Guo­ga sa­vo pa­dė­jė­ju Eu­ro­pos Par­la­men­te yra įdar­bi­nęs V. Ma­zu­ro­nio sū­nų, bu­vu­sį Sei­mo na­rį li­be­ra­lą And­rių Ma­zu­ro­nį.

Kol kas ne­atsk­lei­džia­ma, ar toks jų bend­ra­dar­bia­vi­mas ga­li pe­raug­ti į ką nors rim­tes­nio, pa­vyz­džiui, į nau­ją par­ti­ją ar­ba po­li­ti­nį ju­dė­ji­mą. Ta­čiau po­li­ti­kai tu­ri am­bi­ci­jų ak­ty­viai da­ly­vau­ti Lie­tu­vos po­li­ti­nia­me gy­ve­ni­me.

Rin­ki­mams kol kas nesiruošia

V. Ma­zu­ro­nis jau yra su­lau­kęs klau­si­mų, ar drau­ge su A. Guo­ga ren­gia­si rin­ki­mams, ar jų „mei­lė“ yra po­li­ti­nė, iš rei­ka­lo. „Jo­kiems bend­riems rin­ki­mams ne­si­ruo­šia­me dėl pa­pras­čiau­sios prie­žas­ties – ar­ti­miau­siu me­tu jo­kių rin­ki­mų ne­bus. Jei­gu kal­ba­me apie mei­lę, my­liu mo­te­ris, to­dėl An­ta­nas man mei­lės jaus­mų ne­tu­rė­tų kel­ti. O tai, kad kaip eu­ro­par­la­men­ta­rai da­ly­vau­ja­me pro­ce­suo­se, ku­rie vyks­ta Lie­tu­vo­je, yra ge­rai. Ma­nau, ir to­liau ak­ty­viai juo­se da­ly­vau­si­me, sa­ky­si­me sa­vo nuo­mo­nę“, – dės­tė V. Ma­zu­ro­nis.

Pa­sak po­li­ti­ko, į dis­ku­si­jas dėl pla­nuo­ja­mos miš­kų urė­di­jų pert­var­kos bus kvie­čia­ma ir dau­giau mū­sų ša­lies eu­ro­par­la­men­ta­rų. Jis ti­ki­no, kad pa­lai­ko la­bai ge­rus san­ty­kius su ki­tais EP na­riais. Ta­čiau į su­si­ti­ki­mus urė­di­jo­se vyks­ta bū­tent su A. Guo­ga, nes pa­si­kal­bė­ję apie miš­kų re­for­mą abu ra­do są­ly­čio taš­kų. „Kaip bu­vęs ap­lin­kos mi­nis­tras ir da­ly­va­vęs miš­kų val­dy­me, iš­dės­čiau sa­vo po­zi­ci­ją. Ne pa­slap­tis, kad A. Guo­ga iš pra­džių šiek tiek abe­jo­jo. Nu­ta­rė­me pa­da­ry­ti pa­pras­tą da­ly­ką – ap­va­žiuo­ki­me, pa­klau­sy­ki­me tų žmo­nių, ku­rie dir­ba miš­kuo­se, juos pri­žiū­ri, puo­se­lė­ja, iš­klau­sy­ki­me jų nuo­mo­nes, ir ta­da vis­kas pa­si­da­rys aiš­kiau. Ma­nau, vi­si po­li­ti­kai tu­ri taip da­ry­ti“, – tvir­ti­no eu­ro­par­la­men­ta­ras.

Jau­čia di­de­lį nerimą

V. Ma­zu­ro­nis pri­mi­nė, kad ru­de­nį stab­dy­da­mas na­rys­tę Dar­bo par­ti­jo­je ak­cen­ta­vo, jog ir to­liau bus ak­ty­vus vi­suo­me­ni­nia­me bei po­li­ti­nia­me gy­ve­ni­me, da­ly­vaus įvai­riuo­se pro­ce­suo­se ir pan. „Tai ir da­rau“, – pri­dū­rė jis.

