Politikai: Rengės ruožo nereikia
Lie­tu­va spren­džia prob­le­mą dėl 2008-ai­siais de­mon­tuo­to vos 19 ki­lo­me­trų ge­le­žin­ke­lio ruo­žo Ma­žei­kiai – Ren­gė. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, ku­riai skun­džia­si Len­ki­ja bei Lat­vi­ja, rei­ka­lau­ja ne tik jį at­sta­ty­ti, bet ir iš­skai­dy­ti dar­bus vyk­džiu­sią bend­ro­vę „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ – ki­taip mū­sų ša­liai gre­sia di­džiu­lė bau­da. 

Įmo­nei, esą be­sit­var­kan­čiai kaip „vals­ty­bė vals­ty­bė­je“, grū­mo­ja ir ša­lies va­do­vai. Ta­čiau ki­ti po­li­ti­kai vis gar­siau tvir­ti­na, kad Ren­gės ruo­žo Lie­tu­vai ne­rei­kia – jis ta­po tik pre­teks­tu pa­spaus­ti mū­sų vals­ty­bę.

Virš vals­ty­bės įmo­nės „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus Sta­sio Dai­lyd­kos gal­vos su­sit­ven­kė de­be­sys – jam gre­sia ne­tek­ti pos­to dėl vos 19 ki­lo­me­trų il­gio ge­le­žin­ke­lio ruo­žo Ma­žei­kiai-Ren­gė, de­mon­tuo­to 2008 me­tais. Šį spren­di­mą dar 2011 me­tais Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai (EK) aps­kun­dė Len­ki­jos ka­pi­ta­lo naf­tos per­dir­bi­mo bend­ro­vė „Or­len Lie­tu­va“. Ji pra­šė iš­tir­ti, ar iš­ar­dę ge­le­žin­ke­lio at­ša­ką Lat­vi­jos pa­sie­ny­je „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ ne­ap­ri­bo­jo kon­ku­ren­ci­jos – kaip tei­gia­ma, be šios at­ša­kos ma­žė­ja „Or­len Lie­tu­va“ pro­duk­tų, eks­por­tuo­ja­mų į Es­ti­ją ir Lat­vi­ją, kon­ku­ren­cin­gu­mas. Ne­pa­si­ten­ki­ni­mą reiš­kia ir kai­my­nė Lat­vi­ja – esą sa­vo veiks­mais „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ iš es­mės už­kir­to ke­lią lat­viams vež­ti lie­tu­viš­kus kro­vi­nius.

Nuo 2013 me­tų ofi­cia­lią an­ti­mo­no­po­li­nio veik­los ty­ri­mo pro­ce­dū­rą vyk­dan­ti EK šią ge­gu­žę pa­tei­kė Lie­tu­vai rei­ka­la­vi­mą: už iš­ar­dy­tą Ren­gės ruo­žą „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ tu­rė­tų bū­ti iš­skai­dy­ti. Ki­tu at­ve­ju įmo­nei tek­tų su­mo­kė­ti iki 10 proc. apy­var­tos (apie 43 mln. eu­rų) bau­dą bei at­sta­ty­ti ruo­žą, o tai ga­lė­tų kai­nuo­ti dar 20 mln. eu­rų. Kaip tei­gia­ma, „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ skai­dy­mu sie­kia­ma, kad Lie­tu­vo­je at­si­ras­tų dau­giau ve­žė­jų, ku­rie iki šiol ne­ga­lė­jo at­ei­ti dėl mo­no­po­li­nin­ko veiks­mų.

