Politikai „projektuoja“ mokytojų konkursus
Įkan­din pre­zi­den­tū­ros idė­jos įtvir­tin­ti mo­kyk­lų di­rek­to­rių ka­den­ci­jas Sei­me bręs­ta su­ma­ny­mas mo­ky­to­jus rink­ti kon­kur­so bū­du ir dau­giau dė­me­sio skir­ti jų kva­li­fi­ka­ci­jai. Pa­tys mo­ky­to­jai tei­gia, kad ug­dy­mo įstai­go­se yra di­des­nių spręs­ti­nų prob­le­mų.

Prieš po­rą sa­vai­čių pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė pra­ne­šė tei­kian­ti Švie­ti­mo įsta­ty­mo pa­tai­sas, ku­rio­mis siū­lo­ma, kad mo­kyk­lų va­do­vai ne­ga­lė­tų dirb­ti il­giau nei dvi ka­den­ci­jas po pen­ke­rius me­tus. Pa­kei­ti­mai tu­rė­tų bū­ti svars­to­mi ko­vą pra­si­dė­sian­čio­je Sei­mo pa­va­sa­rio se­si­jo­je.

Tuo tar­pu par­la­men­te bran­di­na­mos sa­vo­tiš­kos pe­da­go­gų at­ran­kos nau­jo­vės. Sei­mo Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to (ŠMK) pir­mi­nin­kas „vals­tie­čių“ at­sto­vas Eu­ge­ni­jus Jo­vai­ša „Lie­tu­vos ži­nioms“ pa­sa­ko­jo, kad ke­ti­na­ma par­eng­ti pro­jek­tą, ku­rį pri­ėmus ug­dy­mo įstai­gos mo­ky­to­jus pri­va­lė­tų rink­ti kon­kur­so bū­du.

Anot jo, skir­tin­gai nei mo­kyk­lų va­do­vams, mo­ky­to­jams ka­den­ci­jos ne­bū­tų įves­tos. Esą vis­ką lem­tų pe­da­go­gų dar­bo ko­ky­bė, o mo­ky­to­jų kon­kur­sus bū­tų ga­li­ma reng­ti pa­gal aukš­tų­jų mo­kyk­lų pa­vyz­dį.

Rei­ka­laus dak­ta­ro laipsnio

E. Jo­vai­ša pa­žy­mė­jo, kad mo­ky­to­jų kva­li­fi­ka­ci­ja – itin svar­bus da­ly­kas. Jo žo­džiais, sie­kia­ma, kad mo­ky­to­jų kar­je­ros ga­li­my­bes lem­tų tin­ka­mas iš­si­la­vi­ni­mas.

„Mo­ky­to­jas, vy­res­ny­sis mo­ky­to­jas, mo­ky­to­jas me­to­di­nin­kas ir mo­ky­to­jas eks­per­tas – šie laips­niai tu­ri bū­ti su­sie­ti su iš­si­la­vi­ni­mu. Da­bar mo­ky­to­jo eks­per­to ka­te­go­ri­ją ga­li gau­ti ir pe­da­go­gas, bai­gęs tik ba­ka­lau­ro stu­di­jas. Tai ne­įma­no­mi da­ly­kai! Nors toks mo­ky­to­jas ga­li bū­ti „auk­si­nis“, vis dėl­to iš­si­la­vi­ni­mas ir nuo­la­ti­nis kva­li­fi­ka­ci­jos kė­li­mas tu­ri bū­ti pri­va­lo­mas“, – dės­tė ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas.

Jis ke­lis­kart pa­brė­žė, kad mo­ky­to­jui pe­da­go­gi­nio iš­si­la­vi­ni­mo ne­už­ten­ka, rei­kia tu­rė­ti spe­cia­lų edu­ko­lo­gi­nį, pra­plės­tą pe­da­go­gi­nį psi­cho­lo­gi­nį iš­si­la­vi­ni­mą.

„Kal­bant apie mo­ky­to­ją eks­per­tą, įsi­vaiz­duo­ju, kad šį laips­nį ga­lė­tų tu­rė­ti tik moks­lų dak­ta­ras“, – aukš­tai kar­te­lę kė­lė „vals­tie­čių“ at­sto­vas. Prieš tap­da­mas Sei­mo na­riu E. Jo­vai­ša bu­vo Lie­tu­vos edu­ko­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to (LEU) pro­fe­so­rius.

