Politikas: sovietiniai mikrorajonai taps getais
Sei­mo ener­ge­ti­kos ko­mi­si­jos vi­ce­pir­mi­nin­kas Kęs­tu­tis Ma­siu­lis prog­no­zuo­ja, kad Lie­tu­vos did­mies­čių so­vie­ti­niai mi­kro­ra­jo­nai at­ei­ty­je ga­li tap­ti ge­tais, ku­riuo­se ap­si­gy­vens so­cia­liai pa­žei­džia­miau­si gy­ven­to­jai bei ne­tur­tin­gi im­ig­ran­tai, ir tai esą „taps di­de­le prob­le­ma“.

„Būs­tų ir nuo­mos rin­ka ne tik Vil­niu­je, bet ir ki­tuo­se mies­tuo­se – Kau­ne, Klai­pė­do­je, Šiau­liuo­se, ar­tė­ja prie pa­vo­jin­gos ri­bos. Kol kas pa­siū­la su­si­ba­lan­suo­ja su pa­klau­sa, ta­čiau il­gai taip ne­si­tęs. At­ei­ty­je žmo­nės vis la­biau dai­ry­sis į ko­ky­biš­kai nau­ją sta­ty­bą, o kas lau­kia so­vie­ti­nių bu­tų, ku­rių ne­be­no­ri pirk­ti jau­ni žmo­nės? To­kie so­vie­ti­niai mies­tų kvar­ta­lai bus pi­gūs, o tai prog­ra­muo­ja so­cia­li­nius iš­šū­kius. Kaip su so­vie­ti­niais bend­ra­bu­čiais (pvz. Nau­ji­nin­kuo­se) – at­pi­gus būs­tui su­si­kraus­tė 15 proc. gir­tuok­lių, ir li­kę gy­ven­to­jai ne­be­ga­li tver­ti, to­dėl dar pi­giau par­duo­da būs­tą ir kraus­to­si į ge­res­nius na­mus ir ra­jo­nus“, – sa­vo pa­sky­ro­je so­cia­li­nia­me tink­le „Fa­ce­book“ pa­skel­bė par­la­men­ta­ras Kęs­tu­tis Ma­siu­lis.

Po­li­ti­kas tvir­ti­na ne­san­tis ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to agen­tas, ta­čiau ma­tan­tis prob­le­mas, su ku­rio­mis su­si­durs Vil­nius ir ki­ti mies­tai, ir ku­rių ne­pa­jėgs iš­spręs­ti pa­pras­ta re­no­va­ci­ja. Pa­sak jo, nors pa­sta­ruo­ju me­tu Vil­niu­je kas­met pa­sta­to­ma daug nau­jų bu­tų ir na­mų, gy­ven­to­jų skai­čius yra 30 tūkst. ma­žes­nis nei so­viet­me­čiu, o pa­lan­ki de­mog­ra­fi­nė pers­pek­ty­va, sos­ti­nei kol kas ge­bant pri­trauk­ti nau­jų gy­ven­to­jų, il­gai ne­si­tęs dėl ra­jo­nų tuš­tė­ji­mo, le­mia­mo spar­čios emig­ra­ci­jos.

„Ki­tas nuo­mos ir būs­to rin­ką ne­ra­mi­nan­tis veiks­nys yra vil­nie­čių am­žius. 1983–1993 me­tais Lie­tu­va iš­gy­ve­no gims­ta­mu­mo bu­mą, kai gim­da­vo po 56–58 tūkst. vai­kų (per­nai gi­mė 31 tūkst.). Ši kar­ta da­bar su­au­go, tuo­kia­si, su­si­lau­kia sa­vo vai­kų, to­dėl jiems rei­kia nau­jo būs­to. Nors rei­kia pa­žy­mė­ti, kad ši kar­ta ne­no­ri gy­ven­ti so­vie­ti­niuo­se bu­tuo­se, ir, jei ga­li, ren­ka­si nau­ją sta­ty­bą, daž­nai ko­te­džus ar na­mus. Po 1993 me­tų vai­kų spar­čiai ma­žė­jo, to­dėl at­ei­ty­je nau­jų būs­to pir­kė­jų taip pat ma­žės“, – aiš­ki­na po­li­ti­kas.