Nors ša­lies va­do­vai dėl šios si­tua­ci­jos grū­mo­ja S. Dai­lyd­kai, ku­rio va­do­vau­ja­ma įmo­nė jau va­di­na­ma „vals­ty­be vals­ty­bė­je“, Lie­tu­vos po­li­ti­kai ne­abe­jo­ja, kad įtam­pą su­kė­lęs spren­di­mas dėl Ren­gės ruo­žo yra ne tik eko­no­mi­nis klau­si­mas. „Da­bar skel­bia­miems spren­di­mams įta­kos ga­lė­jo tu­rė­ti tiek Len­ki­jos, tiek Lat­vi­jos in­te­re­sai. Lie­tu­vai eko­no­miš­kai šios at­kar­pos ne­rei­kia. Tai bū­tų ne­rei­ka­lin­gas di­de­lių pi­ni­gų iš­švais­ty­mas“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ tei­gė Sei­mo Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to, ku­ruo­jan­čio „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ veik­lą, pir­mi­nin­kas Re­mi­gi­jus Že­mai­tai­tis.

Lietuva sprendžia problemą dėl 2008-aisiais demontuoto vos 19 kilometrų geležinkelio ruožo Mažeikiai - Rengė. Europos Komisija, kuriai skundžiasi Lenkija bei Latvija, reikalauja ne tik jį atstatyti, bet ir išskaidyti darbus vykdžiusią bendrovę „Lietuvos geležinkeliai“.

Sie­kia sa­vų interesų

Nuo 2008-ųjų ru­dens, kai bu­vo de­mon­tuo­tas Ren­gės ruo­žas, „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ tvir­ti­na, kad toks spren­di­mas bu­vo pri­im­tas va­do­vau­jan­tis sau­gu­mo rei­ka­la­vi­mais. Pa­sku­ti­nį kar­tą 1972 me­tais ka­pi­ta­liš­kai su­re­mon­tuo­ta­me ruo­že dėl vis pra­stė­jan­čios ke­lio būk­lės nuo 2004-ųjų trau­ki­nių grei­tis bu­vo ap­ri­bo­tas nuo 80 ki­lo­me­trų per va­lan­dą iki 40 ki­lo­me­trų per va­lan­dą, o 2007-ai­siais ypač pa­vo­jin­guo­se vie­to­se – iki 25 ki­lo­me­trų per va­lan­dą.

Dėl kri­ti­nės ke­lio būk­lės 2008 me­tų rug­sė­jo 5 die­ną bu­vo už­fik­suo­tas ke­lio iš­me­ti­mas – rik­tas. Po ke­lių die­nų, rug­sė­jo 12-ąją, spe­cia­lio­sios tech­ni­nės re­vi­zi­jos me­tu bu­vo ras­ti trū­ku­mai, gre­sian­tys trau­ki­nių eis­mo sau­gu­mui bei pra­na­šau­jan­tys ga­li­mą eko­lo­gi­nę ne­lai­mę, to­dėl eis­mas ruo­že bu­vo nu­trauk­tas, o kiek vė­liau, ša­li­nant san­ka­sos de­fek­tus – nu­ar­dy­ti ge­le­žin­ke­lio bė­giai. Sa­vo pro­duk­ci­ją į Lat­vi­ją šiuo ruo­žu ga­be­nu­siai bend­ro­vei „Or­len Lie­tu­va“ bu­vo pa­siū­ly­tas ki­tas ke­lias, per Jo­niš­kį. Da­bar įmo­nei pro­duk­tus vež­ti ten­ka il­ges­niu, apie 150 ki­lo­me­trų, marš­ru­tu, o trans­por­ta­vi­mo pa­slau­gas tei­kia vie­nin­te­liai „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“.

