Politikai svarsto mokyklose įvesti privalomą etnologijos dėstymą
Par­la­men­te svars­to­ma idė­ja pra­di­nė­se ir pa­grin­di­nė­se mo­kyk­lo­se įves­ti pri­va­lo­mą et­no­lo­gi­jos mo­ky­mą. Et­ni­nės kul­tū­ros spe­cia­lis­tai skam­bi­na pa­vo­jaus var­pais, kad šis da­ly­kas bai­gia­mas iš­stum­ti iš aukš­tų­jų mo­kyk­lų.

„Ga­liu pa­sa­ky­ti iš sa­vo pa­tir­ties – pa­dė­tis yra tra­giš­ka. Ma­tau daž­nai vai­kus, ku­rie at­va­žiuo­ja, do­mi­si et­no­kul­tū­ri­niais klau­si­mais, jie iš­vis nie­ko ne­ži­no apie tai. Ten, kur nė­ra en­tu­zias­to mo­ky­to­jo, iš­vis nie­ko ne­ži­no. (...) Jei­gu tai ne­taps pri­va­lo­mu mo­kyk­lo­se, šne­kė­ti apie ko­ky­bi­nius po­ky­čius ši­tuo klau­si­mu ..., ga­li­me to­liau iš­vis ne­šne­kė­ti, ne­be­tęs­ti tos dis­ku­si­jos“, – šią sa­vai­tę Sei­me su­reng­to­je dis­ku­si­jo­je sa­kė Kul­tū­ros ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas „vals­tie­tis“ Ra­mū­nas Kar­baus­kis.

„Taip, to­kių min­čių mes tu­ri­me (įves­ti pri­va­lo­mą et­no­lo­gi­jos dės­ty­mą – BNS), bet pa­brė­žiu – la­bai ne­aiš­ku, ko­kį mes me­to­dą pa­si­rink­si­me. Tai pa­ti pra­džia rim­to dar­bo aiš­ki­nan­tis, kaip mes tą pa­da­ry­si­me. Spren­di­mas ne­bus grei­tas“, – tei­gė Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas „vals­tie­tis“ Eu­ge­ni­jus Jo­vai­ša.

Anot jo, pir­miau­sia bū­ti­na pa­si­rink­ti, kaip vai­kus mo­ky­ti et­no­lo­gi­jos – ar tai tu­ri da­ry­ti ki­tų da­ly­kų mo­ky­to­jai, ar tu­ri bū­ti at­ski­ra pa­mo­ka su at­ski­ru mo­ky­to­ju.

Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­trė Jur­gi­ta Pe­traus­kie­nė tvir­ti­no, kad Lie­tu­vos moks­lei­vių krū­vis jau da­bar yra per di­de­lis, to­dėl įves­ti pa­pil­do­mą da­ly­ką bū­tų ne­ge­rai.

„Bend­ro­jo ug­dy­mo prog­ra­mos yra la­bai di­de­lės apim­ties, yra ga­li­my­bė per­žiū­rė­ti tu­ri­nį at­si­sa­kant per­tek­li­nių ar pa­se­nu­sių da­ly­kų, bet daug su­dė­tin­ges­nė kryp­tis yra ieš­ko­ti są­sa­jų tarp at­ski­rų pa­mo­kų, at­ski­rų da­ly­kų dės­ty­mo. Tai yra ta kryp­tis, ku­ria ei­na vi­sos pa­žan­gios ša­lys. (...) Yra daug su­dė­tin­giau, bet daug pra­smin­giau in­teg­ruo­ti vi­sus ši­tuos da­ly­kus į bend­ro­jo ug­dy­mo tu­ri­nį, tai yra per­žiū­rint prog­ra­mas tiek, kiek sie­tų­si su et­no­kul­tū­ra, kad tai bū­tų at­spin­dė­ta, ug­do­ma ir už­ti­kri­na­ma tiek per is­to­ri­jos, tiek per lie­tu­vių kal­bos, tiek per geog­ra­fi­jos, tiek per gam­tos pa­ži­ni­mo ir vi­sas ki­tas pa­mo­kas“, – sa­kė mi­nis­trė.

Ta­čiau pa­vo­jaus var­pais dėl et­no­lo­gi­jos dės­ty­mo pir­mie­ji ėmė skam­bin­ti et­ni­nės kul­tū­ros spe­cia­lis­tai, moks­li­nin­kai. Anot jų, et­no­lo­gi­jai, folk­lo­ris­ti­kai gre­sia iš­ny­ki­mas, nes pra­ėju­sių me­tų pa­bai­go­je pa­tvir­ti­nus nau­ją stu­di­jų kryp­čių są­ra­šą, ja­me ne­be­li­ko mi­nė­tos stu­di­jų kryp­ties.

Anks­tes­nia­me hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų sri­ties stu­di­jų kryp­čių gru­pė­je bu­vo iš­skir­ta at­ski­ra stu­di­jų kryp­tis „Et­no­lo­gi­ja ir folk­lo­ris­ti­ka“, ją su­da­rė dvi ša­kos: et­no­lo­gi­ja ir folk­lo­ris­ti­ka.