No­ri aiš­kių reikalavimų

Ry­tų Lie­tu­vos mo­ky­to­jų są­jun­gos (RLMS) pir­mi­nin­kė Dan­guo­lė Sa­bie­nė ne­siė­mė ka­te­go­riš­kai ver­tin­ti, ar kon­kur­sai mo­ky­to­jams rei­ka­lin­gi. Jos ma­ny­mu, jei­gu kon­kur­sai bus skel­bia­mi vi­siems mo­ky­to­jams, tai pe­da­go­gus iš­gąs­dins. D. Sa­bie­nei la­bai svar­bu, kad kon­kur­sai bū­tų ren­gia­mi ne pa­gal tai, kaip už­si­ma­ny­tų mo­kyk­lų stei­gė­jos – sa­vi­val­dy­bės, o pa­gal su­kur­tą bend­rą sis­te­mą.

„Tu­ri bū­ti ne at­ski­ri kiek­vie­nos sa­vi­val­dy­bės, o la­bai aiš­kūs Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jo­je par­eng­ti bei mi­nis­tro pa­tvir­tin­ti kri­te­ri­jai“, – įsi­ti­ki­nu­si ji. Esą ten, kur yra erd­vės in­terp­re­ta­ci­joms, at­si­ran­da lan­dų ko­rup­ci­jai.

RLMS pir­mi­nin­kė pri­si­mi­nė tik vie­ną at­ve­jį, kai mo­ky­to­jams bu­vo su­reng­tas kon­kur­sas – Vil­niaus Šo­lo­mo Alei­che­mo ORT gim­na­zi­jai rei­kė­jo mo­ky­to­jo li­tua­nis­to ir į šią vie­tą pre­ten­da­vo ke­lios de­šim­tys pe­da­go­gų. Esą pa­pras­tai, jei į vie­ną vie­tą pre­ten­duo­ja ke­li as­me­nys, mo­ky­to­jas at­ren­ka­mas per po­kal­bį ar­ba per ne­ofi­cia­lų kon­kur­są.

Tuo tar­pu Vil­niaus Užu­pio gim­na­zi­jos vy­res­nio­ji mo­ky­to­ja Li­na Cho­li­nie­nė pa­sa­ko­jo, kad gim­na­zi­jos bend­ruo­me­nė per kon­kur­są at­si­rin­ko nau­ją li­tua­nis­tą ir ke­lis ki­tus mo­ky­to­jus. Pa­si­ren­kant li­tua­nis­tą ko­mi­si­jo­je da­ly­va­vo ne tik ug­dy­mo įstai­gos va­do­vy­bė, lie­tu­vių kal­bos spe­cia­lis­tai, bet ir psi­cho­lo­gas.

Ne­spė­ja ug­dy­ti gebėjimų

Pri­min­si­me, kad Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja (ŠMM) kar­tu su prof­są­jun­go­mis ža­da iki ko­vo mė­ne­sio par­eng­ti mo­ky­to­jų eta­ti­nio ap­mo­kė­ji­mo mo­de­lį.

RLMS pir­mi­nin­kė D. Sa­bie­nė sa­kė iš es­mės esan­ti už to­kį mo­de­lį. „Da­bar mo­ky­to­jai gau­na at­ly­gį tik už va­di­na­mą­sias kon­tak­ti­nes va­lan­das, na, ir dar tru­pu­tį pri­si­de­da už są­siu­vi­nių tai­sy­mą. Kon­tak­ti­nių va­lan­dų jie tu­rė­tų tiek, kiek bū­tų nu­sta­ty­ta. Į eta­tą bū­tų įskai­čiuo­tas ir pa­si­ren­gi­mas pa­mo­koms, ir są­siu­vi­nių tai­sy­mas. Be to, mo­ky­to­jas ne tik tu­rė­tų bū­ti mo­kyk­lo­je, bet ir bu­dė­ti“, – kal­bė­jo ji.