Nors Lie­tu­vos bend­ro­vė tei­gia dėl šios si­tua­ci­jos tai­kan­ti „Or­len Lie­tu­vai“ ma­žes­nius ta­ri­fus, ši tvir­ti­na gau­nan­ti ma­žes­nes nuo­lai­das nei kon­ku­ren­tai, be to, ne­ten­kan­ti ga­li­my­bės nau­do­tis ki­tų ve­žė­jų, tai yra Lat­vi­jos ge­le­žin­ke­li­nin­kų, pa­slau­go­mis. Sa­vo ruo­žtu „Lat­vi­jos ge­le­žin­ke­liai“ šių me­tų pa­va­sa­rį pa­skel­bė skai­čia­vi­mus, kad Lie­tu­vai at­sta­čius Ren­gės li­ni­ją, jie pa­pil­do­mai su­lauk­tų 1,5 mln. to­nų kro­vi­nių kas­met, o Lat­vi­jos uos­tai ga­lė­tų pe­rim­ti bend­ro­vės „Or­len Lie­tu­va“ kro­vi­nius, ku­rie da­bar ga­be­na­mi per Klai­pė­dos uos­tą.

„Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ tei­gia su­da­rę vi­sas są­ly­gas „Or­len Lie­tu­vai“ vež­ti pro­duk­ci­ją į Lat­vi­ją. Ki­ta ver­tus, Lie­tu­vos įmo­nė tvir­ti­na ne­ga­lin­ti veik­ti nuo­sto­lin­gai. „Jei Ren­gės ruo­žas bū­tų at­kur­tas, juo bū­tų per­ve­ža­mas ma­žiau nei vie­nas 50 va­go­nų ar cis­ter­nų su naf­tos pro­duk­tais sąs­ta­tas per die­ną. Kal­bė­ti apie eko­no­mi­nę nau­dą to­kiu at­ve­ju – tie­siog bep­ras­miš­ka, nes vien inf­ras­truk­tū­ros iš­lai­ky­mas vir­šy­tų pa­ja­mas, gau­na­mas už kro­vi­nių ga­be­ni­mą. Pa­si­ra­šy­da­mos šiuo me­tu ga­lio­jan­čią 2009 me­tų su­tar­tį, bend­ro­vės „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ ir „Or­len Lie­tu­va“ su­ta­rė dėl abiem pu­sėms pri­im­ti­no ko­mer­ci­nio spren­di­mo“, – at­sa­ky­me „Lie­tu­vos ži­nioms“ nu­ro­dė „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus pa­ta­rė­jas Da­rius Ta­ra­se­vi­čius.

De­ry­bos tebesitęsia

Iš­ei­ties iš su­si­da­riu­sios si­tua­ci­jos Lie­tu­vos ir Len­ki­jos bend­ro­vės ieš­ko de­ry­bo­se, ku­rios, nu­trū­ku­sios šį pa­va­sa­rį, bu­vo at­nau­jin­tos nuo rugp­jū­čio pra­džios. Per šį mė­ne­sį ša­lys ti­ki­si su­si­tar­ti dėl ve­ži­mo ge­le­žin­ke­liais ta­ri­fų bei pa­pil­do­mų pa­slau­gų kai­nų, taip pat iš­spręs­ti pi­ni­gi­nius rei­ka­la­vi­mus vie­na ki­tai, ta­čiau kaip kon­kre­čiai se­ka­si, nei „Or­len Lie­tu­va“, nei „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ ne­ko­men­tuo­ja.

Apie tai, kad šios de­ry­bos skir­tos ne tik Ren­gės prob­le­mai spręs­ti, nors bū­tent toks mo­ty­vas nu­ro­do­mas ofi­cia­liai, dar šį pa­va­sa­rį už­si­mi­nė įta­kin­gas Len­ki­jos lei­di­nys „Rzecz­pos­po­li­ta“. Ak­cen­tuo­da­mas, jog Vil­niu­je vy­ku­sių de­ry­bų me­tu pas Lie­tu­vos prem­je­rą ap­si­lan­kęs nau­ja­sis Len­ki­jos kon­cer­no „PKN Or­len“ pre­zi­den­tas Woj­cie­chas Ja­sins­kis yra įta­kin­gas val­dan­čio­sios par­ti­jos „Įs­ta­ty­mas ir tei­sin­gu­mas“ at­sto­vas, lei­di­nys už­si­mi­nė ir apie dvi­ša­liams san­ty­kiams įta­kos tu­rin­tį klau­si­mą – len­kiš­kų pa­var­džių ra­šy­bą.