Ste­bė­da­mas Lie­tu­vos po­li­ti­nė­je are­no­je vyks­tan­čius pro­ce­sus, V. Ma­zu­ro­nis sa­kė jau­čian­tis di­de­lį ne­ri­mą. Anot jo, da­bar griau­na­ma par­ti­nė vals­ty­bės val­dy­mo sis­te­ma, o tai la­bai pa­vo­jin­ga. „Al­ter­na­ty­va šiai sis­te­mai – tik dik­ta­tū­ra. Da­bar ma­ty­ti la­bai daug grio­vi­mo ele­men­tų. Ma­nau, tai ne­tei­sin­ga. Ki­ta ver­tus, ma­ne džiu­gi­na vi­suo­me­ni­nių jė­gų su­ak­ty­vė­ji­mas, ypač sa­vi­val­dos rin­ki­muo­se. Žmo­nės no­ri da­ly­vau­ti spren­džiant vals­ty­bės rei­ka­lus, ir tai ge­rai. Aš ir­gi no­riu, ir da­ly­vau­siu. O ko­kia kon­kre­čiai for­ma, ma­ty­si­me“, – ap­ta­kiai apie sa­vo po­li­ti­nę at­ei­tį kal­bė­jo V. Ma­zu­ro­nis.

Klau­sia­mas, gal svars­to steig­ti po­li­ti­nę par­ti­ją ar ju­dė­ji­mą, jis at­sa­kė, kad „vi­si po­li­ti­kai apie vis­ką gal­vo­ja“. „Ži­no­ma, po­li­ti­ka yra ko­man­di­nis žai­di­mas. No­rint po­li­ti­ko­je da­ry­ti įta­ką, pa­kei­ti­mus ar­ba ko nors pa­siek­ti, rei­ka­lin­ga ko­man­da. Tai – lo­giš­ka. Tur­būt rei­kia ei­ti šiuo ke­liu. Ta­čiau tai ne­reiš­kia, kad kas nors tuoj pat bus ku­ria­ma, da­ro­ma, lip­do­ma ar pan. Šian­dien rei­kia steng­tis su­kel­ti mak­si­ma­lų žmo­nių ak­ty­vu­mą, no­rą da­ly­vau­ti vi­suo­me­ni­nia­me po­li­ti­nia­me gy­ve­ni­me, siek­ti po­zi­ty­vu­mo ir ieš­ko­ti ke­lių, ką de­rė­tų pa­da­ry­ti“, – aiš­ki­no V. Ma­zu­ro­nis.

Sie­kia telkti

A. Guo­ga ti­ki­no kol kas ne­tu­rin­tis pla­nų kur­ti par­ti­ją ar ju­dė­ji­mą. „Po­li­ti­ko­je vei­kiu kaip ne­prik­lau­so­mas EP na­rys. Sten­giuo­si telk­ti vi­sus, įskai­tant V. Ma­zu­ro­nį, ku­riuo pa­si­ti­kiu, ku­rio nuo­mo­nę ger­biu, ypač dėl urė­di­jų. Jis tu­ri la­bai daug pa­tir­ties miš­kų sri­ty­je nuo ta­da, kai bu­vo ap­lin­kos mi­nis­tras, to­dėl ir bend­ra­dar­biau­ja­me“, – sa­kė jis.

Po ne­sėk­mės Sei­mo rin­ki­muo­se iš Dar­bo par­ti­jos pa­si­trau­kęs Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis ir Li­be­ra­lų są­jū­dį prieš me­tus pa­li­kęs An­ta­nas Guo­ga vis daž­niau ma­to­mi kar­tu.

A. Guo­ga tei­gė kol kas ne­gal­vo­jan­tis apie to­les­nes po­li­ti­nės kar­je­ros pers­pek­ty­vas. Esą jam ge­ra bū­ti da­bar­ti­nė­je po­zi­ci­jo­je, kai ga­li veik­ti kaip ne­prik­lau­so­mas po­li­ti­kas. „Kol tai bus man prie šir­dies, kol bū­siu nau­din­gas, ga­lė­siu telk­ti, tol veik­siu po­li­ti­ko­je“, – ne­slė­pė jis.

