Politikai nemano, kad teismo sprendimas dėl „w“ rašybos turės įtakos priimant įstatymą
Vil­niaus mies­to apy­lin­kės teis­mo spren­di­mas įpa­rei­go­ti sos­ti­nės Ci­vi­li­nės me­tri­ka­ci­jos sky­rių už bel­go iš­te­kė­ju­sios lie­tu­vės pa­var­dę san­tuo­kos liu­di­ji­me ra­šy­ti su ne­lie­tu­viš­ka rai­de „w“ ne­tu­rės le­mia­mos įta­kos Sei­me svars­tant įsta­ty­mą dėl as­men­var­džių ra­šy­bos do­ku­men­te, tei­gia po­li­ti­kai.

Pa­sak Sei­mo Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko so­cial­de­mo­kra­to Ju­liaus Sa­ba­taus­ko, šis spren­di­mas tik dar la­biau par­yš­kins esa­mus prieš­ta­ra­vi­mus pa­var­džių ra­šy­bos klau­si­mu.

„Vie­niems taps pa­pil­do­mu ar­gu­men­tu, ki­tiems – įva­rys dar di­des­nę bai­mę. Tiems, ku­rie bi­jo to­kio įsta­ty­mo aps­kri­tai, dar la­biau emo­ciš­kai pa­veiks“, – BNS ket­vir­ta­die­nį sa­kė Sei­mo na­rys.

Jis tei­gė, kad toks teis­mo spren­di­mas ro­do, jog Lie­tu­va pa­ma­žu at­si­kra­to sa­vo bai­mių.

„Ma­tau, kad iš tie­sų mes eu­ro­pė­ja­me, at­si­kra­to­me sa­vo bai­mių. Iš tie­sų tos mū­sų bai­mės, daž­nai ne­pag­rįs­tos, ro­do, kad mums rei­kia dau­giau lais­vės. Nes taip sa­ve pri­gąs­di­na­me ir ap­ri­bo­ja­me, nu­krei­pia­me vi­są ener­gi­ją ne ta kryp­ti­mi, kur rei­kia. La­biau rei­kė­tų dis­ku­tuo­ti apie svar­bes­nius da­ly­kus“, – kal­bė­jo J.Sa­ba­taus­kas.

As­men­var­džius su ne­lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis ra­šy­ti tik pa­pil­do­ma­me pa­so la­pe siū­lan­tis par­la­men­ta­ras Tė­vy­nės są­jun­gos – Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų na­rys Va­len­ti­nas Stun­dys sa­kė, kad teis­mo spren­di­mas iš es­mės ati­tin­ka Vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jos (VLKK) iš­aiš­ki­ni­mą ir grei­čiau­siai iš da­lies yra pa­veik­tas bū­tent Sei­me ki­lu­sių dis­ku­si­jų šiuo klau­si­mu.

„Ma­nau, kad pats teis­mo spren­di­mas, ko ge­ro, yra pa­veik­tas dis­ku­si­jų dėl as­men­var­džių ra­šy­bos ir dėl ga­li­my­bės ra­šy­ti „w“, nes Vals­ty­bi­nė lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­ja, teik­da­ma iš­va­dą dėl tų dvie­jų įsta­ty­mo pro­jek­tų, iš es­mės pa­si­sa­kė už „w“ ga­li­my­bės tai­ky­mą už­sie­nie­čių, įgi­ju­sių pi­lie­ty­bę, ir san­tuo­kos su už­sie­nie­čiu at­ve­ju. Aš ma­nau, kad teis­mas tur­būt kaip tik pa­isė šios VLKK iš­va­dos“, – BNS sa­kė Sei­mo na­rys.

Ta­čiau jis at­krei­pė dė­me­sį, kad įsta­ty­mas dar ne­priim­tas, to­dėl šiam teis­mo spren­di­mui pa­sie­kus aukš­tes­nės ins­tan­ci­jos teis­mą, iš­kils le­gi­ti­mu­mo klau­si­mas.

„Žiū­rint į tą teis­mo spren­di­mą, be abe­jo, tur­būt su­si­durs ki­ta ins­tan­ci­ja spręs­da­ma su le­gi­ti­mu­mo klau­si­mu, nes įsta­ty­mas kol kas nė­ra pri­im­tas ir jo­kios iš­ly­gos ki­to­kios įsta­ty­me kol kas nė­ra“, – sa­kė V.Stun­dys.

Kaip pra­ne­šė teis­me par­eiš­kė­jams pa­dė­ju­si vie­šo­ji įstai­ga Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių fon­das, per­nai ko­vą Vil­niaus mies­to Ci­vi­li­nės me­tri­ka­ci­jos sky­rius su­si­tuo­ku­siems lie­tu­vei ir bel­gui iš­da­vė san­tuo­kos liu­di­ji­mą, ku­ria­me mo­ters pa­var­dė įra­šy­ta su „v“ rai­de (Pa­uvels), o jos vy­rui pa­var­dė pa­lik­ta ori­gi­na­lo for­ma, t. y. su „w“ rai­de (Pa­uwels). Su­tuok­ti­niai šį spren­di­mą aps­kun­dė.

Vil­niaus mie­to apy­lin­kės teis­mas pa­nai­ki­no Ci­vi­li­nės me­tri­ka­ci­jos sky­riaus spren­di­mą ir įpa­rei­go­jo pa­keis­ti par­eiš­kė­jos pa­var­dę san­tuo­kos liu­di­ji­me į „Pau­wels“ bei iš­duo­ti nau­ją san­tuo­kos liu­di­ji­mą.

Pa­gal įpras­tą tvar­ką, re­mian­tis san­tuo­kos liu­di­ji­mu iš­duo­da­mas nau­jas as­mens do­ku­men­tas.

Nu­tar­tis ga­li bū­ti skun­džia­ma per 7 die­nas.

Šiuo me­tu Lie­tu­vos ga­lio­jan­tys tei­sės ak­tai nu­ma­to, kad Lie­tu­vos pi­lie­čių do­ku­men­tuo­se ne­lie­tu­viš­kos kil­mės pa­var­dės ra­šo­mos lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis. Klau­si­mą dėl rai­džių ra­šy­mo ori­gi­na­liai daž­nai ke­lia Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­tys len­kai ir Var­šu­vos po­li­ti­kai.

Sei­me svars­to­mi du al­ter­na­ty­vūs pro­jek­tai: vie­nas lei­džia as­mens do­ku­men­tuo­se nau­do­ti lo­ty­niš­kos abė­cė­lės rai­des x, w, q, ki­tas įtei­sin­tų ori­gi­na­lią pa­var­džių ra­šy­bą pa­pil­do­ma­me pa­so pus­la­py­je.

Pir­mų­jų pa­tai­sų ša­li­nin­kai tei­gia, kad jos bū­tų svar­bios ir san­tuo­kas su už­sie­nie­čiais su­da­riu­sioms lie­tu­vėms. Kri­ti­kai tei­gia, kad taip bū­tų su­men­kin­tas kons­ti­tu­ci­nis vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos sta­tu­sas, ga­li kil­ti keb­lu­mų skai­tant ne­lie­tu­viš­kas pa­var­des.