Apie po­li­ti­nį šių de­ry­bų as­pek­tą yra kal­bė­jęs ir su­si­sie­ki­mo mi­nis­tras Ri­man­tas Sin­ke­vi­čius. Dar šių me­tų lie­pą jis tei­gė, kad klau­si­mą dėl Ren­gės ruo­žo ini­ci­ja­vo „Or­len Lie­tu­va“, sie­kian­ti „dau­giau už­dirb­ti ir tau­py­ti są­nau­das“. Kiek anks­čiau mi­nis­tras mi­nė­jo, kad ge­le­žin­ke­lio at­sta­ty­mo taip pat sie­kian­ti Lat­vi­ja, ku­ri ti­ki­si pe­rim­ti da­lį kro­vi­nių, ty­ri­mo pro­ce­dū­rą vyk­dan­čio­je EK tu­ri „į­ta­kin­gą sa­vo ša­lies lo­bis­tą“ – bu­vu­sį prem­je­rą Val­dį Domb­rovs­kį, nuo 2014 me­tų lap­kri­čio ei­nan­tį EK vi­ce­pir­mi­nin­ko par­ei­gas.

„Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ į dis­ku­si­jas dėl su­si­da­riu­sios si­tua­ci­jos ne­si­lei­džia. „De­ry­bų kon­teks­tas yra su­dė­tin­ges­nis ir pa­ines­nis, nei pri­sta­to­mas vie­šo­jo­je erd­vė­je. „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ pa­grin­di­nis in­te­re­sas – pel­nin­ga veik­la, kro­vi­nių ga­be­ni­mas, ke­lei­vių ve­ži­mas bei bend­ro­vės val­do­mos Lie­tu­vos vals­ty­bei pri­klau­san­čios inf­ras­truk­tū­ros iš­lai­ky­mas. De­ja, šiuo me­tu ne­ga­li­me at­skleis­ti dau­giau de­ry­bų de­ta­lių“, – nu­ro­dė D. Ta­ra­se­vi­čius.

Bend­ra atsakomybė

Ban­ko „Nor­dea“ Lie­tu­vo­je vy­riau­sia­sis eko­no­mis­tas Žy­gi­man­tas Mau­ri­cas „Lie­tu­vos ži­nioms“ tei­gė, kad in­te­re­sai dėl šios si­tua­ci­jos esan­tys la­bai aiš­kūs. „Bend­ro­vė „Or­len Lie­tu­va“ sie­kia tu­rė­ti al­ter­na­ty­vą pro­duk­tų ga­be­ni­mui „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liais“ ir Klai­pė­dos uos­tui – jei bū­tų di­des­nė kon­ku­ren­ci­ja, ji ga­lė­tų ti­kė­tis ma­žes­nių įkai­nių, o tai pa­ge­rin­tų veik­los re­zul­ta­tus. Lat­vi­ja tu­ri sa­vų in­te­re­sų: ten vei­kia net trys uos­tai – Ry­go­je, Vents­pi­ly­je bei Lie­po­jo­je. Pa­sta­ro­jo pa­dė­tis – lyg „tre­čio­jo bro­lio“. Uos­tas su­nkiai ski­na­si ke­lią, o ge­le­žin­ke­lio at­ša­ka iš Lie­tu­vos į Lat­vi­ją gal­būt su­teik­tų ga­li­my­bę pri­trauk­ti dau­giau tran­zi­ti­nių kro­vi­nių į jį“, – dės­tė ana­li­ti­kas.