Klai­pė­dos „Ą­žuo­ly­no“ gim­na­zi­jos mo­ky­to­ja eks­per­tė bei Lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros mo­ky­to­jų są­jun­gos pir­mi­nin­kė Ni­jo­lė Bar­ta­šiū­nie­nė tei­gė ne­įsi­vaiz­duo­jan­ti, kaip da­bar­ti­nė­mis są­ly­go­mis bū­tų ga­li­ma įves­ti eta­ti­nį ap­mo­kė­ji­mą ir kas į jį bū­tų įskai­čiuo­ta.

Vil­niaus Užu­pio gim­na­zi­jos vy­res­nia­jai mo­ky­to­jai L. Cho­li­nie­nei ap­mo­kė­ji­mo tvar­kos kei­ti­mas kol kas taip pat ke­lia dau­giau klau­si­mų, nei tei­kia at­sa­ky­mų.

„Ne­su įsi­gi­li­nu­si į pro­jek­tą, bet man rū­pi, ar nau­ja sis­te­ma at­spin­dės ka­te­go­ri­jas ir įdir­bį. Pir­mą die­ną į dar­bą at­ėjęs mo­ky­to­jas ne­tu­rė­tų gau­ti tiek pat, kiek va­do­vė­lius par­ašęs eks­per­tas“, – sa­vo po­zi­ci­ją dės­tė vil­nie­tė mo­ky­to­ja.

Tuo tar­pu D. Sa­bie­nė pri­si­mi­nė at­ve­jus, kai mo­ky­to­jo eks­per­to var­dą gau­da­vo tas pe­da­go­gas, ku­ris par­ašy­da­vo va­do­vė­lį. „Nes­var­bu, ar iš to va­do­vė­lio kas nors mo­kė­si, ar ne­si­mo­kė, – tai ne­la­bai kam rū­pė­jo“, – ti­ki­no ji.

Klai­pė­die­tė N. Bar­ta­šiū­nie­nė min­ty­se skai­čia­vo, kiek truk­tų gau­ti laips­nį, ir svars­tė, kad 50 me­tų su­lau­kę ir vy­res­ni mo­ky­to­jai eks­per­tai dak­ta­ro laips­nio ne­be­siek­tų. Ji ti­ki­no, kad mo­kyk­lo­se yra kur kas di­des­nių spręs­ti­nų bė­dų.

„Ne­beug­do­me ge­bė­ji­mų, o tik „ap­tar­nau­ja­me“ prog­ra­mą ir kem­ša­me ži­nias“, – sa­kė N. Bar­ta­šiū­nie­nė.

Ne vi­siems vie­no­di reikalavimai

Ki­tą prob­le­mą, apie ku­rią vie­šai ma­žai kal­ba­ma ir ku­rią val­dan­tie­ji tu­rė­tų spręs­ti, iš­sky­rė D. Sa­bie­nė. Jos tei­gi­mu, Ry­tų Lie­tu­vo­je yra mo­kyk­lų, ku­rio­se lie­tu­vių kal­bos mo­ko ne lie­tu­viai.

„Nie­ko blo­ga dėl jų tau­ty­bės, bet jie ne­tu­ri ati­tin­ka­mo iš­si­la­vi­ni­mo, psi­cho­lo­gi­nių ir me­to­di­nių ži­nių. Jie yra bai­gę li­tua­nis­ti­kos stu­di­jas LEU, ta­čiau yra reng­ti dirb­ti kaip ver­tė­jai, o ne kaip mo­ky­to­jai“, – ti­ki­no D. Sa­bie­nė. Ji at­krei­pė dė­me­sį ir į tai, jog ŠMM rei­ka­lau­ja, kad už­sie­nio kal­bų pra­di­nu­kus mo­ky­tų tik tas pe­da­go­gas, ku­ris yra iš­klau­sęs psi­cho­lo­gi­jos ir me­to­di­nių ži­nių kur­są, skir­tą bū­tent pra­di­nu­kų mo­ky­to­jams. „Tuo­met ko­dėl nė­ra pa­pil­do­mų kur­sų rei­ka­la­vi­mo lie­tu­vių kal­bos mo­ky­to­jams?“ – ste­bė­jo­si D. Sa­bie­nė.