K.Ma­siu­lio ma­ny­mu, 1959–1991 me­tais, kai Lie­tu­vo­je bu­vo ma­siš­kai sta­to­ma dau­gy­bė bu­tų, į juos kė­lė­si at­vy­kė­liai iš re­gio­nų, ku­rių am­žiaus vi­dur­kis bu­vo apie 30 me­tų. Ta­čiau tų nau­ja­ku­rių vai­kai da­bar mie­liau esą ren­ka­si nau­jos sta­ty­bos bu­tus. „Tai­gi tie so­vie­ti­niai nau­ja­ku­riai da­bar jau yra gar­baus am­žiaus, apie 80 me­tų, ir su­da­ro la­bai di­de­lę gy­ven­to­jų da­lį di­džiuo­siuo­se mi­kro­ra­jo­nuo­se Laz­dy­nuo­se, Ka­ro­li­niš­kė­se ir Vir­šu­liš­kė­se. Kas­met rin­ko­je at­si­ras vis dau­giau šių so­vie­ti­nių bu­tų, o jau­ni­mas jų pirk­ti ne­no­ri?!“, – tei­gė Sei­mo na­rys.

Pa­sak jo, dėl mi­ni­mų prie­žas­čių at­ei­ty­je so­vie­ti­niai mies­tų kvar­ta­lai ga­li tap­ti ge­tais, ku­riuo­se ap­si­gy­vens so­cia­liai pa­žei­džia­miau­si gy­ven­to­jai, ne­tur­tin­gi im­ig­ran­tai. „Jei­gu to no­ri­me iš­veng­ti, bū­ti­na jau da­bar iš es­mės per­žiū­rė­ti ne tik ban­kų fi­nan­sa­vi­mo būs­tui įsi­gy­ti po­li­ti­ką, bet aps­kri­tai vi­są būs­to po­li­ti­ką“, – įsi­ti­ki­nęs K. Ma­siu­lis.

Vie­no iš so­viet­me­čiu pra­dė­to sta­ty­ti sos­ti­nės gy­ve­na­mo­jo ra­jo­no – Jus­ti­niš­kių – se­niū­ni­jos bend­ruo­me­nės va­do­vas Igo­ris Bo­ro­no­vas ne­su­tin­ka su to­kiais po­li­ti­ko ver­ti­ni­mais. „Mū­sų ra­jo­ne gy­ve­na įvai­raus žmo­nės. Ma­tau ir jau­ni­mą, ir ma­žus vai­kus. Bent kol kas ge­tu čia net ne­kve­pia“, – sa­kė jis.

Lie­tu­vos ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to plė­tros aso­cia­ci­jos di­rek­to­riaus Min­dau­go Sta­tu­le­vi­čiaus tei­gi­mu, tiek ur­ba­nis­tai, tiek ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to vys­ty­to­jai pa­ste­bi, jog so­viet­me­čiu sta­ty­ti gy­ve­na­mie­ji di­džių­jų mies­tų ra­jo­nai – jų iš­pla­na­vi­mas, vie­šo­sios erd­vės, gy­ve­ni­mo ko­ky­bė – ne­ten­ki­na jau­nų žmo­nių po­rei­kių, to­dėl no­rin­čių ten ap­si­gy­ven­ti nė­ra daug.

„Jei pa­žiū­rė­tu­me į Vil­niaus že­mė­la­pį, nu­brai­žy­tą pa­gal gy­ven­to­jų am­žių, pa­ste­bė­si­me, kad to­kių ra­jo­nų, kaip Ka­ro­li­niš­kės ar Vir­šu­liš­kės, gy­ven­to­jų am­žiaus vi­dur­kis yra ge­ro­kai vir­ši­ja vi­du­ti­nį sos­ti­nės gy­ven­to­jų am­žių, be to, aki­vaiz­du, kad tos zo­nos sens ir to­liau“, – aiš­ki­no jis.

M. Sta­tu­le­vi­čiaus ma­ny­mu, vie­na iš­ei­čių iš šios si­tua­ci­jos – se­nų­jų ra­jo­nų re­no­va­ci­ja. „Tu­riu ome­ny­je ne pa­sta­tų ap­šil­ti­ni­mą, bet bend­ros erd­vės (tiek na­mų, tiek bend­rų­jų erd­vių) su­tvar­ky­mą. Tai ga­lė­tų pa­ska­tin­ti jau­nus gy­vy­bin­gus žmo­nes ten kur­tis“, – tei­gė ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to plė­tros eks­per­tas.