„Et­no­lo­gi­jos prog­ra­mų iš­ny­ki­mas ke­lia grės­mę Lie­tu­vos vals­ty­bės ta­pa­tu­mui, jos ge­bė­ji­mui for­muo­ti kri­ti­nį mąs­ty­mą, kū­ry­bin­gai, kri­tiš­kai ref­lek­tuo­ti vals­ty­bės ir tau­tos is­to­ri­ją, ak­tua­li­zuo­ti is­to­ri­nį-kul­tū­ri­nį at­min­tį. At­si­sa­kius šių prog­ra­mų Lie­tu­vo­je ky­la pa­vo­jus ne­be­tu­rė­ti et­no­lo­gi­jos, et­ni­nės kul­tū­ros spe­cia­lis­tų tą­sos bei pra­ras­ti il­ga­lai­kes et­no­lo­gi­jos moks­lo tra­di­ci­jas“, – per dis­ku­si­ją Sei­me sa­kė Et­ni­nės kul­tū­ros glo­bos ta­ry­bos pir­mi­nin­kas Vir­gi­ni­jus Jo­cys.

Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to (VDU) Kul­tū­rų stu­di­jų ka­ted­ros ve­dė­ja Lai­mu­tė Ang­lic­kie­nė tvir­ti­no, kad VDU li­kęs be­ne vie­nin­te­lis uni­ver­si­te­tas, vyk­dan­tis dvie­jų pa­ko­pų – ba­ka­lau­ro ir ma­gis­tro – et­no­lo­gi­jos stu­di­jas.

„Pri­pa­žįs­ta­me, kad šie­met tu­ri­me pa­sku­ti­nį kur­są ba­ka­lau­ro stu­di­jų, jos už­da­ro­mos, bet ma­gis­tran­tū­ros stu­di­jų prog­ra­ma yra vei­kian­ti ir pui­kiai vei­kian­ti. Stu­den­tai įsi­dar­bi­na 95–100 pro­cen­tų. Sklei­džia­ma in­for­ma­ci­ja, kad mū­siš­kiai stu­den­tai be­dar­biai, ti­krai nė­ra tie­sa. Tos stu­di­jos iš tie­sų yra la­bai ver­tin­gos. Tu­ri­me ir dok­to­ran­tū­ros stu­di­jas“, – tei­gė ji.

„Ka­dan­gi pir­mos ir an­tros stu­di­jų pa­ko­pos pe­ror­ga­ni­zuo­ja­mos į kul­tū­ros stu­di­jas, mes ma­to­me grės­mę, kad ir moks­las ne­be­ga­lės vys­ty­tis to­ly­giai“, – sa­kė moks­li­nin­kė.

Švie­ti­mo ir moks­lo vi­ce­mi­nis­tras Gied­rius Vi­liū­nas pa­brė­žė, jog et­no­lo­gi­jos stu­di­jų prog­ra­ma nė­ra pa­nai­kin­ta.

„Et­no­lo­gi­jos prog­ra­ma nė­ra už­da­ry­ta, vi­sos prog­ra­mos yra re­gis­truo­tos, jos vei­kia, tik po pla­tes­niu skė­čiu, prob­le­ma yra ta, kad jos pir­mo­je pa­ko­po­je ne­su­ren­ka stu­den­tų“, – kal­bė­jo vi­ce­mi­nis­tras.

Jis pri­mi­nė, kad 2012 me­tais bu­vo ga­li­my­bė et­no­lo­gi­jos stu­di­joms skir­ti tiks­li­nį fi­nan­sa­vi­mą, ta­čiau tuo­met nė vie­nas darb­da­vys jo ne­pap­ra­šė.

„Nė vie­nas ne­už­da­vė to­kio po­rei­kio, ne­pap­ra­šė: pa­skir­ki­te mums, mes no­ri­me mū­sų ra­jo­ne įdar­bin­ti, mū­sų sa­vi­val­dy­bė­je trūks­ta, fi­nan­suo­ki­te pa­pil­do­mai, ne­bu­vo to­kio po­rei­kio. Čia yra prob­le­ma“, – sa­kė G.Vi­liū­nas.

Jis taip pat ti­ki­no, kad stam­bin­ti stu­di­jų kryp­čių kla­si­fi­ka­ci­ją bu­vo bū­ti­na.

„Anks­tes­nė moks­lo ir stu­di­jų kryp­čių ir ša­kų kla­si­fi­ka­ci­ja bu­vo jau be­veik iki ab­sur­do su­smul­kin­ta, be­veik 600 ša­kų. To­je kla­si­fi­ka­ci­jo­je apie pu­sė ša­kų bu­vo be­veik ne­už­pil­dy­ta, nė vie­nos stu­di­jų prog­ra­mos. Tai, kas bu­vo pa­da­ry­ta, iš tie­sų yra komp­ro­mi­si­nis va­rian­tas. Jei­gu pa­žiū­rė­si­me į tarp­tau­ti­nę kla­si­fi­ka­ci­ją, (...) ten yra dar stam­bes­ni vie­ne­tai, yra de­šimt gru­pių. Da­bar mū­sų kryp­čių li­ko apie 140. Dar ir taip klau­si­mas, ar jos nė­ra siau­ros“, – tei­gė vi­ce­mi­nis­tras.

E.Jo­vai­ša svars­tė, kad et­no­lo­gi­jos stu­di­jos grei­čiau­siai bus bū­ti­nas vals­ty­bės už­sa­ky­mas.