Žygimantas Mauricas /LŽ archyvo nuotrauka

Pa­sak Ž. Mau­ri­co, kal­bant apie Lie­tu­vos in­te­re­sus, trum­puo­ju lai­ko­tar­piu ša­liai bū­tų nau­din­ga kuo di­des­nį kro­vi­nių srau­tą kreip­ti per „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lius“ į Klai­pė­dos uos­tą. „Bet jei kal­bė­tu­me apie il­ga­lai­kę pers­pek­ty­vą, at­siž­velg­da­mi ir į ki­tus as­pek­tus – tar­ki­me, apie bend­ra­dar­bia­vi­mą su kai­my­nė­mis ša­li­mis ki­to­se sri­ty­se, di­des­nė kon­ku­ren­ci­ja gal­būt teik­tų dau­giau nau­dos tarp­vals­ty­bi­niams san­ty­kiams. Ži­no­ma, tai pri­klau­so ir nuo ge­bė­ji­mo iš­si­de­rė­ti ge­riau­sias są­ly­gas“, – samp­ro­ta­vo jis.

Lie­tu­vos val­džios at­sto­vai kal­tę dėl si­tua­ci­jos lin­kę įžvelg­ti „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ veiks­muo­se. Ša­lies pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė prieš ku­rį lai­ką par­eiš­kė, kad ši įmo­nė el­gia­si kaip „vals­ty­bė vals­ty­bė­je“, sa­vo in­te­re­sus iš­ke­lia aukš­čiau už ša­lies po­rei­kius.

„Man juo­kin­gai skam­ba kal­ti­ni­mai, kad „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ vei­kia lyg „vals­ty­bė vals­ty­bė­je“. Te­gu kas nors par­odo, kad ši bend­ro­vė ne­įvyk­dė ku­rio nors su­si­sie­ki­mo mi­nis­tro įsa­ky­mo ar Vy­riau­sy­bės su­for­muo­tos „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ val­dy­bos spren­di­mo. Ma­nau, Vy­riau­sy­bė, prem­je­ras, su­si­sie­ki­mo mi­nis­tras šią si­tua­ci­ją pui­kiai ži­no. Jei bū­tų lo­giš­kai pa­grįs­tų ar­gu­men­tų, kad Ren­gės ruo­žą rei­kia kuo sku­biau at­sta­ty­ti, „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ jau bū­tų ga­vę nu­ro­dy­mą tai ne­del­siant pa­da­ry­ti. Jei po­li­ti­kai tam ti­krų spren­di­mų nė­ra pri­ėmę, ne­ma­nau, kad ko­rek­tiš­ka dėl to kal­tin­ti bend­ro­vę“, – si­tua­ci­ja ste­bė­jo­si Sei­mo Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to na­rys Jur­gis Raz­ma.

Pa­sak jo, spren­di­mai dėl Ren­gės ruo­žo įšal­dy­mo bu­vo pri­im­ti nu­ei­nan­čios Ge­di­mi­no Kir­ki­lo Vy­riau­sy­bės, o ją pa­kei­tęs mi­nis­trų ka­bi­ne­tas, tuo­met va­do­vau­ja­mas And­riaus Ku­bi­liaus, spren­dė eko­no­mi­nės kri­zės iš­šū­kius ir var­gu ar ga­lė­jo pa­si­rū­pin­ti ge­le­žin­ke­lio at­sta­ty­mu. „Da­bar, dir­bant A. But­ke­vi­čiaus Vy­riau­sy­bei, man at­ro­do, ne­bu­vo jo­kių nau­jų spren­di­mų. Kai pro­jek­tas yra vi­siš­kai nuo­sto­lin­gas, rei­ka­lau­ti, jog „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“, dir­ban­tys ko­mer­ci­niais pa­grin­dais, pri­im­tų nuo­sto­lį ne­šan­čius spren­di­mus dėl to, kad vie­nam nau­do­to­jui gal­būt tai bū­tų kiek pa­to­giau, ne­ži­nau, ar ga­li­ma“, – aiš­ki­no J. Raz­ma.