Kar­tu eu­ro­par­la­men­ta­ras pa­brė­žė bū­ti­ny­bę Lie­tu­vo­je stip­rin­ti po­li­ti­nę sis­te­mą. „Tu­rė­tu­me siek­ti, kad bū­tų ger­bia­mos vi­sos par­ti­jos: kon­ser­va­to­rių, li­be­ra­lų, so­cial­de­mo­kra­tų. Man la­bai ak­tua­lu, kad vi­sos jų idė­jos tu­rė­tų erd­vę veik­ti be ko­rup­ci­jos, skaid­riai, per­duo­ti žmo­nėms su­ma­ny­mus ir pla­nus, o ne po­pu­liz­mą ar lo­zun­gus. Mums vi­siems rei­kia su­si­telk­ti ir veik­ti. To ti­krai siek­siu“, – ža­dė­jo A. Guo­ga.

Ne­tu­ri daug potencialo

My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to Po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to lek­to­rė Ri­ma Ur­bo­nai­tė su­ti­ko, kad po įvai­rių po­li­ti­nių skan­da­lų mū­sų ša­lies par­ti­nė sis­te­ma iš­ties yra su­pur­ty­ta. At­si­ran­da tam ti­kras va­kuu­mas, ypač ver­ti­nant sklan­dan­čius svars­ty­mus dėl ga­li­mo Li­be­ra­lų są­jū­džio žlu­gi­mo. Be to, bur­ti nau­jus po­li­ti­nius da­ri­nius ga­li įkvėp­ti po­li­ti­kos nau­jo­kų, pa­vyz­džiui, „vals­tie­čių“, sėk­mė rin­ki­muo­se.

Ta­čiau V. Ma­zu­ro­nio ir A. Guo­gos po­ra R. Ur­bo­nai­tei at­ro­do ga­na keis­ta. „Klau­si­mas, ko­kios bend­ros idė­jos ga­li vie­ny­ti šiuos du žmo­nes. Jei tai yra dėl to, kad gal „su­si­bur­ki­me, kal­bė­ki­me, ką no­ri gir­dė­ti rin­kė­jai, ir taip ban­dy­ki­me gau­ti val­džios“, tu­rė­si­me trum­pa­lai­kį da­ri­nį, ku­ris at­ei­na pa­keis­ti nu­ei­nan­čios nuo po­li­ti­nės are­nos „Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo“ ar Dar­bo par­ti­jos. Tai­gi, sa­ky­čiau, tai keis­to­ka, nes idė­ji­niu po­žiū­riu vėl ga­li at­si­ras­ti dy­kra. Ne­įsi­vaiz­duo­ju, ko­kia ga­lė­tų bū­ti to nau­ja­da­ro prog­ra­ma, ir aps­kri­tai, ar ver­ta jį kur­ti. Ta­čiau šie du žmo­nės, at­ro­do, ne­no­ri trauk­tis iš po­li­ti­nės are­nos“, – pa­žy­mė­jo po­li­to­lo­gė.

R. Ur­bo­nai­tės tei­gi­mu, ky­la rim­tų abe­jo­nių, ar V. Ma­zu­ro­nis ga­lė­tų tap­ti nau­jo po­li­ti­nio da­ri­nio sėk­mės ga­ran­tu. Ji pri­mi­nė, kad po­li­ti­kas ne­pel­nė pa­pil­do­mų po­pu­lia­ru­mo taš­kų Dar­bo par­ti­jai – ši po­li­ti­nė jė­ga pa­ty­rė fias­ko per rin­ki­mus ir ne­per­žen­gė bar­je­ro, lei­džian­čio pa­tek­ti į Sei­mą. A. Guo­ga gal­būt yra ži­no­mas vei­das, mėgs­ta­mas krep­ši­nio ais­truo­lių, bet jo po­li­ti­nės ga­li­my­bės taip pat ke­lia klau­si­mų. „Gal šie po­li­ti­kai ban­do pla­nuo­ti ir pro­jek­tuo­ti, ta­čiau šan­sų jiems abiem (ar įkū­rus vi­siš­kai at­ski­rą da­ri­nį, ar pri­siš­lie­jus prie ko­kių nors ki­tų gru­pių) la­bai daug ne­su­teik­čiau. Tai nė­ra tie po­li­ti­kai, ku­rie tu­rė­tų daug po­ten­cia­lo“, – svars­tė po­li­to­lo­gė.